Pokytis

SVV deklaracijos pildymo atmintinė:

1. Išsiaiškinkite kokia įmonė esate (savarankiška, susijusi ir (arba) partnerinė).
2. Jei turite susijusių ir (arba) partnerinių įmonių, šių ryšius nurodykite nepriklausomai nuo šalies, kurioje įmonės veikia.
3. Kad būtų lengviau, turėkite akcininkų struktūrą.
4. Jei įmonės akcininkas yra fizinis asmuo, pasitikrinkite kokiomis veiklomis užsiima šio asmens kitos įmonės.
5. Apskaičiuokite įmonės (įmonių) darbuotojų skaičių, metines pajamas ir balanso turtą.
6. Finansinius duomenis (5 punktas) nurodykite už paskutinius 3 finansinius metus.
7. Valstybės įmonei Registrų centrui pateikite patvirtintų metinių finansinių ataskaitų rinkinius, jei to dar neatlikote.
8. Nustatykite įmonės dydį (labai maža, maža, vidutinė, didelė įmonė).
9. Nustatykite šiuo metu esantį įmonės statusą (SVV subjektas, ne SVV subjektas).
10. Nepamirškite, kad SVV deklaracijoje pateikiami pildymo dieną aktualūs duomenys.

Atsisiųsti išsamų gidą

Smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjekto statusas deklaruojamas užpildant SVV subjekto statuso deklaraciją, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119 „Dėl smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“ (2017 m. balandžio 21 d. redakcija).

Atsisiųsti deklaracijos formą

Pagrindinės sąvokos ir nuostatos deklaruojant SVV subjekto statusą

• SVV subjektas – labai maža, maža ar vidutinė įmonė, atitinkanti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – SVVPĮ) 3 straipsnyje nustatytas sąlygas ir verslininkas, atitinkantis SVVPĮ 4 straipsnyje nustatytas sąlygas.
• Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo.
• Verslininkas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla.
• Ekonominė veikla – savo rizika plėtojama reguliari asmens veikla siekiant pelno arba individualios veiklos atveju – pajamų, apimanti prekių pirkimą ar pardavimą, prekių gamybą, darbų atlikimą ar paslaugų teikimą kitiems asmenims už atlygį.

Labai mažos įmonės, mažos įmonės ir vidutinės įmonės kriterijai:

Įmonė, kuri neatitinka vidutinės, mažos arba labai mažos įmonės kriterijų, laikoma didele įmone.

Darbuotojų skaičius yra įmonės vidutinis metinis darbuotojų skaičius. Jis apskaičiuojamas vadovaujantis Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 4-249.

Įmonės finansiniai duomenys imami iš paskutinių metų, o jeigu įmonė veikia daugiau kaip dvejus metus, – iš paskutinių dvejų metų patvirtintų įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinių arba iš įmonių grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių. Jeigu sudaryti ir tvirtinti metines finansines ataskaitas arba metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas įmonei nėra privaloma, įmonės finansiniai duomenys nustatomi vadovaujantis kitais finansiniais dokumentais, kuriuose sukauptos informacijos pakanka Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytiems finansiniams duomenims nustatyti.

Skaičiuojant aukščiau paminėtus rodiklius, vertinami ne tik deklaranto (SVV subjekto statusą deklaruojančios įmonės) rodikliai, bet ir su deklarantu susijusių įmonių ir partnerinių įmonių atitinkami rodikliai. Pildant SVV deklaraciją reikia deklaruoti visas su deklarantu susijusias įmones, jų susijusias ir partnerines įmones, taip pat deklaranto partnerines įmones, partnerinių įmonių susijusias įmones, jei jos su deklarantu susijusios tiekimo ir vartojimo ryšiais.

Pildant SVV deklaraciją ir nustatant deklaranto SVV subjekto statusą, reikia atkreipti dėmesį į šias nuostatas:

• Susijusių įmonių ir partnerinių įmonių ryšiai nustatomi pagal deklaravimo dieną galiojančius įmonių tarpusavio ryšius.
• Jei paraiškos vertinimo metu paaiškėja, kad po deklaravimo dienos deklarantas buvo sujungtas ar prijungtas prie kito verslo subjekto (-ų), arba įsigijo 25 procentus ir daugiau kitos įmonės akcijų, deklaranto SVV subjekto statusas nustatomas pagal po prijungimo ar akcijų įsigijimo sandorio sudarymo dienos atsiradusius įmonių tarpusavio ryšius.
• Jei SVV subjektas buvo sujungtas ar prijungtas prie kito (-ų) verslo subjekto (-ų) ir dėl to tapo didele įmone, šio verslo subjekto duomenys užpraeitais ir užužpraeitais metais nėra vertinami ir tokia įmonė laikoma didele.
• Jei įmonės dalyvis (akcininkas ar steigėjas), turintis 25 proc. ar daugiau akcijų ar dalyvių balsų, yra valstybė ar savivaldybė, jų institucija, įstaiga ar jos kontroliuojamas juridinis asmuo, įmonė nėra SVV subjektas (išskyrus SVVPĮ numatytas išimtis).
• Jei deklaranto SVV subjekto statusas keitėsi per paskutinius dvejus metus, SVV subjekto statusas nustatomas pagal paskutinių trejų metų duomenis.
  
  SVV subjekto statuso vertinimas pagal metus

• Sumuojant atitinkamus rodiklius, prie deklaranto rodiklių partnerinės įmonės rodikliai sumuojami proporcingai turimų dalyvių balsų skaičiui (pvz., jei deklarantas turi 40 proc. balsų kitoje įmonėje, sumuojant rodiklius taikomas 0,4 koeficientas). Susijusios įmonės atitinkami rodikliai sumuojami pilna apimtimi, neatsižvelgiant į turimų balsų skaičių (pvz., jei deklarantas turi 60 proc. balsų kitoje įmonėje, sumuojant rodiklius abiejų įmonių rodikliai yra susumuojami).

Pildant SVV statuso deklaraciją:

• dvejus metus veikianti įmonė (deklarantas) deklaracijoje nurodo praeitų ir užpraeitų metų duomenis. Pvz., 2018 m. birželio mėn. įsteigta įmonė, deklaruodama savo statusą 2021 m. kovo mėn., pildo 2018 m. ir 2019 m. duomenis. Po 2020 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo turi pildyti atitinkamai 2019 m. ir 2020 m. duomenis;
• trejus ar daugiau metų veikianti įmonė nurodo praeitų, užpraeitų ir užužpraeitų metų duomenis. Pvz., 2013 m. įsteigta įmonė, deklaruodama savo statusą 2021 m., pildo 2020 m., 2019 m. ir 2018 m. duomenis;
• naujai įsteigta įmonė, kurios metiniai finansiniai duomenys dar nepatvirtinti, pildo prognozinius duomenis, o jei ši įmonė turi partnerinių ir (ar) susijusių įmonių, kurios veikia dvejus metus ar ilgiau – pildomi šių įmonių patvirtinti duomenys. Pvz., 2021 m. įsteigta įmonė turi susijusią įmonę veikiančią nuo 2012 m., įmonė deklaruodama savo statusą 2021 m. deklaracijoje nurodo prognozinius 2021 m. duomenis, bei susijusios įmonės duomenis už 2020 m. ir 2019 m.

Norminiai dokumentai

• Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas
• Ūkio ministro įsakymas dėl SVV subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir SVV subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo
• Ūkio ministro įsakymas dėl SVV subjektų vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo

Pavyzdžiai

• Deklaruojanti statusą įmonė UAB A turi dvi partnerines įmones: UAB B ir UAB C, kurioms priklauso po 38 % UAB A akcijų.
• Deklaruojanti statusą įmonė UAB A turi susijusią įmonę UAB B, kuriai priklauso 60 % UAB A akcijų.
• Deklaruojanti statusą įmonė UAB A, kurios po 20 % akcijų priklauso UAB B, UAB C ir UAB D.
• Deklaruojanti statusą įmonė UAB A turi tris akcininkus, kurie yra fiziniai asmenys ir kuriems atitinkamai priklauso 30 %, 35 % ir 35 % UAB A akcijų.
• Deklaruojanti statusą įmonė UAB A turi tris akcininkus, iš kurių vienam UAB B priklauso 25 % akcijų, o UAB D – 65 % akcijų.

Vienos įmonės deklaracija, tai deklaracija, pagal kurią yra patikrinama Verslo subjekto teisė gauti bendrą vienai įmonei suteikiamą de minimis pagalbą, kuri užpildoma pagal tarpinstitucinės darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-219 „Dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo“, 2023 m. vasario 24 d. posėdžio protokolu Nr. 14  patvirtintą formą, kuri skelbiama svetainėje:  https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/viena-imone-deklaracijos-forma

Paskola gali būti skirta pradinei investicijai arba pradinei naujos ekonominės veiklos investicijai, skatinant pramonės įmonių gamybos procesų automatizavimą ir skaitmeninimo technologijų diegimą.

Pradinė investicija – investicija į ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusį su:

• naujos įmonės kūrimu;
• esamos įmonės pajėgumų didinimu;
• įmonės produkcijos įvairinimu, kai įmonė ima gaminti naujus produktus;
• esamos įmonės bendro gamybos proceso esminiu pakeitimu.

Pradinė naujos ekonominės veiklos investicija – investicija į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusį su naujos įmonės kūrimu arba įmonės veiklos įvairinimu su sąlyga, kad naujoji veikla nėra tapati ar panaši veikla, kurią įmonė vykdė anksčiau.

Pagal Bendrosios išimties reglamento 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagalba sutarties  dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas tenkinančiose remiamose vietovėse didelėms įmonėms gali būti teikiama tik pradinėms naujos ekonominės veiklos kūrimo investicijoms atitinkamoje vietovėje.

2021 m. lapkričio 25 d. Europos Komisijos sprendime Nr. C(2021) 8400 „Valstybės pagalba SA.64485 (2021/N) – Lietuvos Respublika. Lietuvos Respublikos regioninės pagalbos žemėlapis (2022 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d.)“ Sostinės regionas įvardytas kaip 107 straipsnio 3 dalies c punkto vietovė. Todėl MVKĮ ir VKĮ, vykdant investiciją Sostinės regione, pagalba pagal Bendrosios  išimties reglamentą gali būti teikiama, tik pradinei naujos ekonominės veiklos investicijai.

Įmonės pajėgumų didinimui priskiriamas gamybos kiekio, greičio bei našumo didinimas.

Įmonės produkcijos įvairinimui priskiriama naujų produktų gamyba.

Gamybos proceso pakeitimui priskiriama patobulintų produktų gamyba, technologinių procesų tobulinimas.

Toks reikalavimas keliamas Reglamento (ES) Nr. 651/2014 (Bendrosios išimties reglamento) 14 straipsnio 7 dalyje.

Jei investicija numatyta veiklos įvairinimui, vadinasi bus įsigyjama įranga naujo produkto ar kitokio produkto gamybai, bet kartu tam produktui gaminti dažnai bus naudojama ir sena įranga. Tad šis reikalavimas susijęs su tuo, kad reikia nurodyti ir toliau naudojamos įrangos balansinę vertę,  prieš pradedant įgyvendinti projektą.

MVĮ yra labai maža, maža ar vidutinė įmonė, kaip tai nustatyta SVV įstatyme.

VKĮ yra vidutinės kapitalizacijos įmonė, kaip ji apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/1017(21) 2 straipsnio 7 punkte (įmonė, kurioje dirba ne daugiau kaip 3 000 darbuotojų ir kuri nėra MVĮ arba MVKĮ).

MVKĮ yra maža vidutinės kapitalizacijos įmonė, kaip ji apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/1017(21) 2 straipsnio 6 punkte (įmonė, kurioje dirba ne daugiau kaip 499 darbuotojų ir kuri nėra MVĮ).

Pramonės įmone yra laikoma įmonė, kurios vykdoma pagrindinė ekonominė veikla, nustatyta Valstybinės duomenų agentūros Statistiniame ūkio subjektų registre, priskiriama Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“, patvirtinto Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK 2 red.) sekcijai B „Kasyba ir karjerų eksploatavimas“ (išskyrus šias ekonomines veiklas: B 06 „Žalios naftos ir gamtinių dujų gavyba“, B 08.92 „Durpių gavyba“ ir B 09.1 „Naftos ir gamtinių dujų gavybai būdingų paslaugų veikla“) ir sekcijai C „Apdirbamoji gamyba“ (išskyrus ekonominę veiklą C 19 „Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba“).

Vadovaujantis Eurostat duomenimis, įmonė, kurios vykdoma pagrindinė ekonominė veikla, nustatyta Valstybinės duomenų agentūros Statistiniame ūkio subjektų registre, priskiriama Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“, patvirtinto Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK 2 red.) C sekcijos „Apdirbamoji gamyba“ šioms veikloms:

• Aukštųjų technologijų sritis (C 21 „Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba“, C 26 „Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba“, C 30.3 „Orlaivių ir erdvėlaivių bei susijusios įrangos gamyba“.
• Aukštesniųjų technologijų sritis (C 20 „Chemikalų ir chemijos produktų gamyba“,  C 27 „Elektros įrangos gamyba“,  C 28 „Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba“, C 29 „Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba“, C 30 „Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba“ ( išskyrus C 30.1 „Įvairių tipų laivų statybą“ bei C 30.3  „Orlaivių ir erdvėlaivių bei susijusios įrangos gamybą“),  C 32.5 „Medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamyba“).

Sostinės regioną sudaro Vilniaus apskrities savivaldybės - Vilniaus m. sav., Vilniaus r. sav., Elektrėnų sav., Šalčininkų r. sav., Širvintų r. sav., Švenčionių r. sav., Trakų r. sav. ir Ukmergės r. sav.

Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną sudaro: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskritys.

Neremtini sektoriai ir veiklos:

• pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos, kaip nustatyta Reglamento (ES) N 2023/2831 1 straipsnio 1 dalies a punkte;
• pirminės žemės ūkio produktų gamybos veikla, kaip nustatyta Reglamento (ES) N 2023/2831 1 straipsnio 1 dalies c punkte;
• su eksportu susijusi veikla trečiosiose valstybėse arba valstybėse narėse, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 2023/2831 1 straipsnio 1 dalies e punkte.

Neremtini sektoriai ir veiklos:

• su eksportu susijusi veikla trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse, kaip nurodyta reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 2 dalies c punkte;
• žuvininkystės ir akvakultūros sektorius, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 3 dalies a punkte;
• pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektorius, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 3 dalies b punkte;
• reglamento (ES) Nr. 651/2014 13 straipsnyje nurodyti sektoriai (plieno sektorius, anglių sektorius, lignito sektorius, transporto sektorius ir susijusi infrastruktūra, elektros energijos gamyba, paskirstymas ir infrastruktūra).

Didžiausias galimas valstybės pagalbos intensyvumas yra nustatytas Lietuvos regioninės pagalbos žemėlapyje, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1123 „Dėl regioninės pagalbos teikimo pagal Lietuvos Respublikos regioninės pagalbos žemėlapį, taikytiną nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.“

Šis dydis priklauso nuo įmonės dydžio ir nuo to, kurioje Lietuvos apskrityje vykdoma investicija (konkretūs nustatyti dydžiai yra pateikiami Priemonės aprašymo priede „Valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos skaičiavimas ir sumavimas“).

Pvz., vidutinės įmonės, vykdančios investiciją Klaipėdos apskrityje, didžiausias galimas valstybės pagalbos intensyvumas 50 proc. Tai reiškia, kad maksimali pagalbos suma negali viršyti 50 proc. tinkamų išlaidų.

Paskolos atveju suteiktos valstybės pagalbos suma yra išreiškiama Bendruoju subsidijos ekvivalentu (BSE), o BSE priklauso nuo paskolos sumos, paskolos trukmės ir skirtumo tarp paskolai nustatytų palūkanų bei  2008 m. sausio 19 d. Europos Komisijos komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (2008/C 14/02) (toliau – Europos Komisijos komunikatas) nustatytos atitinkamos palūkanų maržos (priklausančios nuo rizikos reitingo ir užstato santykio su paskola) bei bazinės normos, kuri skelbiama:

http://ec.europa.eu/competition/state_aid/legislation/reference_rates.html 

Pavyzdys:

• Paskolos gavėjas - vidutinio dydžio įmonė, investicija įgyvendinama Klaipėdos apskrityje.
• Finansuojamo projekto tinkamų išlaidų suma 1 mln. Eur.
• Suteikiamos paskolos suma 750 tūkst. Eur (75 proc. nuo tinkamų išlaidų).
• Paskola suteikiama 5 metams.
• Palūkanų norma, kuri būtų taikoma pagal komunikatą būtų 6,31 proc.
• Paskolos sutartimi nustatyta palūkanų norma – 4,96 proc.

Šio pavyzdžio atveju:

Maksimali pagalbos suma negali viršyti 500 tūkst. Eur.: 1 mln. Eur tinkamų išlaidų padauginta iš 50 proc. (valstybės pagalbos intensyvumas).

Suteikta valstybės pagalba paskolos atveju skaičiuojama taip:

BSE = paskolos suma  x  paskolos trukmė x skirtumas tarp pagal Europos Komisijos komunikatą nustatytų palūkanų ir paskolai taikomų palūkanų

BSE = 750.000 x 5 x (6,31 proc. - 4,96 proc.) = 50.775 Eur.

Šio pavyzdžio atveju suteiktos pagalbos suma sudarytų apie 51 tūkst. Eur.*

*Tiksli pagalbos suma gali būti apskaičiuota tik vertinimo metu, pagal klientui priskirtą rizikos reitingą ir paskolos bei užstato santykį.

Tai reiškia, kad bus vertinami visi per paskutinius 3 metus iki paraiškos pateikimo įmonės atlikti investiciniai projektai (vertinama grupės lygmeniu, jei įmonė priklauso įmonių grupei), kuriems buvo suteikta pagalba pagal reglamento (ES) Nr. 651/2014 14 straipsnį ir kurie buvo įgyvendinami toje pačioje Lietuvos apskrityje ir skirti tai pačiai ar panašiai ekonominei veiklai vykdyti (vertinama NACE 2 red. klasės skaitmeninio keturženklio kodo lygmeniu), kaip ir projektas, kurio finansavimui įmonė kreipiasi paskolos. Tokie investiciniai projektai yra laikomi Vienu investiciniu projektu.

Paskolos „Pokytis“ gavėjai negali kreiptis dėl palūkanų kompensavimo pagal priemonę „Palūkanų kompensavimas smulkaus ir vidutinio verslo subjektams“.

Projekto įgyvendinimo pabaiga yra laikoma ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją data.

Įmonė iki paraiškos pateikimo INVEGAI neturi būti prisiėmusi jokių sutartinių įsipareigojimų dėl numatomo paskolos lėšomis įsigyti turto.

Projekte turi būti išlaikytas nustatytas  privataus finansavimo ir paskolos lėšų santykis. Ne mažiau kaip 25 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų (suma skaičiuojama be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), išskyrus tuos atvejus kai paskolos gavėjas yra ne PVM mokėtojas) finansuojama privataus finansavimo lėšomis, tarp jų ne mažiau kaip 10 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų turi sudaryti nuosavos paties paskolos gavėjo lėšos. INVEGOS suteikiamos paskolos suma negali viršyti 75 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų (suma skaičiuojama be PVM, išskyrus tuos atvejus kai paskolos gavėjas yra ne PVM mokėtojas). Paskolos gavėjas savo iniciatyva ir savo, ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo didesne, nei reikalaujama, lėšų suma.

Privataus finansavimo lėšos, skirtos projekto  finansavimui, negali būti finansuotos ar finansuojamos iš kitų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (ar) savivaldybės, ES struktūrinių fondų, kitų ES finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų ir šiam finansavimui gauti negali būti suteikta valstybės pagalba.

Privataus finansavimo lėšos yra verslo subjektui suteikta paskola ar paskolos gavėjo nuosavos lėšos.  Privačiu finansuotoju gali būti Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje veikiantis fizinis ar juridinis asmuo, kuris nustatyta lėšų dalimi prisideda prie paskolos gavėjo projekto įgyvendinimo.

Taip, įgyvendinant projektą turi būti naudojamos ir privataus finansavimo lėšos.

Paskolos lėšomis finansuojamas ilgalaikis turtas arba kitas INVEGAI priimtinas lygiavertis ilgalaikis turtas (t. y. ne mažesnės vertės nei paskolos lėšomis finansuojamas turtas) turi būti įkeistas INVEGOS naudai.

Avansiniai mokėjimai yra galimi pagal išankstinę sąskaitą faktūrą arba sąskaitą faktūrą tik už prekes ir paslaugas. Avansiniai išmokėjimai gali siekti ne daugiau kaip 30 proc. nuo tinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos.

Jei paskola buvo suteikta vadovaujantis Bendrosios išimties reglamento nuostatomis, paskolos gavėjas privalo užtikrinti, kad pabaigus įgyvendinti projektą, investicijos būtų išlaikytos tame pačiame remtiname regione, ne trumpiau kaip penkerius metus arba, jeigu investiciją vykdė MVĮ – ne trumpiau kaip trejus metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos, kaip tai nustatyta  Bendrosios išimties reglamento 14 straipsnio 5 dalyje. Nematerialaus turto finansavimo atveju, jis turi būti įtrauktas į paskolos gavėjo  turtą  ir likti susietas su projektu, bent penkerius metus (jei investiciją vykdė MVĮ – trejus metus), kaip tai nustatyta  Bendrosios išimties reglamento 14 straipsnio 8 d dalyje.

Paskolos sutarties sąlygų ar įmokų mokėjimo grafiko pakeitimo mokestis skaičiuojamas 0,05 proc. nuo paskolos likučio, bet ne mažiau nei 100 Eur ir ne daugiau nei 1000 Eur.

Kai paskolos sutarties sąlygų ar įmokų mokėjimo grafiko pakeitimą inicijuoja paskolos gavėjas ir keičiamos neesminės paskolos sutarties sąlygos, nedidinančios paskolos gavėjo, projekto ir (ar) paskolos negrąžinimo rizikos, mokestis netaikomas.

Taip, įrangą galima įsigyti ir ne ES šalyse. Tačiau paskolos lėšos negali būti naudojamos atsiskaitymams su Lietuvos Respublikai priešiškų šalių (Rusijos Federacija ir (ar) Baltarusijos Respublika, Rusijos aneksuotas Krymas, Moldovos Respublikos Vyriausybės nekontroliuojama Padniestrės teritorija ir Sarkatvelo Vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos) fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis.

Paskolos lėšos negali būti skiriamos bei naudojamos:

• išlaidoms,kurios buvo finansuotos (apmokėtos)  ar finansuojamosiš ES fondų, kitų ES finansinės paramos priemonių ir (ar) kitos tarptautinės paramos ar nacionalinių lėšų, jei, visas lėšas kartu sudėjus su paskolos lėšomis, išlaidos būtų finansuotos daugiau kaip 100 procentų  išlaidų vertės;
• atsiskaitymams su Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje, Rusijos aneksuotame Kryme, Moldovos Vyriausybės nekontroliuojamos Padniestrės teritorijoje ir Sarkatvelo Vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijoje, Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje registruotais subjektais;
• projektui, kuris pradėtas įgyvendinti iki paraiškos pateikimo dienos;
• investicijoms, išvardytoms reglamento (ES) Nr. 2021/1058 7 straipsnio 1 dalyje;
• išlaidoms, kurios nėra tinkamos finansuoti išlaidos.

Europos regioninės plėtros fondo lėšomis neremiama:

• atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimas ar statyba;
• investicijos, kuriomis siekiama mažinti dėl Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytos veiklos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;
• tabako ir tabako gaminių gamyba, apdorojimas ir prekyba jais;
• investicijos į oro uostų infrastruktūrą, išskyrus tam tikrus reglamento (ES) Nr. 2021/1058 7 straipsnio 1 punkte numatytus atvejus;
• investicijos į atliekų šalinimą sąvartynuose, išskyrus tam tikrus reglamento (ES) Nr. 2021/1058 7 straipsnio 1 punkte numatytus atvejus;
• investicijos, kuriomis didinami galutinių atliekų apdorojimo įrenginių pajėgumai, išskyrus tam tikrus reglamento (ES) Nr. 2021/1058 7 straipsnio 1 punkte numatytus atvejus;
• investicijos, susijusios su iškastinio kuro gamyba, perdirbimu, transportavimu, paskirstymu, sandėliavimu arba deginimu, išskyrus tam tikrus reglamento (ES) Nr. 2021/1058 7 straipsnio 1 punkte numatytus atvejus.

Sostinės regione aukštą pridėtinę vertę kuriančioms pramonės įmonėms finansuojami šie projektai:

• Aukštą pridėtinę vertę kuriančių pramonės įmonių gamybos procesų įrangos su integruotomis skaitmeninimo technologijomis diegimas.
• Projektai privalo prisidėti prie sumaniosios specializacijos koncepcijos ir atitikti bent vieną jos prioriteto tematiką.

Pramonės įmonėms, veiklą vykdančioms Vidurio ir vakarų Lietuvos regione finansuojami šie projektai:

• Pramonės įmonių gamybos procesų įrangos su integruotomis skaitmeninimo technologijomis diegimas.
• Projektams nėra privalomo reikalavimo prisidėti prie sumaniosios specializacijos koncepcijos ir atitikti bent vieną jos prioriteto tematiką, bet jei projektas atitiks sumaniosios specializacijos koncepciją, tai galės būti skiriama dotacija.

2021- 2027 m. sumaniosios specializacijos koncepcija yra patvirtinta  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 835, kuria siekiama stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus, kurti naujas technologijas bei kartu auginti šalies konkurencingumą ir pozicijas globaliose rinkose.

Dotacija galima vienam iš šių variantų:

• Technologinio audito ir (arba) technologinio audito išvadų įgyvendinimo technologinės priežiūros išlaidoms kompensuoti. Gali būti skiriama iki 50 proc. bendros šių išlaidų (su PVM) sumos siekianti dotacija, tačiau skiriamos dotacijos suma negali viršyti 20 000 Eur bei negali būti didesnė kaip 30 proc. suteiktos paskolos sumos; arba
• 10 proc. suteiktos paskolos sumos nurašymui, konvertuojant tą dalį į dotaciją.

Dotacija gali būti skiriama tik tuo atveju, jei Verslo subjektui suteikiama ir paskola.

Technologinis auditas – tai pramonės įmonės gamybos ir su gamyba susijusių procesų (nuo žaliavų patekimo iki galutinio produkto išleidimo ir aptarnavimo (priežiūros) esamo skaitmeninio lygio įvertinimas, siekiant nustatyti, ar konkrečios technologijos ir gamybos procesų visuma koreliuoja su technologinės raidos tendencijomis atitinkamoje srityje:

• ar gamybos ir su gamyba susijusiuose procesuose pritaikomos naujausios žinios,
• ar procesai yra efektyvūs, vertinant kitų galimų technologijų, apimančių gamybos procesų įrangą su integruotomis skaitmeninimo technologijomis, atžvilgiu dabar ir ateities perspektyvoje, ir panašiai.

Technologinio audito išvadą yra privaloma pateikti kartu su paraiška. Nėra reikalavimų auditoriams, tačiau svarbu vadovautis technologinio audito rekomendacijomis. Technologinį auditą gali atlikti ir įmonės darbuotojai, tačiau tokiu atveju nebus galimybės finansuoti šių išlaidų. Finansavimo turi būti prašoma būtent tai gamybos procesų įrangai su skaitmeninėmis technologijomis, kuri bus rekomenduota atliktame technologiniame audite.