EBA skelbia viešą konsultaciją dėl ESG rizikų valdymo gairių

Europos bankininkystės institucija (angl. European Banking Authority, EBA) skelbia viešą konsultaciją dėl aplinkos, socialinių ir valdysenos (angl. Environmental, Social, and Governance, ESG) rizikų valdymo gairių bankams. Gairių siūlymui visos suinteresuotosios šalys pastabas EBA puslapyje kviečiamos teikti iki balandžio 18 d.

Planuojama, kad šios Gairės, atsižvelgus į pastabas, bus užbaigtos iki 2024 m. pabaigos ir įsigalios kartu su Kapitalui keliamų reikalavimų direktyvos (angl. Capital Requirements Directive, CRD) peržiūra (CRD6).

ESG rizikos ir kodėl svarbu jas valdyti finansų įstaigoms

Su aplinka, socialine atsakomybe ir valdysena susijusios rizikos apima daugybę sričių, tokių kaip į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) stebėsena ir mažinimas, efektyvus energijos naudojimas, darbuotojų gerovė, verslo etika, ir pan. ESG rizikos gali būti fizinės (angl. physical risks), t.y. susijusios su konkrečių gamtinių įvykių (potvynių, sausrų, audrų, karščio bangų, ekstremalių šalčių) daroma žala arba pasaulinės temperatūros kilimo padariniais (išteklių stoka, teritorijų apsėmimas kylant jūros lygiui), arba pereinamojo laikotarpio (angl. transition risks), t.y. rizikos, susijusios su naujais reikalavimais, vartotojų ir investuotojų lūkesčiais, rinką keičiančiomis verslo inovacijomis.

ESG rizikos, ypač kylančios dėl priklausomybės nuo gamtos ir veiklos poveikio aplinkai, kelia rimtų iššūkių finansų įstaigų stabilumui ir saugumui, ir gali paveikti visas tradicines finansinių rizikų kategorijas, įskaitant kredito, rinkos, operacinę, likvidumo, verslo modelio, koncentracijos riziką. Taip pat dėl nepakankamo ESG rizikų valdymo didėja bylinėjimosi (angl. litigation) rizika dėl išsamaus patikrinimo sistemos (angl. due-diligence) netinkamumo, aplinkosaugos, socialinių garantijų, ir etikos pažeidimų, bei išauga reputacinė rizika.

EBA siūlymai

Siekiant užtikrinti bankų verslo modelio ir rizikos profilio atsparumą trumpuoju (iki 3 m.), vidutiniu (3 – 5 m.), ir ilguoju (bent 10 m.) laikotarpiu, EBA siūlomos ESG rizikų valdymo gairės nustato reikalavimus vidiniams procesams ir ESG rizikų valdymo sąrangai, kuriuos finansų įstaigos turėtų įgyvendinti.

Įstaigos turėtų užtikrinti, kad jų rizikos apetitas aiškiai apibrėžia ir atsižvelgia į visas reikšmingai verslą galinčias paveikti ESG rizikas. Kalbant apie rizikos apetitą, turi būti apibrėžtas bankui priimtinas ESG rizikos tipas ir lygis kiekvienoje verslo geografinėje vietoje, kiekvienai ekonominei veiklai paskolų ir investicijų portfeliuose, bei kiekvienam siūlomam produktui bei veiklos krypčiai, įskaitant koncentracijos ir diversifikacijos tikslus. Įstaigos turi plėtoti kiekybines kredito rizikos vertinimo priemones, įtraukiančias gamtines rizikas pagal apsibrėžtą rizikos apetitą, padengiančias svarbiausius klientų segmentus, užstato tipus ir rizikos mažinimo priemonių galimybes. ESG rizikų reikšmingumo vertinimas turėtų būti grindžiamas duomenimis ir naudoti skirtingas metodikas, įskaitant exposure-based, portfolio-based ir scenario-based metodikas.

Veikloms ar portfeliams, kuriuose gamtinės rizikos vertinamos kaip reikšmingos, nesvarbu, ar tai būtų fizinė, ar pereinamojo laikotarpio rizika, finansų įstaigos turėtų rengti pereinamojo laikotarpio rizikos mažinimo priemonių galimybių trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais planus (angl. transition plans). Šie CRD grįsti prudenciniai pereinamojo laikotarpio planai turėtų vadovautis risk-based view ir prisidėti prie bendro finansų sistemos atsparumo ESG rizikoms.

Duomenys, kuriuos rekomenduojama rinkti ESG rizikoms vertinti

ESG rizikos ypatingos, nes, pirma, yra orientuotos į ateitį (angl. forward-looking), ir antra, gali turėti labai skirtingą poveikį, priklausomai nuo prognozuojamo laikotarpio. Siekiant užtikrinti informacijos, naudojamos ESG rizikų vertinimui, pakankamumą ir bent minimalų palyginamumą, Gairėse pateikiamas pradinis rinktinų rodiklių sąrašas:

Aplinkos rizikos:

• Svarbiausio turto geografinė lokacija, gamtinių žalų (potvynių, dirvožemio erozijos, ir pan.) poveikis ir tikimybė pagal atitinkamus scenarijus;
• Finansuojamos ŠESD emisijos pagal emisijų lygius (Scope 1, 2, ir 3) kiekviename ekonominės veiklos sektoriuje skaičiuojant absoliučias emisijas (tonomis CO2 ekvivalento, tCO2e) ir emisijų intensyvumą (pvz. tCO2e vienam investuotam milijonui EUR);
• Veiklos poveikio aplinkai vertinimas, įskaitant klimato kaitos ir bioįvairovės nykimo rizikos mažinimo ir prisitaikymo galimybes;
• Priklausomybės nuo iškastinio kuro vertinimas;
• Energijos ir vandens suvartojimas;
• Energinio naudingumo sertifikatai ir energijos vartojimo efektyvumo nekilnojamojo turto segmente vertinimas (KWh/m2);
• Poveikio klimatui ir aplinkai atskleidimas savanoriškai arba pagal privalomus reikalavimus;
• Bylinėjimosi rizikos vertinimas, įtraukiant ir jau pateiktus, ir galimus, ir buvusius ieškinius, susijusius su poveikiu aplinkai;
• Prisitaikymo potencialas, įskaitant pereinamojo laikotarpio planus.

Socialinės ir valdysenos rizikos:

• Išsamaus patikrinimo sistemos socialiniams standartams, tokiems kaip Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos ar Pasaulio banko aplinkosauginiai ir socialiniai standartai, vertinimas;
• Valdysenos praktikų vertinimas;
• Socialinės atskaitomybės ir valdysenos atskleidimas savanoriškai arba pagal privalomus reikalavimus;
• Neigiamo poveikio vietos bendruomenėms vertinimas ir išsamaus patikrinimo sistemos neigiamo poveikio vietos bendruomenėms prevencijai įdiegimas;
• Bylinėjimosi rizikos vertinimas, įtraukiant ir jau pateiktus, ir galimus, ir buvusius ieškinius, susijusius su socialinės atsakomybės bei valdysenos klausimais bei išsamaus patikrinimo politikomis.

Pažymima, kad ESG rizikų reikšmingumo vertinimas turėtų būti peržiūrimas ir rodiklių sąrašas atitinkamai plečiamas reguliariai: kasmet didžiosioms ir kas du metus arba įvykus reikšmingam pokyčiui jų verslo aplinkoje mažesnėms įstaigoms (angl. small and non-complex institutions, SNCI).