K. Motiejūnas: drąsiai palikčiau įmonės vairą žmonėms iš dabartinių kolegų
Nacionalinė plėtros įstaiga UAB „Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA) yra iš tų, kuriose pandemijos ir karantinų metu sparčiai plėtėsi veiklos sritys ir apimtys, augo tiek darbuotojų skaičius, tiek jų kompetencijos. INVEGOS vadovas Kęstutis Motiejūnas patikino: „drąsiai palikčiau įmonės vairą žmonėms iš dabartinių kolegų“.
Darbostogos – nėra naujiena
Įvedus pirmąjį karantiną Lietuvoje, INVEGA tapo viena pirmųjų įstaigų šalyje, kuri ėmėsi kovoti su ekonominėmis pandemijos pasekmėmis. Per palyginti trumpą laiką užgriuvo didžiulis krūvis. „Buvo daug darbo ir streso. Tokioje situacijoje keitėsi ir žmonių savijauta. Mes taip pat turėjome galvoti, kaip ją atstatyti ir pagerinti, kaip sumažinti streso lygį, kuris buvo ilgą laiką ir aukštas“, – sakė K. Motiejūnas.
Esame lankstūs, žmonės gali pasirinkti, kada pradėti ir baigti darbą, kokiu būdu dirbti, susitarti dėl ne viso darbo laiko, dirbti iš kitos šalies. Tai, kas viešoje erdvėje pristatoma kaip naujiena, mes praktikuojame jau kelerius metus. Darbostogos, bent jau mūsų įstaigoje, tapo įprastu dalyku.
Finansinės paskatos, geras mikroklimatas, patogios darbo valandos, lankstūs grafikai tampa vis svarbesni kiekvienai bendrovei. „Mes ir iki karantino rūpinomės lanksčiu darbo grafiku, darbuotojų profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimu, sudarėme galimybes pakankamai laiko skirti ir šeimos gyvenimui. Esame lankstūs, žmonės gali pasirinkti, kada pradėti ir baigti darbą, kokiu būdu dirbti, susitarti dėl ne viso darbo laiko, dirbti iš kitos šalies. Tai, kas viešoje erdvėje pristatoma kaip naujiena, mes praktikuojame jau kelerius metus. Darbostogos, bent jau mūsų įstaigoje, tapo įprastu dalyku“, – patikino pašnekovas.
K. Motiejūno pastebėjimu, nuotolinis darbas ir darbostogos tarpusavyje yra gana panašūs, tačiau labai skiriasi nuo darbo biure. „Tačiau reikėtų kalbėti ne apie jų, o apie požiūrio skirtumus. Daug dešimtmečių buvo įprasta, kad darbe mes matome vieni kitus, stebime, kas ką daro, galų gale – sveikinamės, šypsomės vienas kitam, persimetame keliais žodžiais. Dabar, kai vienas kitą matome ekrane, bendraujame žinutėmis, iškyla pasitikėjimo, darbo disciplinos ir kiti klausimai. Todėl svarbiausia pasitikėti vieni kitais, atvirai bendrauti, aiškiai išsakyti lūkesčius, suteikti įgaliojimus, tuomet darbuotojai patys elgiasi atsakingai. Vertinimų yra įvairių, vieni ekspertai sako, kad produktyvumas sumažėjo, kiti atvirkščiai, tvirtina, kad esant darbostogose ar dirbant nuotoliniu būdu, produktyvumas padidėjo. Kaip yra iš tiesų – parodys laikas. Mes INVEGOJE iš namų ar darbostogose dirbame daugiau nei metai ir negalime skųstis darbuotojų įsitraukimu, produktyvumu ir darbo rezultatais“, – teigė įstaigos vadovas.
Norint prisitraukti darbuotojų ir užtikrinti jų lojalumą, tinkamas atlygis, K. Motiejūno nuomone, yra higiena. „Ne tik mums, bet ir kitoms valstybės valdomoms įmonėms kyla klausimas, koks atlygis šiandien yra tinkamas ir pakankamas. INVEGA turi nemažai statusų: finansų įstaiga, nacionalinė plėtros įstaiga, valstybės garantijų institucija. Už šių skambių pavadinimų slypi didžiulė atsakomybė ir rimtos kompetencijos poreikis. Todėl ir lyginamės su finansų įstaigomis, norime ir siekiame mokėti tinkamus atlygius savo darbuotojams, įvertindami tai, kokias funkcijas jie atlieka, kokias atsakomybes yra prisisėmę ir kiek svarbi jų pozicija. Nors ir neskatiname dirbti po darbo valandų ir savaitgaliais, jei atsiranda tokia būtinybė, kompensuojame, įvertiname iniciatyvas. Turime pašalpų paketą tiek smagioms, tiek liūdnoms gyvenimo akimirkoms, o pernai, kai teko dirbti stresinėmis sąlygomis – dovanojome 5 darbo dienų apmokamas papildomas atostogas. Tai įmonės darbuotojai įvertino išties labai teigiamai. Stengiamės, kad reikiamą lygį atitiktų ne tik atlyginimai, bet ir visas darbuotojams įmonės teikiamas paketas“, – darbuotojų motyvavimo priemones vardijo pašnekovas.
Dirbant elektroninėje erdvėje, pasak INVEGOS vadovo, kartais sunku pastebėti, kad darbuotojas yra atostogose, tačiau, jei šis faktas žinomas, stengiamasi netrukdyti atostogų metu, nes kokybiškas poilsis nulemia kokybišką darbą. K. Motiejūno žodžiais, prie darbuotojų lūkesčių išsipildymo labai prisideda lanksčios karjeros galimybės.
„Nerimastingi ir labai greitai prabėgę 2020 metai, parodė, kad darbuotojai rado sau tinkamesnes vietas ir funkcijas įmonėje: perėjo į kitus padalinius, keletas pradėjo vadovauti naujai įsteigtiems ar jau esantiems padaliniams. Tai praktikuojame ir džiaugiamės galėdami sudaryti tokias progas, visada apie jas informuojame ir ne mažiau džiaugiamės, kad kolegos aktyviai jomis naudojasi. Dažnai tai būna horizontali karjera, ir ji niekuo ne blogesnė už vertikalią“, – įsitikinęs įstaigos direktorius.
Uždavus provokuojantį klausimą – ar tarp pavaldinių mato būsimą INVEGOS vadovą, ar auga lyderiai? ? K. Motiejūnas buvo atviras: „Gal kitaip pakreipsiu atsakymą. Drąsiai palikčiau įmonės vairą žmonėms iš dabartinių darbuotojų“.
Nustebino darbuotojų įsitraukimo indeksas
INVEGOS direktorius neabejojo: rūpinimasis ir lankstumas duoda savo rezultatus, nepaisant didžiulių krūvių ir įtemptų darbų, žmonės įstaigoje jaučiasi gerai. Praėjusių metų pabaigoje atlikus tyrimą paaiškėjo, kad darbuotojų įsitraukimo indeksas siekė 84 proc. „Tai buvo mums patiems netikėtas rekordas“, – džiaugėsi K. Motiejūnas.
Mes esame finansinė, nacionalinė plėtros įstaiga, konstruojame ir teikiame finansinius instrumentus. Žinių, kompetencijų poreikis, atsakomybės dydis dirbant šį darbą yra didžiulis, todėl ir ieškome žmonių, kurie turėtų atitinkamas aukštas kompetencijas, o kartu už tai tinkamai atlyginame.
Nemažai įtakos darbuotojų požiūriui, anot pašnekovo, daro INVEGOS misija, veikla ir jos prasmė. Žmonės supranta, kur ateina dirbti, kad tai – ne komercinė įstaiga, suvokia, kad daro darbus, kurie turi didžiulę prasmę Lietuvos verslui. Tą prasmę žmonės išties vertina, dėl jos ateina ir pasilieka.
K. Motiejūno įsitikinimu, vieno faktoriaus, kuris nulemia, dėl ko į vieną įmonę žmonės prašosi priimami, o iš kitos bėga, nėra, veikia visas kompleksas. „Mes esame finansinė, nacionalinė plėtros įstaiga, konstruojame ir teikiame finansinius instrumentus. Žinių, kompetencijų poreikis, atsakomybės dydis dirbant šį darbą yra didžiulis, todėl ir ieškome žmonių, kurie turėtų atitinkamas aukštas kompetencijas, o kartu už tai tinkamai atlyginame. Nuolat sekame, kokias atlygio sistemas naudoja Lietuvos rinkoje veikiančios finansinės įstaigos, kaip jose kinta darbo užmokestis, kiti atlygio elementai ir bandome atitinkamai mokėti savo darbuotojams už darbą“, – sakė pašnekovas.
INVEGOS direktoriaus teigimu, svarbų vaidmenį išlaikant esamus darbuotojus ir pritraukiant naujus vaidina ir įstaigos vidinė kultūra, darbo aplinka, atvirumas, pasitikėjimas ir kiti dalykai.
„Jei vidinė kultūra nėra aukšta ir dirbant biure gali trūkti bendradarbiavimo, komandiškumo, atsakomybės, įsipareigojimų vykdymo laiku. Nieko nėra blogiau, kai kolega pažada padaryti darbą tam tikru laiku ir jo neatlieka, nuo to kenčia kiti kolegos, jų darbai ar terminai. Kai darbo kultūra organizacijoje yra išvystyta, nebesvarbu, ar dirbama biure, ar iš namų: jei aš esu įpratęs laiku vykdyti įsipareigojimas, jei, kaip vadovas, esu įpratęs išklausyti visų nuomones, pasitarti ir tik tuomet priimti sprendimą, elgiuosi vienodai, nepaisant to, kaip organizuojamas darbas: biure ar programėlių pagalba“, – kalbėjo K. Motiejūnas.
Naujovės – nuolatinės INVEGOS palydovės
Net ir įprastais laikais kiekvienos įmonės kasdienybėje atsiranda naujų dalykų, ir tai yra natūralu. Pandeminis laikotarpis yra ypatingas tuo, kad naujovių atsirado gerokai daugiau. „Apskritai, INVEGOS veikla pasižymi nuolatinėmis naujovėmis, nes nuolat kuriame ką nors naujo, nuolat konstruojame naujus finansinius instrumentus ir nuolat atrandame neatrastus horizontus. Pas mus pirmų kartų yra labai daug. Tie pirmi kartai iš vienos pusės kelia daug iššūkių, o iš kitos – daro daug teigiamų dalykų: motyvuoja tobulėti, mokytis visais įmanomais būdais, pasitelkti žinias iš kitų šaltinių ir bendradarbiauti su kolegomis, perimti jų patirtį ir žinias“, – įsitikinęs pašnekovas.
INVEGA teikia paskolas ir garantijas, tam tikras subsidijas, investuoja į profesionalių valdytojų valdomus rizikos kapitalo fondus. Kiekvienoje iš šių sričių yra ne viena ir ne dvi finansinės priemonės, ir jos labai skiriasi, finansuojamos iš skirtingų šaltinių: vienos – nacionalinio biudžeto, kitos – ES fondų lėšomis.
„Skirtingi ir finansinių priemonių užsakovai: dažiausiai – ministerijos. Viena užsako priemonę, kad būtų pasiekti tikslai socialinėje srityje, kita – skatinančią naujų įmonių steigimąsi ir finansavimą. Mes gauname tik gaires ir turime sumodeliuoti taip, kad, tarkime, paskola ar investavimo priemonė atlieptų poreikius, būtų išties naudinga tam, kuris ją ims ir gaus. Jei į procesą yra įtrauktas finansų tarpininkas (pvz., kredito unija ar bankas), siekiame, kad jis būtų patenkintas procesų sklandumu ir eiga. Nėra lengva ir paprasta suderinti visų proceso dalyvių interesus ir lūkesčius, tačiau kūrybiškumui ir kompetencijai pasireikšti vietos yra labai daug“, – aiškino INVEGOS vadovas.
Valstybėje yra nustatyti principai ir gairės, kaip priemonės turi būti ruošiamos, ir tai, anot K. Motiejūno, finansinių instrumentų kūrėjus pastato ant tam tikrų bėgių. Tačiau kiekviena priemonė yra unikali, todėl jos kūrimas prasideda nuo pokalbio su konkrečios srities rinkos dalyviais, išsigryninami jų poreikiai, išsiaiškinami iššūkiai ir problemos, aptariamos galimos konkretaus finansinio instrumento savybės. „Įvairiuose finansinio instrumento ruošimo stadijose rengiama nemažai diskusijų ir konsultacijų su finansų įstaigomis ir atitinkamais verslo segmentais. Nėra taip, kad apsimetame, jog viską žinome, ir dviese ar trise susėdę prie stalo surašome taisykles, tokiu būdu sukurti instrumentai būtų mažai veiksmingi“, – šypsojosi pašnekovas.
