K.Motiejūnas: INVEGA suteikia finansavimą, kai kitur jis neįmanomas
Vien šiais metais INVEGA jau išdavė tiesioginių kovidinių paskolų beveik už 30 milijonų eurų. Paskolos teikiamos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų tiekėjams, kelionių organizatoriams. Apie šias ir kitas galimybes po karantino atsiveriančiam verslui pasakoja nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.
Padeda pasiekti tikslus
„Mūsų priemonės skirtos padėti verslui pritraukti finansavimą arba suteikti, kai kitur laisvoje rinkoje jis neįmanomas. Ir iki pandemijos, ir pandeminiu periodu, ir dabar turime visą spektrą vadinamųjų nekovidinių finansinių priemonių, kurios verslui padeda pasiekti tikslus“, – patikslino INVEGOS vadovas.
K. Motiejūno žodžiais, gyvenime nebūna taip, kad vienas instrumentas, vienas sprendimas tiktų visais atvejais: mažiems, vidutiniams ir stambiems verslams, tradicinėms verslo šakoms ir startuoliams, ir tiems, kurie dar tik nori pradėti verslą. Todėl INVEGOS siūlomas priemonių paketas yra įvairus.
„Pradedantiesiems verslininkams ir įmonėms galime pasiūlyti lengvatines paskolas iki 25 tūkst. eurų su 3 proc. palūkanų norma. Jas INVEGAI teikti padeda Lietuvos centrinės kredito unijos konsorciumas. Šalia tokios paskolos dar galima gauti subsidiją priimamų darbuotojų darbo užmokesčiui. Tai labai palankus paketas, kuris išties padeda pradedantiesiems, turintiems puikią idėją, verslo planą, tačiau stokojantiems lėšų jiems įgyvendinti“, – priemonę pristatė pašnekovas.
Smulkiesiems verslams INVEGA turi paskolas „Avietė“, kurios rinkos kaina lanksčiai ir greitai teikiamos per sutelktinio finansavimo platformas, pritraukiant ir privačių investuotojų lėšas.
Verslui augant INVEGA taip pat gali pasiūlyti ne vieną paskolos rūšį. Viena jų, 2020 m. naujovė – paskolos „Alternatyva“. „Valstybės lėšas šiuo atveju teikia privatūs skolintojai, tačiau tokių paskolų metinės palūkanos neviršija 7 proc. Valstybės lėšomis galime finansuoti smulkius ir vidutinius verslus iki 0,5 mln. eurų. Žinoma, privatus skolintojas gali pridėti ir savų lėšų, o paskolos gali būti ir investicinės, ir apyvartinėms lėšoms (tai nūdienoje itin aktualu). Ši priemonė yra labai populiari, ja verslai aktyviai naudojasi“, – tvirtino generalinis direktorius.
Kai kurios priemonės jau tapusios tradicinėmis ir yra taikomos net nuo 2016 m. Viena tokių – „Atviras kredito fondas 2“. Tai – palankios paskolos iki 600 tūkst. eurų su apribota marža (iki 3 proc.). Tokią paskolą iki 10 metų lengvatinėmis sąlygomis galima gauti kreipiantis į INVEGOS partnerius: „Citadelės“ ir „Medicinos banką“.
Didesniems ir stabilesniems verslams kiti INVEGOS partneriai – „Šiaulių bankas“ ir „Swedbank“ – teikia pasidalytos rizikos paskolas, kurių suma gali siekti iki 4 mln. eurų. „Mes šis paskolas finansuojame kartu su minėtais bankais beveik lygiomis dalimis. Tačiau skolininkui už INVEGOS dalį nereikia mokėti palūkanų: valstybės pinigai tokioje paskoloje visiškai nekainuoja, o rinkos palūkanas reikia mokėti tik už pusę paskolos. Verslui tai išties patrauklios sąlygos“, – neabejojo K. Motiejūnas.
Poreikis ir paklausa gerokai padidėję
Įstaigos vadovas džiaugėsi, kad pastaraisiais mėnesiais, o tiksliau, nuo metų pradžios, patrauklios yra visos INVEGOS siūlomos priemonės: „Ikikovidinės, kuriomis skatinama steigtis, augti, yra įgavusios antrąjį kvėpavimą, jų poreikis ir paklausa – gerokai padidėję. Ir tiesiogiai, ir per INVEGOS partnerius – finansų tarpininkus – finansuojame gerokai daugiau, nei, tarkime, 2019 m. Tai liudija, kad verslas, bent jau didžioji jo dalis, gali įvertinti ateitį, tiek artimą, tiek tolimesnę, ir yra atgavę apetitą investuoti. Dabar aiškumo, palyginti su 2020 m. kovu ar balandžiu, yra daug daugiau. Verslai, kuriems perspektyvos aiškios, drąsiau investuoja, drąsiau skolinasi, gausiau naudojasi kredito įstaigų, privačių investuotojų ir INVEGOS finansiniais ištekliais“.
INVEGA siūlo ir kelias rūšis garantijų. Jos yra skirtos tam, kad pakeistų arba atstotų užstatą, reikalingą kredito institucijoms ar kitiems finansuotojams, kurie įvertina kiekvieno verslo ir paskolos galimą riziką ir siekia ją valdyti.
Natūralu, kad jaunas ar besisteigiantis verslas, arba tam tikrų rūšių (pavyzdžiui, paslaugų) verslai dėl savo specifikos nekaupia turto, todėl jie, kreipdamiesi paskolos, neturi užstato. Pasitaiko, kad garantijų prireikia ir verslams su stažu. Čia į pagalbą su savo garantijomis ateina valstybė.
„Turime kelias pagrindines garantijų rūšis. Viena jų – taip vadinamos individualios garantijos, kai susitariama su privačiu finansuotoju. Privatus finansuotojas už klientą kreipiasi į INVEGĄ ir prašo dalį paskolos, kuri nėra padengta užstatu, garantuoti. INVEGA gali garantuoti iki 80 proc. paskolos sumos, ši garantija prilyginama valstybės garantijai, nes INVEGA yra valstybės garantijų institucija. Kredito įstaigos ir privatūs finansuotojai labai pasitiki mūsų garantijomis, nes už mūsų įsipareigojimus atsako valstybė“, – pabrėžė pašnekovas.
Nepaisant to, portfelinės garantijos nė kiek ne mažiau gali padėti verslininkui ir atstoti trūkstamą garantą. „Klientui tereikia žinoti, kad yra INVEGA ir tokios garantijos, ir nesikuklinti pasinaudoti galimybėmis. Tokios paslaugos, drįstu sakyti, kainuoja simboliškai, nes garantijų mokestį valstybė gana stipriai subsidijuoja. Už simbolinę kainą galima gauti garantiją net iki 1,5 mln. eurų“, – portfelines garantijas trumpai pristatė įstaigos vadovas.
Dėmesys inovacijoms, verslo ir mokslo bendradarbiavimui
INVEGA didelį dėmesį skiria inovacijoms, verslo ir mokslo bendradarbiavimui, yra įsteigusi kelis rizikos kapitalo fondus, kurių investicijos orientuotos į technologinius startuolius, kuriančius idėjas ir technologijas, reikalaujančius didelio mokslinio įdirbio, tyrimų ir eksperimentinės plėtros. „Jau nebe viena, o pusantros kojos esame skaitmenizacijos, inovacijų ir žaliosios ekonomikos kelyje“, – šypsojosi K. Motiejūnas.
Jis pabrėžė, kad prasidėjusio naujo, septynmečio ES biudžeto, kuriame kiekvienai šaliai yra skiriama tam tikra lėšų suma, periodo kryptys taip pat labai aiškios: reikės investuoti į skaitmenizaciją, inovacijas, ekonomikos ir pramonės transformaciją, žalumą, žiedinę ekonomiką ir pan. „Tai reiškia, kad akcentai ir investicijų srautai, neišvengiamai ir gausiai kryps į paminėtas sritis“, – sakė pašnekovas.
Pasak K. Motiejūno visame pasaulyje, o ypač Europoje ir Lietuvoje, tvarios, žiedinės ekonomikos tendencijos, aplinkos apsauga pagaliau yra tinkamai iškomunikuotos, įvardinta jų reikšmė. „Žiūrint į ateitį, akivaizdu, kad šie principai, greitai taps ne siekiais, o taisyklėmis, su aiškiais prioritetais ir kryptimis. Valstybė ir INVEGA jau dabar skiria didelį dėmesį skaitmeninimui, žaliajam kursui ir kitoms sritims. Investuodami ar teikdami garantijas atsižvelgiame, kaip tvariai veikia konkreti įmonė, ar ji nekenkia aplinkai. Šalia to turime ir labai aiškiai išreikštus instrumentus, kurie tiesiogiai nukreipti į žaliąją ekonomiką, CO2 mažinimą ir kt. Neseniai priimtas sprendimas skirti papildomus 4 mln. eurų priemonei „Koinvesticinis fondas“, kuriame investuojame kartu su verslo angelais. Ši papildoma suma bus investuota į išskirtinius verslus, kuriančius ir diegiančius technologines inovacijas, žaliąsias technologijas ir panašiai“, – vardijo INVEGOS generalinis direktorius.
Lietuva neretai kritikuojama dėl žemo mokslo ir verslo bendradarbiavimo lygio. K. Motiejūno nuomone, valstybė dar turi nemažai nuveikti, nors idealios situacijos galbūt niekada ir nepavyks pasiekti. Tačiau jis įžvelgia didžiulį progresą, įvykusį per pastarąjį dešimtmetį.
„Iššūkių yra ir jie nėra iki galo išspręsti, tačiau, be INVEGOS, yra nemažai institucijų, kurios konsultacijomis arba lėšomis remia startuolius, vykdo projektus. Tai – „Versli Lietuva“, MITA, taip pat LVPA, kuri šalia kitų temų, palyginti dažnai turi kvietimus moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai finansuoti. Atliekant mokslinius tyrimus ar eksperimentinę plėtrą, labai svarbu subsidijos, investicijos į kapitalą, paskolos ir kiti finansiniai instrumentai. Natūraliai jie negali ateiti nuo idėjos pradžios, pradedant vykdyti mokslinius tyrimus su kokia nors mintimi, siekiant kokio nors rezultato, nes rizika yra per didelė bet kuriam finansuotojui, netgi valstybiniam“, – aiškino INVEGOS vadovas.
Vis dėlto, K. Motiejūno žodžiais, pradinėse technologijų ar mokslinių tyrimų stadijose subsidijos yra neišvengiamos: „Yra šimtai įmonių ir startuolių, jomis pasinaudojusių ir ne po vieną kartą. Kai jau pasiekiamas atitinkamas mokslinio įdirbio rezultatas, projektas tampa įdomiu tokiems žaidėjams, kaip rizikos kapitalo investuotojai“.
INVEGA taip pat aktyviai prisideda prie tokios rinkos ir yra įsteigusi 12 rizikos kapitalo fondų, kurie įvairiose stadijose, tarp jų ir labai ankstyvose, investuoja į startuolius, prisideda prie jų idėjų įvedimo į rinką, komercializavimą, strategijų kūrimą ir kitus dalykus.
Atsiveria naujos galimybės
K. Motiejūnas pristatė ir naujovę – Europos Komisijos ruošiamą „InvestEU“ instrumentą. „Jis atveria ženklias galimybes. Sąlygose yra numatyta, kad galimybėmis galės pasinaudoti ne kiekviena institucija. Netgi INVEGA – valstybės garantijų institucija ir nacionalinė plėtros įstaiga – turi praeiti tam tikras procedūras, auditus, patikrinimus, kad Europos Komisija sutiktų priimti į žaidimą ir leistų dalyvauti teikiant garantijas „Invest EU“ paketo rėmuose. Šis instrumentas yra garantavimo programa, leisianti verslininkui pasiskolinti lanksčiau, daugiau ir ilgesniam laikui“, – pasakojo pašnekovas.
Aišku, nėra nieko nemokamo. Pasak K. Motiejūno, nors ir lengvatinėmis kainomis, bet vis dėlto garantijos kainuoja tiek verslininkams, tiek finansų institucijoms, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikės skaičiuoti, ar apsimoka dalyvauti, kokia iš to nauda valstybei ir verslu.
