INVEGA: verslas turi būti finansuojamas atsakingai

INVEGA: verslas turi būti finansuojamas atsakingai

Verslai skundžiasi, jog sulaukti finansavimo iš INVEGOS labai sudėtinga, esą keliami griežti reikalavimai, reikia pateikti daug informacijos, o jau gavusios pagalbą įmonės gali būti patikrintos. Tačiau pamirštama, kad INVEGA yra finansų įstaiga, kuri privalo laikytis visų finansų įstaigoms keliamų reikalavimų atsakingai naudoti mokesčių mokėtojų pinigus bei valdyti rizikas.

Apie pagalbos gavėjams keliamus reikalavimus ir pastangas supaprastinti jos suteikimą kalbamės su Pavel Krupenič, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) Rizikos valdymo skyriaus vadovu.

Kodėl finansavimo procesai, kai kalbama apie valstybės pagalbą, yra tokie sudėtingi?

Valstybės pagalba Europos Sąjungos (ES) šalyse yra griežtai reglamentuojama. Ją teikiant bet kuris finansuotojas turi laikytis bazinių reikalavimų, kurie turi užtikrinti, kad rinkos konkurencija nebus iškreipta. Būtinybė laikytis šių reikalavimų dažniausiai ir sukuria didžiausią papildomą administracinę naštą verslui.

Valstybės pagalba Europos Sąjungos (ES) šalyse yra griežtai reglamentuojama. Ją teikiant bet kuris finansuotojas turi laikytis bazinių reikalavimų, kurie turi užtikrinti, kad rinkos konkurencija nebus iškreipta. Būtinybė laikytis šių reikalavimų dažniausiai ir sukuria didžiausią papildomą administracinę naštą verslui.

Nesilaikyti šių reikalavimų negalima, nes tokiu atveju valstybės pagalba gali būti pripažinta neteisėta. Galiausiai finansiškai nukentėtų ne tik finansuotojas, tačiau ir valstybės pagalbos gavėjas, nes lėšas, kurios skirtos pažeidžiant reikalavimus, gali tekti grąžinti su palūkanomis.

INVEGOS teikiamą pagalbą galima suskirstyti į dvi dalis: tai įvairios finansinės priemonės, kurias verslas po kurio laiko turi grąžinti, ir subsidijos, kurių grąžinti nereikia. Ar skiriasi šių dviejų pagalbos formų administravimas?

Iš tiesų, skiriasi ne tik priemonių logika, bet ir finansavimo skyrimo procesai.

Teikiant pagalbą paskolų, garantijų, kapitalo investicijų ir kitomis formomis, tikimasi, kad investuotos lėšos bus grąžintos, todėl visuomet reikia aiškaus ir pagrįsto verslo plano.

Teikiant pagalbą paskolų, garantijų, kapitalo investicijų ir kitomis formomis, tikimasi, kad investuotos lėšos bus grąžintos, todėl visuomet reikia aiškaus ir pagrįsto verslo plano. Tokio finansavimo negalima suteikti įmonėms, kurių perspektyvos yra miglotos, nes tai neatitiktų nei valstybės, nei mokesčių mokėtojų interesų. Savo ruožtu subsidijų grąžinti nereikia, todėl finansavimo skyrimo vertinimas gali būti paprastesnis, tačiau ir šiuo atveju tikrinamas įmonės gyvybingumas.

Dalis verslo teikiamos informacijos yra reikalinga užtikrinti atitiktį finansų įstaigoms keliamiems reikalavimams. Pavyzdžiui, reikalavimui vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją. Tikime, kad mūsų klientai palaiko skaidrumą versle, todėl prašymas užpildyti kliento pažinimo anketas sutinkamas su supratimu.

Ar visi reikalavimai, kuriuos verslui kelia INVEGA, yra įrašyti įstatymuose, ar keliamos ir papildomos sąlygos?

Būtų neteisinga sakyti, kad reikalavimai finansavimo gavėjams yra keliami tik todėl, kad to reikalauja teisės aktai. Kurdami naujas priemones visada prisimename, kad valstybės pagalba yra teikiama iš mokesčių mokėtojų pinigų, todėl reikia būti tikriems, kad šios pagalbos suteikimas prisidės prie bendros valstybės gerovės. Valstybės pagalba yra tam tikra investicija, todėl turi būti įvertintas ne tik siektinas rezultatas, bet ir pagrindinės rizikos.

INVEGA puikiai supranta verslo lūkesčius turėti kiek įmanoma paprastesnes ir greitesnes finansavimo teikimo procedūras, todėl mes nuolatos ieškome galimybių, kaip galima būtų jas pagreitinti ir supaprastinti.

Nepaisant visų šių argumentų, INVEGA puikiai supranta verslo lūkesčius turėti kiek įmanoma paprastesnes ir greitesnes finansavimo teikimo procedūras, todėl mes nuolatos ieškome galimybių, kaip galima būtų jas pagreitinti ir supaprastinti.

Vienas iš kelių – procesų automatizavimas. Šioje srityje didelė pažanga buvo padaryta COVID-19 pandemijos metu, kai valstybės valdomos duomenų bazės išmoko susikalbėti, taip pat buvo sutvarkytos būtinos teisinės procedūros, todėl atsirado galimybė supaprastinti finansavimo procesus. Vis dėlto reikia sutikti, kad šioje srityje dar yra kur tobulėti.

Kiekvienai finansų institucijai svarbu tinkamai valdyti riziką. Kaip tai daro INVEGA?

INVEGOS valdyba, atsižvelgdama į įmonės rezultatus, tikslus ir kitas aplinkybes, nustato pagrindinius rizikos valdymo principus, rizikos valdymo procesą, jo dalyvius ir jų atsakomybes, taip pat rizikos tolerancijos ribas visose pagrindinėse veiklos srityse bei nuolatos stebi, kaip to yra laikomasi.

Dėl veiklos specifikos didžiausią INVEGOS aktyvų dalį sudaro įvairios finansinės priemonės, todėl kritinę įtaką INVEGOS tikslams ir veiklos rezultatams turi tinkamas kredito rizikos valdymas.

Kredito rizika valdoma visuose finansinių priemonių gyvavimo etapuose. Kuriant naujas priemones, be kita ko, iš anksto nustatomas ir kredito riziką ribojančios sąlygos. Jos periodiškai peržiūrimos ir tikslinamos atsižvelgiant į priemonių portfelio kokybę ir atskirų rizikų pasireiškimo praktiką. Finansavimas teikiamas tik įvertinus pareiškėjo ir vykdomų projektų riziką ir įsitikinus, kad pareiškėjas bus pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimus.

Finansavimas teikiamas tik įvertinus pareiškėjo ir vykdomų projektų riziką ir įsitikinus, kad pareiškėjas bus pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimus.

INVEGA finansines priemones verslui teikia ne tik tiesiogiai, bet ir per tarpininkus – įvairias finansų institucijas. Koks jų vaidmuo?

Labai svarbus, nes didžioji dalis finansavimo verslą pasiekia būtent per juos teikiant portfelines garantijas, netiesiogines paskolas ar kita forma. Tokiu atveju paskolos gavėjų ir jų vykdomų projektų rizikos vertinimas bei sprendimo dėl finansavimo suteikimo priėmimas yra patikimas finansų tarpininkui. Su juo yra pasirašoma atitinkamos priemonės finansavimo ir įgyvendinimo sutartis. Šia sutartimi yra nustatomos INVEGOS riziką ribojančios priemonės ir kriterijai, o finansų tarpininkas yra įpareigojamas kredito riziką vertinti laikydamasis iš anksto suderintų procedūrų, metodikų ir sutarties. Siekiant sumažinti finansavimo riziką ir užtikrinti atsakingą finansų tarpininkų veikimą, sutartyse su jais yra numatyti rizikos pasidalijimo principai. Taip pat rizika mažinama naudojant pergarantavimo instrumentus. Pavyzdžiui, esame pasirašę sutartį su Europos investicijų fondu (EIF), pagal kurią EIF prisiima didesnę dalį jaunoms įmonėms teikiamų paskolų kredito rizikos.

Kodėl COVID-19 metu buvo padidinta rizikos tolerancija ir buvo remiamasi pasitikėjimo principu, o tikrinimai buvo atliekami jau vėliau?

Turėjome veikti greitai. Pandemija ir karantinas buvo force majeure įvykiai, kuriems niekas nebuvo pasiruošęs. Juk niekas versle nekaupia rezervų pandemijai, kuri gali pasirodyti kartą per šimtmetį.

Akivaizdu, labiausiai nukentėjo tie verslai, kurie buvo priversti stabdyti veiklą. Bet ekonomika integrali, todėl būtų neteisinga teigti, kad kitiems pandemija neturėjo jokios įtakos. Tapo aišku, kad daug kam greita valstybės pagalba yra verslo išlikimo sąlyga. Norint išsaugoti verslą ir darbo vietas, reikėjo atitinkamų sprendimų. Manau, jeigu nebūtų aiškios politinės valios valstybės pagalbą teikti vadovaujantis pasitikėjimo principu, Lietuva būtų patyrusi didesnių nuostolių.

Vis dėlto ir pandemijos metu turėjome laikytis valstybės pagalbos teikimo taisyklių, privalėjome užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų panaudoti atsakingai. Todėl jau pagalbos suteikimo metu INVEGA aiškiai deklaravo, kad neatlikus išsamaus vertinimo pagalbos suteikimo metu, bus tikrinama, ar verslai įvykdė sąlygas, kurios buvo deklaruotos gaunant valstybės pagalbą, ir ar verslai panaudojo pinigus tais tikslais, kuriuos deklaravo prašydami finansavimo.

Kaip ateityje planuojate pagerinti verslų patirtį gaunant valstybės finansavimą?

Šiuo metu kaip tik atliekama Lietuvos nacionalinių plėtros įstaigų konsolidacija. Po konsolidacijos galėsime pasiūlyti daugiau įvairių priemonių, kurios skatins tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi. Ši konsolidacija leis Lietuvos verslus ir gyventojus aptarnauti vadovaujantis vieno langelio principu.