Kuriama viena, tvirta, patikima ir plačias kompetencijas turinti nacionalinė plėtros įstaiga
LR Vyriausybė šiandien pritarė nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ (VIPA), UAB „Valstybės investicijų valdymo agentūra“ (VIVA), UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ (ŽUPGF) ir UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ (VIKA) konsolidavimo modeliui INVEGOS pagrindu – ją paskiriant patronuojančia bendrove, o likusias įstaigas – jos dukterinėmis bendrovėmis. Taip pat LR Vyriausybė pritarė ir NPĮ konsolidavimo veiksmų planui, numatančiam esminius konsolidavimo etapus bei pavedė Finansų ministerijai konsoliduotame NPĮ atstovauti valstybę akcininkės teisėmis.
Vyriausybės siekis yra sukurti finansiškai stiprią ir politiškai nepriklausomą įstaigą, kuri vykdytų skatinamąsias investicijas, gebėtų iš kapitalo rinkų prisitraukti lėšų ir kartu su privačiais instituciniais investuotojais finansuoti strateginius projektus. Konsoliduota NPĮ turėtų veikti kaip stipri NPĮ, turinti aiškią viziją ir strategiją, skatinanti tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi, teikianti finansines paslaugas valstybei strategiškai svarbiose srityse, kurių finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus.
Ši užduotis nėra paprasta dar ir todėl, kad visos NPĮ veikia skirtingose srityse (verslo, žemės ūkio, viešosios infrastruktūros), įgyvendina specifiniams tikslams skirtas finansines priemones, naudoja skirtingus įstaigų veiklos finansavimo modelius ir taiko skirtingas teisinio reglamentavimo ir valdysenos praktikas.
INVEGOS generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas
„Dabar visų nacionalinių plėtros įstaigų, bendradarbiaujant su akcininku – Finansų ministerija – laukia užduotis – pasiekti šį tikslą, – teigia INVEGOS generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas. – Ši užduotis nėra paprasta dar ir todėl, kad visos NPĮ veikia skirtingose srityse (verslo, žemės ūkio, viešosios infrastruktūros), įgyvendina specifiniams tikslams skirtas finansines priemones, naudoja skirtingus įstaigų veiklos finansavimo modelius ir taiko skirtingas teisinio reglamentavimo ir valdysenos praktikas. Tikslą įmanoma pasiekti tik visoms konsoliduojamoms NPĮ nuosekliai įgyvendinant konsolidavimo veiksmų plane iškeltiems etapams skirtas užduotis“.
Esamų NPĮ veiklos nepertraukiamumas – viena iš svarbiausių reformos sąlygų. Todėl viso NPĮ konsolidavimo proceso metu ir jam pasibaigus bus toliau tęsiama konsolidavime dalyvaujančių bendrovių veikla ir funkcijos, susijusios su jų įgyvendinamais ir administruojamais fondų fondais, finansinėmis ir kitomis priemonėmis.
Didžiausia visų konsoliduojamų įstaigų vertybė yra darbuotojai, kurie turi sukaupę unikalias ir sunkiai pakeičiamas kompetencijas.
„Tiek rengiant ir įgyvendinant konsolidavimo planą, tiek projektuojant jau konsoliduotos NPĮ veiklą ateityje, reikia įvertinti tai, kad didžiausia visų konsoliduojamų įstaigų vertybė yra darbuotojai, kurie turi sukaupę unikalias ir sunkiai pakeičiamas kompetencijas, todėl labai svarbu, kad viso proceso metu šios kompetencijos būtų išlaikytos ir maksimaliai įtrauktos, – sako K. Motiejūnas. – Lygiai tiek pat svarbu į procesą ir sprendimų priėmimą efektyviai įtraukti ir asignavimų valdytojus, t. y. vienus iš NPĮ įgyvendinamų finansinių priemonių finansuotojų“.
