Sėkmingo startuolio paveikslas: tai ne universitetą metęs hipsteris

Investuoti į naują įmonę, ją užauginti ir pelningai parduoti. Toks yra pagrindinis rizikos kapitalo fondų tikslas, būtent tuo daugiausiai užsiima ir „Open Circle Capital“ bendrovės finansavimo specialistai. Naujojoje tinklalaidėje „Stiprus verslas su INVEGA“ šio fondo valdytojas Rokas Tamošiūnas pasakojo apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti, verčiant novatoriškas idėjas pelningomis įmonėmis.

Per trejus metus „Open Circle Capital“ fondas investavo į šešiolika įmonių, iš kurių septynias jau spėjo parduoti. Su likusiomis devyniomis bendradarbiavimas sėkmingai tęsiamas. Daugiau nei 20 mln. eurų valdantis fondas finansines injekcijas skiria novatoriškoms startuolių įmonėms. INVEGA yra didžiausias šio fondo investuotojas, tačiau jis valdo ne tik valstybės, bet ir privačias lėšas.

Investuojama ne į pačias idėjas, o jas realybe galinčius paversti žmones.

R. Tamošiūnas pažymi, kad investuojama ne į pačias idėjas, o jas realybe galinčius paversti žmones. Įsitraukti fondas gali įvairiuose įmonės steigimo etapuose. Kartais startuoliai pateikia tik naujo produkto ar paslaugos aprašymą ar prezentaciją, kitais atvejais bendraįkūrėjai jau turi parengę verslo planus arba veikiančius prototipus. Būna ir taip, kad verslas jau veikia bei neša pajamas, tačiau reikalauja papildomų investicijų.

Augimui reikia laisvės

„Stiprus verslas su INVEGA“ svečio teigimu, išorinio investuotojo atsiradimas lemia esminius pokyčius įmonėje. Iki tol visišką sprendimų priėmimo laisvę turėję įmonės vadovai turi laikytis parengto plano ir atsižvelgti į valdybą papildžiusių investuotojų atstovų nuomones. Idealiu atveju, anot R. Tamošiūno, įmonės veiklos pokyčiai turėtų būti beveik nepastebimi. Jei nepavyksta rasti bendros kalbos, konfliktai gali kilti jau pirmosiomis dienomis.

„Abi pusės turi gerai įvertinti, ar tikrai yra pasiryžę inicijuoti permainas. Investuotojai ir įmonės bendraįkūrėjai privalo įsitikinti, kad sutampa bent jau pagrindinės jų vertybės ir jie gali rasti bendrą kalbą. O bendrauti reikės daug ir neretai – įvykus krizei“, – kalba fondo valdytojas.

„Open Circle Capital“ fondo valdytojas Rokas Tamošiūnas

Užauginti startuolį – nelengva užduotis. Rizikos pobūdis gali būti labai įvairus, todėl įmonės vadovas privalo gebėti bet kokioje situacijoje išlaikyti šaltą protą. Anot R. Tamošiūno, verslininkas turi gebėti atpažinti, kurioje situacijose gali naudotis sukaupta patirtimi, o kada reikia ieškoti naujų sprendimų.

Tinklalaidėje „Stiprus verslas su INVEGA“ svečias kalbėjo, kad įsitraukdami į įmonės valdymą investuotojai taip pat turėtų gerai įsisąmoninti savo vaidmenį. Jie neturi perminti vairo, o tik išmokyti bendraįkūrėjus, išgyventi sudėtingas situacijas. R. Tamošiūnas pataria investuotojams užuot davus atsakymus pasistengti nukreipti įmonių vadovus reikiama kryptimi, kad šie juos rastų patys.

Jei vadovas negaus galimybės įgyti patirties ir mokytis, kiekvieną krizę turės spręsti pats investuotojas ir įmonė neaugs. Rinkai vystantis nepalankia linkme bendraįkūrėjų pagalbos prašymų gali sulaukti dažnai, bet sėkmingai konsultuojant su laiku jų turėtų būti vis mažiau ir mažiau.

„Jei vadovas negaus galimybės įgyti patirties ir mokytis, kiekvieną krizę turės spręsti pats investuotojas ir įmonė neaugs. Rinkai vystantis nepalankia linkme bendraįkūrėjų pagalbos prašymų gali sulaukti dažnai, bet sėkmingai konsultuojant su laiku jų turėtų būti vis mažiau ir mažiau“, – komentuoja „Open Circle Capital“ fondo valdytojas.

Parduoti kai viskas sekasi

R. Tamošiūnas tinklalaidėje „Stiprus verslas su INVEGA“ pasakoja apie tai, kad ieškoti investuotojų ar pirkėjų reikia tuomet, kai viskas klostosi gerai. Anot pašnekovo, tokioje komfortiškoje situacijoje galima objektyviai įvertinti pasiūlymus ir derėtis dėl kainos. Taip pat reikėtų turėti omenyje, kad patys geriausiai pirkėjai – bendrovės, su kuriomis jau yra tekę turėti darbinių santykių.

„Aišku, neužtenka, kad tai būtų vien tik įprasti komerciniai santykiai teikiant paslaugą ir išrašant už tai sąskaitas. Reikia užmegzti ryšius su tų didesnių įmonių vadovais, pasakoti jiems apie savo viziją, galbūt netgi derinti produktų vystymo planus. Atlikus tokį paruošiamąjį darbą parduodant verslą bus daugiau pasirinkimo galimybių“, – komentuoja tinklalaidės svečias.

Lietuva savo startuolių sistema lygiuojasi į progresyviausias šalis – Jungtinę Karalystę, JAV, Švediją ar Suomiją. R. Tamošiūno vertinimu, toks noras sekti geriausiais pavyzdžiais ir startuolių veiklos sričių įvairovė leidžia kurti tvarią bei gyvą ekosistemą. Svarbu ir tai, kad progresą šioje srityje lemia ne valstybinės institucijos ar finansuotojai, o naujus verslus kuriantys žmonės.

Įprasta galvoti, kad startuolius kuria tik labai jauni, dažnai ankstesnės darbo patirties net neturintys žmonės. Visgi realybė tokia, kad mūsų regione ir visame pasaulyje pačius sėkmingiausius verslus įkuria žmonės, turintys konkrečioje srityje daug patirties ir gerai suprantantys jos specifiką. 

„Įprasta galvoti, kad startuolius kuria tik labai jauni, dažnai ankstesnės darbo patirties net neturintys žmonės. Visgi realybė tokia, kad mūsų regione ir visame pasaulyje pačius sėkmingiausius verslus įkuria žmonės, turintys konkrečioje srityje daug patirties ir gerai suprantantys jos specifiką. Tai kompetentingi specialistai puikiai suprantantys rinką, žinantys klientų poreikius ir naujų technologijų taikymo galimybes“, – atskleidžia „Stiprus verslas su INVEGA“ tinklalaidės svečias.

Daugiau apie investuotojų ir startuolių gyvenimą išgirsite tinklalaidėje „Stiprus verslas su INVEGA” „Youtube“ ir „Spotify“ platformose.