V. Markevičienė: „Lietuvos ekonomika įgaus naują pagreitį“
Įgyvendinti strateginius pokyčius valstybės valdyme, efektyviai, tvariai ir atsakingai skatinti šalies ekonomiką, viešąjį ir žemės ūkio sektorius, stiprinti finansų rinkos atsparumą ir auginti kapitalo rinkas – tokius ambicingus žingsnius jau ne planavimo dokumentuose, o realiais veiksmais įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Prieš daugiau nei metus Vyriausybė priėmė sprendimą sujungti keturias nacionalinės plėtros įstaigas – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), Valstybės investicijų valdymo agentūrą (VIVA) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondą – ir sukurti naujos kokybės vieningą plėtros įstaigą. Finansų ministerija, atstovaujanti valstybei, tapo įstaigos akcininke.
Apie tai, kokiu tikslu buvo priimtas sprendimas sujungti įstaigas, kokius lūkesčius naujajai nacionalinės plėtros įstaigai kels akcininkas ir kokią naudą pajaus tiek Lietuvos įmonės, įskaitant žemės ūkio sektorių tiek ir viešasis sektorius, pasakojo finansų viceministrė Vaida Markevičienė. Pasak viceministrės, efektyviai veikianti įstaiga padės įmonėms, žemės ūkio ir viešajam sektoriui greičiau bei didesne apimtimi realizuoti savo investicinius planus, sukurti didesnę vertę įmonių darbuotojams, vietos bendruomenėms ir šalies ekonomikai.
Kokiu tikslu buvo priimtas sprendimas sujungti INVEGĄ, VIPĄ, VIVĄ ir Žemės ūkio garantijų fondą?
Idėja sujungti nacionalines plėtros įstaigas buvo ne tik šios, bet ir ankstesnių vyriausybių programose. Tačiau iki šiol to politinio sprendimo pasiekti nepavyko. Pagrindinė priežastis, kodėl reikia jungti nacionalinės plėtros įstaigas, yra ta, kad Lietuvoje trūksta investicijų į strategines valstybei svarbias sritis. Taip pat matome, kad verslas daug finansuojasi iš nuosavų išteklių ir tuo mes išsiskiriame Europos Sąjungoje. Tam, kad mūsų ekonomika galėtų vystytis sparčiau, tam, kad galėtume nukreipti pakankamas investicijas į valstybei svarbias sritis, svarbu turėti vieną stiprią finansų įstaigą. Tokių pavyzdžių matome ir kitose šalyse: Prancūzija turi vieną nacionalinę plėtros įstaigą „Bpifrance“, o Vokietija turi „KfW“. Lietuvoje veikia trys finansų įstaigos, o per Covid-19 krizę atsirado dar viena finansų įstaiga. Šių įstaigų teikiamos paslaugos kartais persidengdavo, o kartais tų rinkos spragų neužpildydavo nė viena. Todėl pagal gerąją tarptautinę praktiką sujungę visas įstaigas į vieną galėsime pasiekti didesnį paslaugų teikimo mastą. Vertinama, kad sujungtos nacionalinės plėtros įstaigos galės beveik dvigubai padidinti sverto efektą. Tai reiškia, kad jos, prisitraukdamos privačius investuotojus, savo galimybes praktiškai padvigubins ir tai leis plėsti veiklą į platesnes sritis, suteikti daugiau galimybių verslui.
Pagrindinė priežastis, kodėl reikia jungti nacionalinės plėtros įstaigas, yra ta, kad Lietuvoje trūksta investicijų į strategines valstybei svarbias sritis.
Iš tiesų dabar, kai ekonomika yra globali, iššūkiai, kuriuos sprendžiame, dažnai yra tarpsektoriniai ir turėti tokius, sakykime, „stalčiukus“, kur veikia kiekviena finansų įstaiga, jau tampa nepraktiška, sudėtinga ir nepatogu klientams. Būtų galima teigti, kad net ir žalinimo sprendimai ar atsinaujinanti energija jau nėra vien tik energetikos klausimai, bet taip pat stipriai liečia ir verslo konkurencingumą. Verslui yra gerokai patogiau ateiti į vieną įstaigą, kurioje jis gali gauti visą spektrą finansinių paslaugų pagal tą patį standartą.
Kokius lūkesčius Finansų ministerija turi įstaigos strateginėms veiklos kryptims?
Finansų ministerija, kaip akcininkė, vienai konsoliduotai nacionalinės plėtros įstaigai, turi lūkestį, kad naujoji įstaiga veiktų profesionaliai ir būtų savarankiška bei politiškai nepriklausoma. Įstaiga turi būti pajėgi spręsti, kuriuos projektus finansuoti pagal tai, kurie projektai yra finansiškai atsiperkantys. Tos lėšos, kurias įstaiga investuoja į tam tikrus projektus ar įmones, turėtų grįžti ir tokiu būdu užtikrinti ilgalaikę, tvarią įstaigos veiklą.
Kalbant apie specifinius sektorius, įstaiga, žinoma, turėtų kreipti lėšas į tas sritis, kurios yra Lietuvos prioritetas, kaip kad žaliasis kursas, kuris yra svarbus tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai. Šioje srityje yra daug potencialo tiek valstybiniams projektams, tiek įmonių galimybėms plėstis. Žaliasis kursas, žinoma, tapo dar labiau aktualus rusijai pradėjus brutalų karą Ukrainoje, kai pamatėme, kaip svyruojančios išteklių kainos gali paveikti tiek verslą, tiek gyventojus. Dėl to svarbu spartinti investicijas į atsinaujinančią energetiką tam, kad užsitikrintume tiek savo verslo konkurencingumą, tiek ir geopolitinį saugumą.
Finansų ministerija, kaip akcininkė, vienai konsoliduotai nacionalinės plėtros įstaigai, turi lūkestį, kad naujoji įstaiga veiktų profesionaliai ir būtų savarankiška bei politiškai nepriklausoma.
Kita aktuali sritis yra skaitmenizacija. Ji savo pagreitį įgavo Covid-19 pandemijos metu. Dabar turime daug naujų skaitmeninių verslų, kuriems taip pat reikia paspirties, kad jie galėtų konkuruoti globalioje ekonomikoje. Žinoma, išryškėjo ir naujų sričių, kuriose įstaiga gali veikti, pavyzdžiui, vystomasis bendradarbiavimas. Tai yra sritis, kurioje įstaiga galėtų veikti su tarptautiniais partneriais dalyvaujant Ukrainos atstatymo darbuose. Iš esmės nacionalinė plėtros įstaiga turi veikti kaip katalizatorius tarp ministerijų, turinčių sektorinių prioritetų, rinkos dalyvių ir finansų sektoriaus. Sujungus visus šiuos aspektus, rezultatas tikrai leis atsirasti papildomam finansavimui svarbiose srityse.
Kokią naudą konsoliduota vieninga nacionalinės plėtros įstaiga teiks ekonomikos dalyviams: verslui, viešajam ir žemės ūkio sektoriams?
Kalbant apie naudą verslui, įstaiga užtikrins, kad verslas galėtų pasiekti visas valstybės teikiamas finansines paslaugas vienoje vietoje. Iki šiol, pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriuje veikianti įmonė galėdavo paslaugas gauti netgi trijose ar keturiose įstaigose. Tarkime, jei tokia įmonė būtų norėjusi investuoti į atsinaujinančią energetiką, tai turėjo eiti paslaugų į VIPĄ. Jeigu jie galvojo apie plėtrą, tai kreipdavosi į INVEGĄ ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondą. Na, o jei pandemijos metu būtų susidūrusi su sunkumais, tai netgi į VIVĄ. Tai iš tiesų nėra nei patogu, nei tvaru. Viena konsoliduota įmonė užtikrins, kad visos paslaugos būtų pasiekiamos vienoje vietoje pagal vienodą standartą. Tokia sistema bus patogesnė verslui ir užtikrins platesnį paslaugų spektrą. Dėl nacionalinių plėtros įstaigų gausos, tam tikrose srityse būdavo net keletas priemonių, tačiau kitose srityse apskritai nebūdavo galima gauti valstybės finansavimo. Konsoliduota ir su vieninga strategija įstaiga galės efektyviau užpildyti rinkos spragas ir atliepti verslo poreikius.
Kalbant apie naudą valstybei, įstaiga taip pat teiks paslaugas ir viešojo sektoriaus dalyviams finansiškai atsiperkančiose srityse. Kalbant bendrai, per visas šias paslaugas įstaiga skatins aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikos vystymąsi ir užtikrins spartesnį Lietuvos ekonomikos augimą. Iš tiesų, dabar Lietuvoje verslas didžiąja dalimi finansuojasi iš nuosavų išteklių. Tai reiškia, kad įmonės turi sukaupti pakankamus rezervus tam, kad juos galėtų investuoti. Užtikrinus joms prieigą prie finansinių instrumentų per nacionalinę plėtros įstaigą, įmonės savo investicinius planus galės realizuoti anksčiau ir tokiu būdu anksčiau sukurti didesnę vertę tiek savo akcininkams, klientams, darbuotojams, tiek ir bendrai visai valstybei.
Kokią įtaką nacionalinės plėtros įstaiga turės Lietuvos finansų ir kapitalo rinkoms? Kodėl tai yra svarbu visiems?
Nacionalinė plėtros įstaiga veiks tose srityse, kuriose neveikia rinka. Jos pagrindinė užduotis ir tikslas – užpildyti rinkos spragas ir sudaryti galimybes ten, kur jų nesudaro privatūs finansuotojai. Iš esmės, verslas savo investiciniams projektams gali lėšas sukaupti pats, gali kreiptis į tradicinius finansuotojus – bankus. Taip pat verslas gali dalyvauti kapitalo rinkose tiek apskritai įtraukdamas savo akcijas į biržos prekybos sąrašą rinkoje, tokiu būdu prisitraukti nuosavo kapitalo, tiek skolindamas, leisdamas obligacijas. Lietuvoje kapitalo rinka yra labai sekli. Pagal tai, kiek rinka yra išsivysčiusi, mes esame turbūt vieni blogiausių Europoje. Tai reiškia, kad verslas turi ribotas galimybes investuoti arba iš nuosavų lėšų, arba iš bankinio finansavimo. Išvystyta kapitalo rinka sudarytų daugiau galimybių verslui įgyvendinti savo investicinius projektus – pasiekti finansavimą tada, kai jis reikalingas, turėti alternatyvą tuo metu, kai bankai dėl ekonominio ciklo priežasčių skolina mažiau, ir tokiu būdu greičiau realizuoti savo investicinius projektus.
Nacionalinė plėtros įstaiga veiks tose srityse, kuriose neveikia rinka. Jos pagrindinė užduotis ir tikslas – užpildyti rinkos spragas ir sudaryti galimybes ten, kur jų nesudaro privatūs finansuotojai.
Taip pat išvystytos kapitalo rinkos padeda ir gyventojams, nes jie gali investuoti savo lėšas ir gauti tam tikrą finansinę grąžą. Nacionalinės plėtros įstaiga padės vystyti kapitalo rinkas per du kanalus. Visų pirma, jau dabar nacionalinė plėtros įstaiga turi tam tikras priemones, kurios padeda verslui pasiekti kapitalo rinką. Pavyzdžiui, priemonė, kuri kompensuoja dalį išlaidų, patiriamų, jeigu įmonė nori arba apskritai tapti biržine įmone rinkoje, arba skolintis leisdama obligacijas. Taip pat nacionalinė plėtros įstaiga kartu su partneriais iš Baltijos šalių kuria fondą, kuris investuotų į tas įmones, kurios nuspręstų tapti biržinėmis įmonėmis rinkoje ir tokiu būdu padrąsintų kitus institucinius ar stambius investuotojus taip pat investuoti ir suteikti akcinio kapitalo įmonėms. Kitas kanalas, kaip nacionalinė plėtros įstaiga dalyvaus kapitalo rinkose, yra, žinoma, per lėšų pritraukimą. Ilgesniu laikotarpiu nacionalinė plėtros įstaiga galės finansuotis ir pati, prisitraukdama finansavimą rinkoje, leisdama obligacijas ir tokiu būdu suaktyvindama, padidindama mūsų kapitalo rinkos apimtį ir paskatindama tiek investuotojus, tiek įmones taip pat naudotis šiuo lėšų pritraukimo būdu.
Kokius privalumus pajaus nacionalinės plėtros įstaiga kuriant santykius su instituciniais investuotojais?
Kalbant apie nacionalinės plėtros įstaigos veiklos mastą, sujungus keturias įstaigas į vieną, jos galės sparčiau išvystyti savo veiklą ir prisitraukti daugiau lėšų tiek iš rinkos, tiek iš institucinių investuotojų. Iki šiol kiekviena iš įstaigų bendradarbiaudavo tiek su rinkos dalyviais, tiek su instituciniais investuotojais, tačiau jų portfeliai būdavo gerokai mažesni ir galimybės prisitraukti stambius investuotojus būdavo sudėtingesnės arba jų dalyvavimas būdavo mažesnės apimties. Viena įmonė, turėdama tikrai didžiulį portfelį, turėdama labai platų veiklos spektrą, taps stipresniu, patikimesniu ir labiau norimu partneriu tiek rinkos dalyviams investuoti kartu su nacionaline plėtros įstaiga, tiek ir instituciniams investuotojams, tarptautinėms finansų institucijoms prisidėti prie įstaigos veiklų ir kurti tam tikrus finansinius instrumentus kartu.
Kokia būtų Jūsų sėkmės vizija – kuo turi išsiskirti sėkminga nacionalinės plėtros įstaiga?
Pagrindinis nacionalinės plėtros įstaigos sėkmės rodiklis, žinoma, yra patenkinti klientai, kurie galėjo visas paslaugas, kurių jiems reikia, gauti vienoje vietoje, gauti patogiai, gauti laiku ir būtent tokių, kokių reikia. Ir, žinoma, tokias paslaugas gali suteikti tik tokia įstaiga, kurios darbuotojai yra kompetentingi, motyvuoti ir jaučia prasmę tame darbe, kurį daro. Dėl to labai linkiu įstaigos darbuotojams realizuoti savo potencialą, o įmonėms ir gyventojams naudotis nacionalinės plėtros įstaigos paslaugomis ir tokiu būdu įgyvendinti savo siekius.
Nacionalinės plėtros įstaigos sėkmės pagrindas yra stipri partnerystė ir bendradarbiavimas tarp nacionalinės plėtros įstaigos, ministerijų, verslo ir privačių finansų rinkos dalyvių.
Nacionalinės plėtros įstaigos sėkmės pagrindas yra stipri partnerystė ir bendradarbiavimas tarp nacionalinės plėtros įstaigos, ministerijų, verslo ir privačių finansų rinkos dalyvių. Tik sujungus visas šias detales į vieną, užtikrinsime, kad Lietuvos ekonomika įgautų naują pagreitį ir galėtų sukurti daugiau pridėtinės vertės.
