Kaip rasti bendrą kalbą susikirtus verslo ir mokslo interesams?

Inovacijos neįmanomos be mokslininkų, tačiau pastarieji sunkiai gali numatyti produkto savikainą ar pelningumo rodiklius. Galvoti apie tai privalo patys verslininkai, kurie taip pat neturėtų tikėtis, kad gavę naują produktą tuojau pat galės pradėti masinę gamybą. Apie šią sunkiai išvengiamą interesų sankirtą ir būtinybę pradedant pokalbį abiem pusėms turėti aiškius lūkesčius tinklalaidėje „Stiprus verslas su INVEGA“ kalbėjo verslininkas Steponas Kvietkauskas.

Tinklalaidės vedėjai Odetai Bložienei vienas iš „Innovative Pharma Baltics“ partnerių pasakojo, kad pirmuosius žingsnius versle žengė įsitraukęs į mokslinius projektus. Nepabijojo investuoti į farmacijos sektoriaus įmonę, tačiau greitai sužinojo, kad tik žiūrėdamas į viską iš šalies grąžos iš to negaus. Tuomet drauge su partneriais aktyviai įsitraukė į įmonės veiklą ir reikalai pajudėjo.

Įsitraukė ilgam. „Innovative Pharma Baltics“ šiuo metu įsirenginėja dar vieną laboratoriją, kurioje bus atliekami naujo produkto, dirgliosios žarnos sindromo simptomus slopinančio medikamento, tyrimai. Jau spėjo susidurti ir su problemomis – vėluoja užsakyta tam būtina įranga. Kol viskas bus vietoje, gali užtrukti dar keletą mėnesių, tačiau laiko dar yra. Pirmąją augalinės kilmės medikamento versiją įmonė ketina pristatyti per ateinančius dvejus metus.

Pagrindinė įmonės specializacija – vaistai nuo peršalimo. Vasaros sezonas itin sunkus, nes pajamų mažai. Tačiau siūlomų produktų įvairovė palaipsniui plečiama. Vienas iš svarbiausių naujų projektų yra drauge su partneriais kuriami net keturių skirtingų pavadinimų funkciniai maisto produktai.

Išnaudojo anksčiau įgytą patirtį

S. Kvietkauskas tinklalaidėje „Stiprus verslas su INVEGA“ kalbėjo, kad jo ir partnerių įmonė tikrosios sėkmės kiek netikėtai sulaukė pandemijos metais. Gavus Europos regioninės plėtros fondo finansavimą buvo įgyvendintas didelis projektas ir sukurti net du viršutinių kvėpavimo takų apsaugai skirti augalinės kilmės produktai. Abu gaminiai suteikė apsaugą nuo pulmonarinių virusų, įskaitant ir COVID sukeliantį baisųjį SARS.

SSteponas Kvietkauskas  „Innovative Pharma Baltics“ partneris

Į INVEGĄ dėl paskolos „Perspektyva“, kuri kaip tik yra skirta investicijoms į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ir inovacijų veiklas, įmonė kreipėsi ruošdama jau trečiąjį nemažiau novatorišką produktą. Pagal „Perspektyvos“ sąlygas galima pasiskolinti iki 1 mln. eurų, ir, jei projektas bus įgyvendintas sėkmingai, grąžinti reikės tik 80 proc. paskolos. Projekto idėja – dirgliosios žarnos sindromą slopinantis preparatas. Šis lėtinis sutrikimas pastaraisiais metais vis dažniau kamuoja darbingiausius stresą ir įtampą patiriančius 20-50 metų amžiaus žmones. Anksčiau buvę nejuntami žarnyno judesiai tuomet tampa skausmingi, o tai ženkliai pablogina gyvenimo kokybę.

Iki šiol medikai neturi tikslaus atsakymo, kas sukelia dirgliosios žarnos sindromą, tačiau visuotinai pripažįstama, kad tam didžiulę įtaką turi patiriamas stresas. Dėl neįprasto savo pobūdžio šis sutrikimas netgi vadinamas vakarietiška liga. Įprasti gydymo metodai nebuvo itin veiksmingi, o „Innovative Pharma Baltics“ vadovams kilo idėja novatorišku sprendimu užpildyti šią rinkos nišą.

Kurdami du pirmuosius produktus įgijome nemažai patirties su augalinės kilmės egzosomomis. Papildomi tyrimai atskleidė galimybes taikyti jas ne tik COVID-19 problemų sprendimui. Praėjusių metų pabaigoje apžvelgdami rinką pamatėme, kad dirgliosios žarnos sindromo gydymui skirtų medikamentų niša buvo laisva. Taip ir supratome, kokį projektą turime ruošti norėdami gauti finansavimą.

„Kurdami du pirmuosius produktus įgijome nemažai patirties su augalinės kilmės egzosomomis. Papildomi tyrimai atskleidė galimybes taikyti jas ne tik COVID-19 problemų sprendimui. Praėjusių metų pabaigoje apžvelgdami rinką pamatėme, kad dirgliosios žarnos sindromo gydymui skirtų medikamentų niša buvo laisva. Taip ir supratome, kokį projektą turime ruošti norėdami gauti finansavimą“, – tinklalaidėje „Striprus verslas su INVEGA“ kalbėjo S. Kvietkauskas.

Idėja produktu virsta per dvejus metus

O. Bložienei farmacijos įmonės partneris pabrėžė, kad plėtojant idėją negalima pernelyg užsisvajoti – per trejetą mėnesių jau reikėtų tiksliai žinoti, kuo tai galėtų virsti. Produkto kūrimas gali užtrukti ilgiau, tačiau darbuotis reikėtų intensyviai – iš karto turėti suplanuotą biudžetą, specialistus ir reikiamą įrangą. „Innovative Pharma Baltics“ įmonė ruošdama naujus klinikinių tyrimų nereikalaujančius produktus įprastai užtrunka ne ilgiau kaip metus.

Odeta Bložienė tinklalaidės „Stiprus verslas su INVEGA”  vedėja

Naujas gaminys ne iš karto pasiekia prekių lentynas. Priklausomai nuo produkto tipo, šis laikas gali būti labai skirtingas. Pavyzdžiui, maisto papildai prekyboje gali pasirodyti pakankamai greitai, medicinos priemonės ir vaistai vartotojus pasiekia lėčiau. Tai daugiausiai lemia itin griežta tokiems produktams galiojanti tvarka – būtini reguliuojančių institucijų tyrimai, numatytas vartojimo būdas ir apgalvotas pakuočių dizainas.

„Naują produktą taip pat turi priimti vaistinių tinklai. Negali tiesiog pranešti visiems, kad štai turi naują gaminį ir tikėtis, jog būsi sutiktas išskėstomis rankomis. Kiek man yra žinoma, po griežtos atrankos didžiausias Lietuvos vaistinių tinklas tik iki 3 proc. siūlomų produktų galiausiai priima į savo prekių lentynas, – komentavo S. Kvietkauskas. – Visa tai susideda ir gauname, kad nuo idėjos iki naujo produkto pristatymo pirkėjams praeina maždaug dveji metai. Jei naujam vaistui būtini ilgai trunkantys klinikiniai tyrimai, viskas užsitęsia dar ilgiau.“

Klaidos leidžia geriau pažinti partnerius

„O kaip Jums sekasi suderinti mokslo darbuotojų ir verslininkų lūkesčius?“ – svečio paklausė tinklalaidės vedėja O. Bložienė. „Bandant apjungti šiuos du skirtingus pasaulius į vieną iš tiesų tenka atlikti didžiulį darbą. Turi aiškiai žinoti viską apie tikrąsias mokslininkų galimybes ir net tuo atveju abi pusės tą pačią situaciją neretai gali įvertinti visiškai skirtingai. Visiems kartu taip pat teks padaryti klaidų, tačiau tai suteiks galimybę geriau pažinti savo partnerius“, – patirtimi dalijosi S. Kvietkauskas.

Turi aiškiai žinoti viską apie tikrąsias mokslininkų galimybes ir net tuo atveju abi pusės tą pačią situaciją neretai gali įvertinti visiškai skirtingai. Visiems kartu taip pat teks padaryti klaidų, tačiau tai suteiks galimybę geriau pažinti savo partnerius.

Farmacijos įmonės vadovų ir su jais bendradarbiaujančių mokslininkų interesai susikirto jau kuriant pirmuosius du produktus. Sukūrę pirmąjį kovai su COVID-19 skirtą preparatą partneriai manė, kad viskas pavyko, bet pradėję skaičiuoti savikainą suprato, kad ji yra gerokai per didelė. Tuomet teko ir patiems gilintis į gamybos procesą bei iš esmės jį pergalvoti.

Sprendimų reikėjo ieškoti nedelsiant, nes rinkoje jau buvo pradėti siūlyti panašūs koronaviruso simptomų slopinimui skirti užsienio šalių produktai. Ir kainavo jie kone dvigubai pigiau nei „Innovative Pharma Baltics“ sukurtas gaminys. Siekdami sumažinti savikainą pradėjo nuo optimizavimo – paaiškėjo, kad pereinant prie serijinės gamybos kai kurie procesai galėjo būti atliekami šiek tiek paprasčiau nei buvo numatyta mokslininkų.

S. Kvietkauskas supranta mokslininkų lūkesčius. Jie norėtų, kad verslas suteiktų jiems visišką laisvę, tačiau be patyrusių farmacijos įmonės partnerių įsikišimo apie Lietuvos specialistų pasiekimus kuriant COVID-19 ligai kelią užkertančius preparatus greičiausiai būtų sužinojusi tik akademinė bendruomenė.

Daugiau apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą išgirsite tinklalaidėje „Stiprus verslas su INVEGA” „Youtube“ ir „Spotify“ platformose.