Atviras kreditų fondas 3

Kodėl naudinga?

Skatinamoji finansinė priemonė „Atviras kreditų fondas 3“ (AKF3) sudaro palankesnes sąlygas įmonėms gauti finansavimą verslo projektams įgyvendinti žemesnėmis nei rinkos kainomis, kuomet siekiama pradėti naują veiklą, palaikyti ir stiprinti esamą verslą ar plėstis. Lengvatinės paskolos teikiamos investicijoms arba apyvartinėms lėšoms finansuoti.

Kas gali kreiptis?

Įvairaus dydžio įmonės ir verslininkai.

Kiek?

Maksimalus paskolos dydis neribojamas. AKF3 lėšų dalis vienoje paskoloje negali būti didesnė kaip 75 proc. ir bet kokiu atveju negali viršyti 750 tūkst. Eur. Finansų tarpininko nuosavų lėšų dalis vienoje paskoloje privalo būti ne mažesnė nei 25 proc.

Maksimalios paskolos palūkanos: 3 mėn. EURIBOR + iki 3 % marža.

Priemonei AKF3 įgyvendinti skiriama 85,1 mln. Eur INVEGOS fondo lėšų.

Terminai

  • Finansavimas paskolos ir lizingo forma galės būti teikiamas ne ilgesniam kaip 120 mėn. Tuo atveju, kai paskolos terminas yra trumpesnis nei 120 mėn., šis terminas gali būti pratęstas, tačiau bet kuriuo atveju jis negali būti ilgesnis nei 120 mėn. nuo pradinės paskolos sutarties sudarymo dienos.
  • Finansavimas kredito linijos formane ilgesniam kaip 36 mėn. laikotarpiui. Finansavimas, suteiktas kredito linijos forma, gali būti pakeistas į paskolos formą, paskolos sutarties laikotarpį pratęsiant iki 60 mėnesių.

Finansų tarpininkas paskolų sutartis su paskolų gavėjais gali pasirašyti iki 2024 m. birželio 30 d. arba kol bus paskolintos visos priemonei AKF3 skirtos lėšos.

Kaip veikia?

Norint pasinaudoti AKF3 priemone, įmonė ar verslininkas pirmiausiai turi kreiptis į kredito įstaigą, su kuria sudaryta bendradarbiavimo sutartis dėl lengvatinių paskolų teikimo.

Finansavimas iš AKF3 priemonės lėšų gali būti teikiamas paskolos, kredito linijos ir finansinės nuomos (lizingo) forma.

Paskolų teikimas Paskolų gavėjams pagal Priemonę AKF3 yra de minimis pagalba, kurioms taikomos Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 5 straipsnio nuostatos.

Paskolos skirtos įmonės investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinio kapitalo trūkumui papildyti, jeigu toks finansavimas yra susijęs su įmonės naujos veiklos pradėjimu arba jau egzistuojančios veiklos stiprinimu ar plėtra.

Investicijoms skirtomis paskolomis laikomos tokios paskolos, kai paskolos dalis, skirta investicijoms finansuoti, sudaro ne mažiau kaip 51 proc. visos paskolos sumos, o likusi paskolos dalis gali būti skirta apyvartinio kapitalo trūkumui papildyti. Visais kitais atvejais laikoma, kad visa paskola yra skirta apyvartinio kapitalo trūkumui papildyti.

Netinkama finansavimo paskirtis
  1. Paskolos gavėjo ar kito ekonominę veiklą vykdančio subjekto esamiems finansiniams įsipareigojimams finansuoti ar jam restruktūrizuoti.
  2. Paskolos lėšos negali būti skirtos dividendams išsimokėti, kapitalui mažinti išmokant lėšas Paskolos gavėjo dalyviams, savoms akcijoms supirkti ar kitokiems mokėjimams atlikti iš kapitalo Paskolos gavėjo dalyviams ir (ar) fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat negali būti skirtos Paskoloms grąžinti arba suteikti Paskolos gavėjo dalyviams ar su jais susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
  3. Paskolos gavėjo finansinių įsipareigojimų perfinansavimui.
  4. Nekilnojamojo turto plėtrai, t. y. nekilnojamam turtui pirkti ir (ar) statyti ir (ar) investicijoms į nekilnojamojo turto būklės pagerinimą, siekiant jį parduoti, nuomoti ar kitu būdu perleisti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, o ne naudoti savo (tarp jų ir savo patronuojamųjų įmonių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, arba kitų patronuojančiosios įmonės, kaip ji apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje, patronuojamųjų įmonių) veikloje.
  5. Gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui pirkti ir (ar) statyti ir (ar) investicijoms į gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto – pastato (statinio) esminį pagerinimą, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje.
  6. Krovininėms transporto priemonėms, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse, įsigyti.
  7. Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytais atvejais.

Fondo lėšų likutis

Fondo dydis 85 100 000,00 €
Rezervuotos lėšos 3 248 263,50 €
Skirtos lėšos 1 937 631,04 €
Fondo likutis 81 851 736,50 €

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Kas yra de minimis pagalba ir kaip sužinoti, kokia šios pagalbos suma yra panaudota?

De minimis sąvoka yra vartojama apibūdinti nedidelės vertės valstybės paramą, kuriai netaikomas reikalavimas suderinti pagalbą su Europos Komisija. Didžiausia de minimis pagalba vienam ūkio subjektui (maksimali teiktinos pagalbos suma gali būti skiriama vienam ūkio subjektui, kurį gali sudaryti ir keli ūkio subjektai (tiek juridiniai, tiek fiziniai, vykdantys ūkinę-komercinę veiklą) arba kai bendrovės kontrolinį akcijų paketą turintis subjektas efektyviai kontroliuoja šią bendrovę tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaudamas jos valdyme, jis taip pat turi būti laikomas ūkio subjektu) per trejų pastarųjų metų (36 mėn.) laikotarpį gali siekti 300 000 eurų.

Kiek įmonė (ar įmonių grupė) jau yra panaudojusi nereikšmingos valstybės pagalbos, galima pasitikrinti čia: https://kotis.kt.gov.lt/gauti-pazyma.

2. Kaip apskaičiuojama de minimis pagalbos suma paskolos gavėjui?

Skaičiuojant de minimis pagalbą paskolos gavėjui palūkanos skaičiuojamos nuo visos paskolos sumos visam paskolos laikotarpiui.

De minimis pagalbos, suteikiamos paskolos gavėjui, dydis apskaičiuojamas pagal formulę:

SE= K x T x (N orientacinė + R - N faktinė)

  • SE – de minimis pagalbos dydis, išreikštas subsidijos ekvivalentu;
  • K – Paskolos suma Eur;
  • T – Paskolos laikotarpis, išreikštas metais (skaičiai apvalinami 2 (dviejų) skaitmenų po kablelio tikslumu);
  • N orientacinė – Europos Komisijos kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną skelbiama orientacinė palūkanų norma;
  • R - Europos Komisijos komunikate nustatyta marža;
  • N faktinė – Paskolos sutartyje nustatyta metinė palūkanų norma.

Paskolos sutartyje turi būti įrašyta nuostata, kad paskola yra teikiama kaip de minimis pagalba, nurodant de minimis pagalbos dydį, išreikštą subsidijos ekvivalentu.

3. Ar galima už paskolos lėšas įsigyti nekilnojamąjį turtą?

Už paskolos lėšas galima įsigyti negyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, skirtą tik įmonės veiklai (investicija turi būti ekonomiškai pagrįsta).

4. Ar gali kreiptis dėl paskolos pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą vykdantys verslo subjektai?

Pirminės žemės ūkio produktų gamybos, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose veiklą vykdantys verslo subjektai negali kreiptis dėl AKF3 paskolos.

5. Ar gali kreiptis dėl paskolos krovinių gabenimo sausumos keliais veiklą vykdantys verslo subjektai?

Taip, verslo subjektai, vykdantys krovinių gabenimo sausumos keliais veiklą, gali kreiptis dėl paskolų apyvartinių lėšų papildymui ir / ar investicijoms finansuoti iki 100 tūkst. Eur pagal de minimis pagalbos reglamentą.

Paskolos lėšų negalima panaudoti krovininės transporto priemonės įsigijimui.
6. Ar galima paskolą naudoti žemės sklypo, kuriame bus statomas pastatas, įsigijimui? Ar galima kartu su pastatu įsigyti ir sklypą kuriame pastatytas pastatas?

Už paskolos lėšas galima įsigyti žemės sklypą, kuriame bus statomas pastatas, ar įsigyti pastatą kartu su sklypu. Tiek įsigyjamas žemės sklypas, tiek pastatas kartu su sklypu turi būti skirti įmonės veiklai vykdyti (investicija turi būti ekonomiškai pagrįsta).

7. Ar galima paskolos lėšas panaudoti turimų paskolų refinansavimui?

Ne. Paskolos lėšų negalima panaudoti turimų paskolų refinansavimui.

8. Ar dėl paskolos gali kreiptis didelės įmonės?

Taip, dėl paskolos gali kreiptis ir didelės įmonės.

9. Ar paskolos lėšos gali būti naudojamos nekilnojamojo turto plėtrai?

Ne. Nekilnojamojo turto plėtrai, t. y. nekilnojamam turtui pirkti ir (ar) statyti ir (ar) investicijoms į nekilnojamojo turto būklės pagerinimą, siekiant jį parduoti, nuomoti ar kitu būdu perleisti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, o ne naudoti savo (tarp jų ir savo patronuojamųjų įmonių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, arba kitų patronuojančiosios įmonės, kaip ji apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje, patronuojamųjų įmonių) veikloje.

10. Kokias veiklas vykdantiems verslo subjektams paskola negali būti suteikta?

Paskola nėra skirta:

  • veiklai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, kuriam taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (14);
  • pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklai;
  • veiklai žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, šiais atvejais:
    - kai pagalbos dydis nustatomas pagal iš pirminių gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį;
    - kai pagalba priklauso nuo to, ar bus iš dalies arba visa perduota pirminiams gamintojams;
  • pagalbai su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse, t. y. pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla, arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla;
  • pagalbai, kuri priklauso nuo to, ar daugiau vartojama vietinių nei importuotų prekių.