INVEGA primena, kokiomis finansavimo priemonėmis verslas gali pasinaudoti krizių kontekste
Rusijai įsiveržus į Ukrainą verslai susiduria su naujais iššūkiais. INVEGA savo ruožtu keičia kai kurias jau esamas finansines priemones ir planuoja naujas. Aktualesni tampa ir kai kurie jau įprastais tapę pagalbos būdai.
Vasario 24 d. Rusijai užpuolus Ukrainą pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Daugelis pasaulio valstybių susivienijo ir įvedė griežtas sankcijas agresorei Rusijai bei jos partnerei Baltarusijai. Sankcijos neabejotinai turi įtakos ir Lietuvos verslininkams: trūkinėja įprastos tiekimo grandinės, įmonės ieško alternatyvių žaliavų tiekėjų, tampa sudėtingiau gabenti prekes, verslai Rusijoje ir Baltarusijoje uždaromi, svarstoma, ką daryti su investicijomis Ukrainoje.
Didėjant žaliavų ir transportavimo išlaidoms Lietuvoje, didėja infliacija. Kartu su didėjančiomis kainomis auga apyvartinių lėšų poreikis – net ir tuomet, jeigu apyvartos nekyla.
Verslams būtina užtikrinti finansavimą, kad jie galėtų pertvarkyti savo veiklą, sukurti naujas tiekimo grandines ir tokiu būdu užtikrinti veiklos tęstinumą.
Apie valstybės pagalbą finansuojant verslus kalbamės su Inga Beiliūniene, „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinio direktoriaus pavaduotoja, Verslo plėtros direktore.
Kaip dabartinėje padėtyje valstybė gali padėti Lietuvos įmonėms gauti būtiną finansavimą apyvartinėms lėšoms ir investicijoms?
Valstybė į finansavimo rinką įsitraukia tik tada, kai to reikia, kai, pavyzdžiui, rinkoje veikiantys privatūs finansuotojai negali ar nenori suteikti finansavimo verslui dėl per didelės rizikos, dar neatrasto potencialo arba tada, kai norima paskatinti investicijas į valstybei strategiškai svarbias sritis.
Valstybė į finansavimo rinką įsitraukia tik tada, kai to reikia, kai, pavyzdžiui, rinkoje veikiantys privatūs finansuotojai negali ar nenori suteikti finansavimo verslui dėl per didelės rizikos, dar neatrasto potencialo arba tada, kai norima paskatinti investicijas į valstybei strategiškai svarbias sritis.
Krizės atvejais valstybė stengiasi padėti verslui užsitikrinti finansavimą kiek įmanoma greičiau, kad šis išliktų gyvybingas ir nenutrauktų investicijų. Čia padeda ir COVID-19 pandemijos valdymo metu išmoktos pamokos bei tam tikri skaitmenizavimo procesai valstybinėse institucijose, kurie leido geriau pasiruošti ir ateities krizių valdymui.
Ar kokias nors COVID-19 laikotarpio priemones galima pritaikyti dabartinėmis aplinkybėmis?
Šiuo metu vis dar veikia dvi tikslinės COVID-19 laikotarpio priemonės – „Tiesioginės COVID-19 paskolos“ ir „Kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijos“, kuriomis, esant poreikiui, verslas gali drąsiai pasinaudoti.
Per COVID-19 pandemiją išmokome, kad reakcijos greitis yra vienas iš esminių sėkmingos pagalbos elementų. Todėl, reaguodama į padėtį Ukrainoje, jau vasario 25 d. INVEGA pakoregavo „Eksporto kredito garantijų“ finansinę priemonę – sustabdė eksporto kredito garantijų teikimą už pirkėjus, registruotus Rusijos ir Baltarusijos teritorijose, tačiau tęsia eksporto kredito garantijų teikimą Lietuvos eksportuotojams už Ukrainos pirkėjus.
Lietuvos verslai yra supratingi ir palaiko INVEGOS poziciją valstybės pinigais nefinansuoti Rusijos ir Baltarusijos režimų.
Noriu pabrėžti, kad Lietuvos verslai yra supratingi ir palaiko INVEGOS poziciją valstybės pinigais nefinansuoti Rusijos ir Baltarusijos režimų. Tikrai kol kas nesulaukėme jokių priekaištų.
Susidūrę su pandemija Lietuvos verslai rimčiau pradėjo vertinti reikalavimą pateikti finansinius atskaitomybės duomenis Juridinių asmenų registrui, o valstybinių įmonių skaitmeninės sistemos išmoko susikalbėti tarpusavyje. Mes visi – valstybinės institucijos, verslai ir duomenų valdytojai – daug išmokome ir šias pamokas bei sėkmingiausius veikimo modelius galime pritaikyti ir dabartinėmis aplinkybėmis.
Ar planuojate pristatyti naujas finansines priemones, skirtas ekonominėms karo Ukrainoje pasekmėms suvaldyti?
Nuo pat karo Ukrainoje pradžios, suvokdami jo įtaką Lietuvos verslui ir ekonomikai, kalbamės su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, svarstome, ką greitai galime padaryti.
Galvojame, kaip padėti gauti finansavimą verslams, perkeliantiems veiklą iš Ukrainos į Lietuvą, kaip padėti verslams, kurie ieško naujų tiekėjų, ir kuriuos privatūs finansuotojai laiko per daug rizikingais, kaip užtikrinti finansavimą apyvartinėms lėšoms, kad verslai galėtų perorientuoti savo veiklą ir išlaikytų darbo vietas.
Kai tik kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija turėsime jau suderintas ir aiškias finansavimo schemas ir sąlygas, iš karto informuosime verslus ir visuomenę.
INVEGA turi daug finansinės pagalbos priemonių, kurios naudojamos ramiais ir taikiais laikais. Kurios iš jų gali būti ypač aktualios verslui?
Siūlau atkreipti dėmesį į „Tiesiogines Covid-19 paskolas“ – jeigu atitinkate paskolos gavėjams keliamus reikalavimus. Tik šiuo atveju reikėtų paskubėti, nes paraiškos apyvartinėms paskoloms priimamos iki gegužės 16 d.
Verslus, veikiančius iki 3 metų, arba įmones, vykdančias socialinio poveikio projektus ir veikiančias iki 5 metų, kviečiu susipažinti su paskolomis „Startuok“. Maksimali tokios paskolos suma investicijų atveju gali būti iki 3 mln. Eur. Paskolos teikiamos rinkos sąlygomis, o socialinio poveikio projektams paskolos palūkanoms taikoma 30% nuolaida.
Iš subsidijų priemonių krepšelio visuomet paklausus yra „Palūkanų kompensavimas“. Juo gali pasinaudoti verslai, paėmę investicines paskolas. Taip pat yra INVEGOS garantijos, kurios atstoja dalį kredito įstaigos prašomo užstato. Išsamią informaciją apie priemonių sąlygas rasite www.invega.lt.
Jūsų paslaugų krepšelyje yra ir tokia kariškai skambanti priemonė „MILInvest“. Gal verslai ja galėtų pasinaudoti?
„MILInvest“ yra Gynybos investicijų fondo finansinė priemonė. Gynybos investicijų fondą 2020 m. gruodžio 8 d. įsteigė LR krašto apsaugos ministerija ir INVEGA.
Tai rizikos kapitalo priemonė, kuria skatinama eksperimentinė plėtra ir inovacinė veikla gynybos ir saugumo sektoriuje. Ji skirta investuoti į Lietuvoje besikuriančias ir perspektyvias labai mažas, mažas ir vidutines įmones, veikiančias gynybos ir saugumo sektoriuje. Ši priemonė taps prieinama verslui, kai bus pasirašyta sutartis su priemonės valdytoju – tikimės, jog jau šį rudenį verslai galės kreiptis dėl finansavimo.
Dabar, kai Lietuva ir kitos Europos Sąjungos šalys planuoja padidinti gynybos finansavimą, jos aktualumas tik didės.
Laikai tikrai neramūs. Ko palinkėtumėte sau ir verslo visuomenei?
Linkiu sau, savo kolegoms, Lietuvos verslams ir visuomenei susikaupti, susitelkti ir pagalvoti, ką geriausiai kiekvienas galime padaryti dabartinėje situacijoje. Taip, labai sunku yra planuoti ir vertinti ateities perspektyvas, tačiau darbai pasidaro tik juos darant.
