Rizikos kapitalo fondai, kuriantys krizėms atsparią startuolių ekosistemą

Rizikos kapitalo fondai, kuriantys krizėms atsparią startuolių ekosistemą

Prasidėjus pandemijai, besikuriantiems startuoliams teko susidurti su nauja realybe ir iššūkiais – planai turėjo būti pakoreguoti ir pritaikyti pagal pasikeitusius poreikius ir apribojimus, o ieškantiems investicijų per rizikos kapitalo fondus prireikė praverti daug durų, kad įtikintų investuotojus. Tačiau susikūrusios naujos, aktualios idėjos per pandemiją ne tik atgaivino investavimą, bet pavertė startuolius vienu iš stipriausių ir atspariausių sektorių. Visgi, norint gauti finansavimą, reikalinga ne tik idėja, bet ir pasiruošimas bei pasiryžimas dirbti su suburta komanda. Apie tai, kaip pasiruošti einant kalbėtis ir kodėl kartais žlunga startuoliai, nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) sutiko papasakoti „Startup Wise Guys“ bendraįkūrėja Jonė Vaitulevičiūtė.

Namų darbai prieš kreipiantis į rizikos kapitalo fondus

Kaip pasakoja J. Vaitulevičiūtė, į fondą kreipiasi įmonės su skirtingomis patirtimis ir įvairiose augimo stadijose. Todėl, prieš kreipiantis, įmonė pirmiausia turėtų apsispręsti viduje, ar nori išbandyti rizikos kapitalo fondo investicijas. Kaip teigia pašnekovė, šis kelias yra ne kiekvienam, o ši finansavimo rūšis tinkama tokiu atveju, kai matomas galimas įmonės augimas ne procentais, o kartais, ir priimamas sprendimas bei pasiryžtama įsileisti investuotojus, kurie kartu bus ilgą gyvavimo laikotarpį.

Rekomenduojame atlikti tam tikrus namų darbus prieš kreipiantis į rizikos kapitalo fondus. Pradėkite juos pasidomėdami, ar kuriamas produktas tikrai yra aktualus, ar jis spręs kokią nors problemą, skirkite laiko atlikti rinkos tyrimus, nes tai padės išvengti nesėkmių.

„Rekomenduojame atlikti tam tikrus namų darbus prieš kreipiantis į rizikos kapitalo fondus. Pradėkite juos pasidomėdami, ar kuriamas produktas tikrai yra aktualus, ar jis spręs kokią nors problemą, skirkite laiko atlikti rinkos tyrimus, nes tai padės išvengti nesėkmių. Jei einate kalbėti su investuotojais – pasiruoškite taip vadinamus „pitch deck“ (liet. trumpas pristatymas), kurių pavyzdžių galima rasti internete, nes tai tikrai palengvins bendravimą“, – rekomenduoja „Startup Wise Guys“ atstovė.

Pašnekovė taip pat pataria skirti laiko pasidomėti esančiais rizikos kapitalo fondais, susisiekti su jų valdytojais ir galbūt net rasti įmones, į kurias buvo investavęs fondas, kuriuo domimasi. Bet visų svarbiausia – turimos idėjos išgryninimas ir supratimas, kam reikalingas finansavimas ir kur įmonė bus, kai tuos pinigus išleis, nes investuotojams svarbiausia yra progresas ir potencialas greitai užauginti įmonę.

Tik idėjos nepakaks

Tad kaip yra vertinamas atėjęs kalbėtis dėl finansavimo verslas ir kokios dažniausiai pasitaikančios klaidos, kurios gali pakišti koją?

Pats finansuotojas, vertindamas projektą, įvertina ne tik pačią idėją, bet didelį dėmesį kreipia į komandą ir kiek ilgai komanda yra dirbusi kartu bei ar apskritai yra dirbusi.

„Pats finansuotojas, vertindamas projektą, įvertina ne tik pačią idėją, bet didelį dėmesį kreipia į komandą ir kiek ilgai komanda yra dirbusi kartu bei ar apskritai yra dirbusi, – pasakoja J. Vaitulevičiūtė. – Nes, jei esama ankstyvoje stadijoje, yra normalu, kad tiek produktas, tiek įvairūs finansiniai skaičiavimai ir planai gali keistis daugybę kartų, tačiau komanda yra pagrindas sėkmingam startuolio išaugimui.“

Koją pakišti gali ir tai, kuomet ateinama prašyti finansavimo, bet iki tol nieko nėra padaryta. Neretai tokioms komandoms nepavyksta pritraukti finansavimo, tačiau tai techninė kliūtis, kurią galima išspręsti.

„Nereikia susitelkti ties tuo, kaip tą produktą parduoti. Reikia kalbėti apie poreikį ir kokią problemą sukurtas produktas padės išspręsti“, – sako J. Vaitulevičiūtė.

Nereikia susitelkti ties tuo, kaip tą produktą parduoti. Reikia kalbėti apie poreikį ir kokią problemą sukurtas produktas padės išspręsti.

Ne visi startuoliai išauga į vienaragius

Tačiau ne visada startuoliui pavyksta pasiekti aukštumų bei išaugti iki vienaragio, o kartais tenka viską pradėti iš naujo. „Lietuvoje nelabai mėgstama kalbėti apie žlugusius verslus, tačiau nereikėtų vengti to daryti. Ir nebūtinai turi pavykti iš pirmo karto įgyvendinti turimą idėją, o tuo labiau – nuleisti rankas ir nebemėginti dar kartą. Galbūt iš pirmo ar antro karto nepavyks, tačiau trečias kartas gali tapti sėkmingas. Jei kažkas nepavyksta, nebūtinai reikia eiti tuo pačiu keliu, bet pasinaudoti išmoktomis pamokomis ir bandyti rasti kitą būdą“, – pataria pašnekovė.

Nereikia rimtos priežasties, kad žlugtų verslas. Dažniausiai pasitaikanti žlugimo priežastis – finansavimo trūkumas. Kartais atsitinka taip, kad pritrūkstama pinigų tam tikru laiku, todėl startuoliams labai svarbu pritraukti pinigus cikliškai ir nuolatos. Nesutarimai komandoje yra ne ką mažiau svarbi žlugimo priežastis. Ne be priežasties investuotojai vertina komandą ir akcentuoja jos svarbą. Neretai susibūrusi komanda neįvertina, kad reikės išbūti partnerystėje ir glaudžiai bendradarbiauti ne vienerius metus.

Valstybė prisideda investuodama į rizikos kapitalo fondus

INVEGA visuomet stengiasi verslui pasiūlyti finansavimo priemones, atitinkančias jų poreikius čia ir dabar, ir yra investavusi į beveik visus Lietuvoje veikiančius rizikos ir privataus kapitalo fondus, taip skatindama verslą pasitikėti alternatyviais finansavimo šaltiniais. Per 2020 m. su INVEGOS finansavimu sėkmingai buvo atliktos beveik 16 mln. Eur rizikos kapitalo investicijos, o 2021 m. investicijos siekė net iki 27 mln. Eur.

Informaciją apie įvairias rizikos kapitalo priemones, priklausomai nuo verslo augimo stadijos ir verslo poreikio, galima rasti INVEGOS internetinėje svetainėje, o išsirinkus tinkamiausią, rekomenduojama kreiptis į atitinkamą rizikos kapitalo fondą dėl platesnės informacijos.