EIB investicijų ataskaita: ar Lietuvos verslui jau reikia vitaminų?
Jonė Kalendienė, INVEGOS srities vadovė, ekonomistė
Europos investicijų banko (EIB) sausio mėn. paskelbtoje įmonių investicijų ataskaitoje Lietuva priskirta prie žemų ir besitraukiančių investicijų šalių grupės. Taip atsitiko dėl to, kad 2022 m. mažesnė dalis Lietuvos įmonių, lyginant su ES vidurkiu, investavo ir planavo didinti investicijas 2023 m. Popandeminio ekonomikos augimo paskatinta pramonė, ypač chemijos, baldų sektoriai, dar 2021 m. susidūrė su gamybinių pajėgumų trūkumu. Todėl nemaža Lietuvos įmonių investicijų dalis krypo šiai problemai spręsti. Pagal šį rodiklį Lietuva buvo ketvirta ES net ir susidūrus su ekonominiais sunkumais karo Ukrainoje, kylančių energijos kainų bei palūkanų normų kontekste. Įdomu tai, kad nors Lietuvos įmonės labiausiai Europoje jaučiasi investavę per mažai (su tuo sutiko 27 proc. apklaustų įmonių), tačiau skirtumas tarp įmonių, planuojančių didinti ir ketinančių mažinti investicijas, yra vienas mažiausių ES, kas leidžia manyti, kad įmonių padėtis yra labai skirtinga bei priklauso nuo jų dydžio, sektoriaus, pardavimų rinkų ir pan.
Investicijos pagal sektorius svyravo, augo gynybos srityje
Analizuojant 2023 m. VDA skelbiamus statistikos duomenis aiškėja, kad šie metai, greičiausiai, buvo rekordiniai Lietuvai materialinių investicijų augimo atžvilgiu. Jau per tris pirmuosius ketvirčius materialinės investicijos padidėjo apie 30 proc., lyginant su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, o signalų, kad ketvirtas ketvirtis būtų buvęs ženkliai prastesnis, nėra. Tačiau tipiškai lėtesnio ekonomikos augimo laikotarpiu, didelę įtaką tam darė viešosios investicijos. Beveik ketvirtadalis augimo buvo nulemtas investicijų į gynybą, kurios per 2023 m. išaugo apie 50 proc.
Pastebimas investicijų svyravimas pagal įmonių sektorius. 2023 m. augo transporto ir sandėliavimo paslaugų (investicijos į logistikos centrų statybą), medienos (apie naujų gamyklų statybą paskelbė bent 3 didelės medienos apdirbimu užsiimančios įmonės) sektoriai. Tačiau investicijos prislopo farmacijos, baldų, elektronikos, mažmeninės prekybos srityse, kurios buvo lyderės 2021-2022 metais.
2023 m. augo transporto ir sandėliavimo paslaugų (investicijos į logistikos centrų statybą), medienos (apie naujų gamyklų statybą paskelbė bent 3 didelės medienos apdirbimu užsiimančios įmonės) sektoriai. Tačiau investicijos prislopo farmacijos, baldų, elektronikos, mažmeninės prekybos srityse, kurios buvo lyderės 2021-2022 metais.
Finansavimo prieinamumas - iššūkis mažesnėms įmonėms
Remiantis EIB ataskaita, ilgesnio laikotarpio perspektyvoje, labiausiai investicijas ribojantys veiksniai reikšmingai nesikeičia ir Lietuva neišsiskiria kitų ES šalių kontekste. 2023 m. paaugo energijos kainų, kaip ribojančio veiksnio svarba, o kvalifikuotų darbuotojų trūkumo įtaka šiek tiek sumažėjo. Finansavimo prieinamumas riboja 37 proc. įmonių investicijas. Išaugus palūkanų normoms, šio veiksnio įtaka padidėjo, tačiau yra viena mažiausių lyginant su kitomis ES šalimis. Ribotas finansavimo prieinamumas yra kliūtis mažoms bei statybos, infrastruktūros sektoriuose veikiančioms įmonėms, nes jų veiklos rizika yra didesnė.
Pusė Lietuvos įmonių investiciniams projektams naudoja finansavimą iš išorės. Tai yra trečias didžiausias rezultatas tarp ES šalių ir rodo didelį investicijų priklausomumą nuo įmonių galimybės gauti reikiamas finansines lėšas. Tai iš dalies gali būti susiję su vidinių finansinių išteklių trūkumu: tik 12 proc. įmonių teigia, kad joms pakanka turimų vidinių lėšų investicijoms finansuoti. Lietuvos įmonės aktyviai naudojasi ir valstybės, ES paramos lėšomis (30 proc. įmonių; ES vidurkis – 16 proc.). Nors su ribotais finansiniais resursais susiduriančių įmonių dalis 2023 m. Lietuvoje ir sumažėjo (nuo 16 proc. iki 11 proc.), mūsų šalis vis tiek išlieka tarp tų, kuriose finansų prieinamumas yra vienas mažiausių ES (penkta vieta). Įmonių, kurių išorinio finansavimo prašymai buvo atmesti, santykinai nėra daug, visgi nerimą kelia santykinai didelė ir nemažėjanti nusivylusių įmonių dalis: jos nesikreipia dėl finansavimo, nes mano, kad viso to kaina bus per didelė arba jo apskritai negaus dėl įvairių priežasčių.
Tik 12 proc. įmonių teigia, kad joms pakanka turimų vidinių lėšų investicijoms finansuoti.
EIB analitikai įvertino, kad Lietuvos įmonėms išorinio finansavimo trūkumas siekia apie 1,1 proc. šalies BVP, iš kurio absoliuti dauguma (1 proc. BVP) yra MVĮ patiriamas finansavimo trūkumas. Lyginantis su Baltijos šalimis, Estijoje tuo pačiu būdu įvertintas finansavimo trūkumas yra 0,5 proc. BVP, o Latvijoje – 1,5 proc. BVP. Tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje įvertintas papildomo finansavimo poreikis yra gerokai didesnis ir siekia 5,1 proc.
Apibendrinant galima teigti, kad ekonomikos augimo sulėtėjimas investicijoms Lietuvoje reikšmingo poveikio neturėjo. Nors didėjusios palūkanų normos ir kėlė išorinio finansavimo kainą ne tik mūsų šalyje, bet ir visoje Europoje, visi investiciniai planai nebuvo sustabdyti, o Ukrainos karo kontekste valstybės investicijos į gynybos sektorių sparčiai didėjo. ES fondų lėšos, kurios pasiekė Lietuvą 2023 m., taip pat turėjo įtakos investicijų augimui. Turint tai omenyje, 2024 m. įmonių investicijos turėtų didėti tiek dėl įsibėgėjančių ES struktūrinių lėšų įliejimo, tiek dėl papildomų fondų pritraukimo ir jau patvirtintų planų didinti valstybės investicijas į gynybą bei infrastruktūrą.
