M. Francini: „Mūsų bendradarbiavimas yra pagrįstas principu, kad EIB prioritetai sutampa su nacionaliniais prioritetais“
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Europos investicijų bankas (EIB) bendradarbiaudamas su viešuoju ir privačiu sektoriais į šalies ekonomiką investavo apie 4,3 milijardo eurų. Prieš trejus metus EIB Vilniuje atidarė Baltijos šalių atstovybę ir toliau skatina tvarų Lietuvos ekonomikos augimą investuodamas į inovacijas, atsinaujinančią energiją, infrastruktūrą, Lietuvos įmonėms suteikia daugiau galimybių augti.
Iki šiol EIB grupė sėkmingai bendradarbiavo su trimis iš keturių nacionalinių plėtros įstaigų: Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ir Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA). Šios trys įmonės kartu su Žemės ūkio paskolų garantijų fondu nuo rugpjūčio 1 d. yra sujungtos į vieną įstaigą. Toks įstaigų sujungimas neišvengiamai pakeis ir santykius su visoms įmonėms reikšmingu tarptautiniu partneriu – EIB. Apie tai, kaip keisis EIB ir konsoliduotos nacionalinės plėtros įstaigos bendradarbiavimas, kokią patirtį EIB grupė sukaupė dirbdama su kitais nacionaliniais plėtros fondais ir bankais Europoje ir kas lemia finansų institucijos sėkmę, pasakojo EIB atstovybės Baltijos šalyse vadovas Marco Francini.
EIB visuomet glaudžiai bendradarbiavo su INVEGA, VIPA ir VIVA. Šios trys valstybės finansų įstaigos kartu su Žemės ūkio paskolų garantijų fondu jau yra sujungtos į vieną konsoliduotą nacionalinę plėtros įstaigą. Kokia yra Jūsų nuomonė apie sprendimą konsoliduoti šias įmones?
Per pastaruosius metus EIB grupė tikrai sėkmingai bendradarbiavo su INVEGA, VIPA ir VIVA. Manome, kad sujungimas sukurs stipresnę ir didesnę instituciją, turinčią daugiau išteklių skatinti privatų ir viešąjį sektorius Lietuvoje.
Kokią vertę įmonių konsolidacija sukurs Lietuvos verslui ir ekonomikai? Kokias naudas pajaus klientai – smulkios, vidutinės ir stambios įmonės, vietos gamintojai, startuoliai, viešasis ir žemės ūkio sektoriai?
Įmonių sujungimas sukurs mažiausiai tris naudas. Visų pirma, visos žinios ir kompetencijos, kurios buvo sukauptos skirtingose organizacijose, bus sutelktos vienoje vietoje ir naudojamos efektyviau. Antra, bus kuriami į klientų poreikius orientuoti finansiniai produktai. Trečia, naujojoje nacionalinėje plėtros įstaigoje bus įdiegtas vieno langelio principas. Klientai, ieškantys finansavimo sprendimų skaitmenizacijos, žalinimo, verslo plėtros, žemės ūkio, gamybos, energetikos ar transporto projektams visas paslaugas galės patogiai gauti vienoje įstaigoje.
Kaip keisis nacionalinės plėtros įstaigos ir EIB santykiai po įmonių konsolidacijos?
Sujungtos keturios įmones į vieną sukurs tokio dydžio finansų įstaigą, su kuria EIB galės ne tik pratęsti, bet ir praplėsti savo bendradarbiavimo sritis. Kartu galėsime sukurti naujas finansavimo paslaugas ir dalintis sukaupta patirtimi. Tai bus puiki galimybė sukurti įvairesnių finansinių sprendimų Lietuvos ekonomikos skatinimui.
EIB glaudžiai bendradarbiauja su daugeliu Europoje veikiančių nacionalinių plėtros įstaigų ir bankų. Kokias gerąsias partnerystės praktikas sieksite sukurti bendradarbiaudami su Lietuvos nacionaline plėtros įstaiga?
Nacionalinės plėtros įstaigos ir bankai yra įprasti ir svarbūs EIB partneriai. Mes, būdami Europos banku, kartu su nacionalinėmis plėtros įstaigomis papildome šalių finansų rinkas. Mūsų bendradarbiavimas yra pagrįstas supratimu, kad EIB finansavimo prioritetai sutampa su nacionaliniais prioritetais. Mūsų investicijos nukreipiamas į ateities Europos prioritetus: infrastruktūros kūrimą, inovacijas, gamtos taršą mažinančius ir klimato kaitos iššūkius sprendžiančius projektus, konkurencingumo skatinimą.
Kokios bus pagrindinės EIB ir nacionalinės plėtros įstaigos strateginės partnerystės kryptys?
Šiandien manau, kad ateityje vystysime tris strategines partnerystės kryptis. Visų pirma, aktyviai dalinsimės savo žiniomis ir kompetencijomis finansuodami tokias svarbias sritis kaip klimato kaitos iššūkių sprendimai ir inovacijų finansavimas. Taip pat toliau siūlysime paskolas, teiksime garantijas finansuojant smulkias ir vidutinio dydžio įmones. Trečia, toliau kartu investuosime į ilgalaikius infrastruktūros projektus, tęsime tokias pasiteisinusias iniciatyvas kaip Baltijos inovacijų fondas.
Kuo, Jūsų nuomone, pasižymi sėkmingai veikianti nacionalinės plėtros įstaiga? Kaip turėtume vertinti tokios įstaigos darbo sėkmę?
Mes sėkmingai bendradarbiaujame su Bpifrance Prancūzijoje, CdP Italijoje, ICO Ispanijoje, BGK Lenkijoje ir ALTUM Latvijoje. Visos šios įstaigos vaidina svarbų vaidmenį šalių ekonomikose. Visų įstaigų specialistai puikiai išmano vietinės rinkos subtilybes ir poreikius. Finansinių sprendimų įvairovė ir gebėjimas bendradarbiauti su visomis suinteresuotomis šalimis tiek vietos rinkoje, tiek ir tarptautinėje arenoje yra raktas į nacionalinės plėtros įstaigos darbo sėkmę.
Visas interviu su EIB atstovybės Baltijos šalyse vadovu Marco Francini:
