Inga Beiliūnienė: „Nori taikos, investuok į gynybą”

Inga Beiliūnienė: „Nori taikos, investuok į gynybą”

Gegužės 12 d. INVEGOS generalinio direktoriaus pavaduotoja, Verslo plėtros direktorė Inga Beiliūnienė dalyvavo progreso konferencijoje Login 2023, kurioje kalbėjo tema „Nori taikos, investuok į gynybą”. Dalinamės jo įžvalgomis.

Kaip atgrasyti priešą, kad jis nedrįstų peržengti sienos? Priversti bijoti. Atgrasymas ilgą laiką pasaulyje buvo vykdomas tik konvenciniais ginklais – tankais, šarvuočiais, raketomis, laivais. Tačiau tokia ginkluotė tampa vis mažiau reikšminga, ryškėja naujųjų technologijų svarba tiek karo lauke, tiek atgrasymo veiksmuose. Tačiau technologijos yra brangios ir imlios laikui, kad jas sukurtume.

Ilgą laiką kalbėta, kad gynybos pramonei skiriama per mažai lėšų. Žinome, kad daug NATO šalių neskiria gynybai nė 2 proc. savo BVP. Mažai tam skyrėme ir mes, Lietuva. Pernai pasaulio išlaidos gynybai sudarė apie 1,8 trilijono dolerių. Panašu, kad ši suma didės ir to priežastys aiškios. Lietuva ketina skirti 2,5 proc. nuo BVP gynybai, Lenkija – net 4 proc., išlaidas tam smarkiai didina ir Australija, Pietų Korėja, Japonija. Tačiau įdomu tai, kad didžioji šių lėšų dalis lig šiol atitekdavo ginkluotės įsigijimams, tie pinigai nugula didžiosiose gynybos korporacijose, pavyzdžiui, Boeing, Lockheed Martin. JAV pernai gynybai skyrė beveik 800 mlrd. dolerių. Tik 14 proc. šios sumos atiteko inovacijoms, šios dalies ketvirtadalis teko toms pačioms didžiosioms bendrovėms, o likusi dalis buvo skirta startuoliams. Tad JAV, pirmaujanti šalis pasaulyje pagal išlaidas gynybai, diktuojanti tendencijas, inovacijoms skiria labai mažai. Kodėl?

JAV pernai gynybai skyrė beveik 800 mlrd. dolerių. Tik 14 proc. šios sumos atiteko inovacijoms

Nes ilgai investicijos į gynybos pramonę buvo tabu. Ypač Europoje. Ši sritis kelia daug moralinių, etikos klausimų, nes ginklai naudojami žudymui. Juk kulka gali būti panaudota tiek teroristiniame išpuolyje prieš nekaltus žmones, tiek savigynai karo zonoje. Labai sunku atsekti, kur ginklas gali būti, ar buvo panaudotas. Todėl skirti tokiai sričiai finansavimą yra keblu, niekas nenorėjo prisiimti atsakomybės, gynybos finansavimas yra griežtai reglamentuojamas ir ES teisės aktais.

Europos Komisijos pozicija lig šiol nepajudinama: leis finansuoti tik dvigubos paskirties produktų kūrimą ir gamybą, lėšomis padengs tik civilinę tokio projekto dalį. Kas yra dvigubos paskirties produktai? Iš esmės tai gali būti bet kas. Pavyzdžiui, agurkai stiklainyje, mėgstami ir valgomi daugelio iš mūsų, tačiau tokiu pat agurkų stiklainiu Ukrainoje moteris numušė droną būdama savo buto balkone. Kartais su kolegomis juokaujame, kad ir taburetė, skirta atsisėsti, galėtų tapti ginklu priešui įsiveržus į jūsų namus.

Iš tiesų, turime potencialo ir galimybę sukurti kažką unikalaus. Lietuviai stiprūs lazerių, fotonikos, biotechnologijų, IT srityse, turime daug talentų. Neseniai kalbėjau su dronu gaminančios įmonės atstove, kuri pasakojo, kad dronus, skirtus elektros infrastruktūros priežiūrai, jie šiuo metu perdaro ir pritaiko karinių objektų stebėjimui. Svarbu neatidėlioti ir veikti dabar, nes inovacijoms, naujosioms technologijoms sukurti reikia bent 3-5 metų, ir, žinoma, daug pinigų.

O pinigų bus. Neužilgo startuos NATO inovacijų fondas (NIF) su 1 mlrd. Eur, kuriame Lietuvą atstovauja INVEGA ir kurio derybose teko dalyvauti. Tai startuolis – startuoliams, investuosiantis į NATO prioritetinėse srityse kuriamus sprendimus, kaip dirbtinis intelektas, kosmoso technologijos, kvantinės technologijos, didelių duomenų apdorojimas ir kitos. Nors esame maža šalis, tačiau būtent mūsų, Lietuvos, prieš kelis metus sukurta rizikos kapitalo priemonė MilInvest tapo paskata ir pavyzdžiu atsirasti NIF. Maži irgi gali daug.

Kviečiu visus, turinčius idėjų, norinčius prisidėti prie saugesnio ateities pasaulio kūrimo, pasiraitoti rankoves ir pasinaudoti šia galimybe.