Sąvokos

Kas yra sunkumų patirianti įmonė?

Įmonė laikoma patiriančia sunkumų, jeigu yra bent vienas iš šių kriterijų:

  1. įmonė yra ribotos turtinės atsakomybės bendrovė (AB, UAB, ŽŪB ir pan.), kurios daugiau nei pusė pasirašytojo akcinio kapitalo buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Taip yra tuomet, kai sukauptus nuostolius atėmus iš nuosavybės sumos gaunama suma, mažesnė kaip pusė pasirašytojo akcinio kapitalo. Šis reikalavimas nėra taikomas MVĮ, veikiančioms trumpiau kaip trejus metus.
  2. įmonė yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo (individuali įmonė, ūkinė bendrija ir pan.), kurioje daugiau nei pusė jos kapitalo buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Šis reikalavimas nėra taikomas MVĮ, veikiančioms trumpiau kaip trejus metus.
  3. jeigu įmonei taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra arba ji atitinka nacionalinės teisės kriterijus, kada jos kreditorių prašymu jai gali būti inicijuota ir pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra;
  4. jeigu įmonė gavo sanavimo pagalbą (t. y. skubią ir laikiną valstybės pagalbą, kurios pirminis tikslas yra išlaikyti sunkumų patiriančią įmonę gyvybingą trumpą laikotarpį, reikalingą restruktūrizavimo arba likvidavimo planui parengti) ir dar negrąžino skolos ar baigėsi jos garantijos galiojimas, arba gavo restruktūrizavimo pagalbą (ilgesnio laikotarpio pagalbą, kuri turi atkurti ilgalaikį gavėjo gyvybingumą pagal vykdomą, nuoseklų ir visapusišką restruktūrizavimo planą) ir vis dar laikosi restruktūrizavimo plano;
  5. įmonė, kuri nėra MVĮ, per paskutinius dvejus metus atitinka šiuos kriterijus: 1) įmonės balansinis skolos ir nuosavo kapitalo santykis viršija 7,5 ir 2) įmonės EBITDA (pajamų suma, neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo, ir amortizacijos) ir palūkanų padengimo santykis yra mažesnis negu 1,0.

Verslas gali kreiptis dėl finansinių priemonių COVID-19 krizės metu, jeigu 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo sunkumų patiriantis, kaip tai apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 18 punkte.

Pasinaudoję skaičiuokle galite pasitikrinti, ar pareiškėjas/ekonominis vienetas pagal paraiškos pateikimo metu pateiktus finansinės analizės duomenis patiria sunkumų.

Skaičiuoklė labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ).

Eiti į skaičiuoklę

Skaičiuoklė didelėms įmonėms (DĮ).

Eiti į skaičiuoklę

Kas yra Laikinoji tvarka ir kur ją rasti?

Europos Sąjungos fondų administravimo sistema, įgyvendindama Vyriausybės priimtą Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą (ESP), reaguodama į situaciją šalyje ir siekdama lankstumo, spartina investicijų pagal 2014-2020 m. ES investicijų veiksmų programą tempą.

Tam tikslui Finansų ministras kovo 23 d. patvirtino Laikinąją tvarką, skirtą supaprastinti projektų administravimą. Laikinoji tvarka galios tol, kol šalyje bus paskelbta ekstremali situacija.

Visas dokumentas: Įsakymas dėl finansų ministro 2014 . spalio 8 d. įsakymo Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo.

Kaip pasiteirauti dėl Jums aktualių Laikinosios tvarkos pasikeitimų, skaitykite Lietuvos verslo paramos agentūros puslapyje „Laikinoji tvarka“.

Kas yra alternatyvus finansuotojas?

Alternatyvaus finansavimo teikėju arba alternatyviu finansuotoju gali būti:

  • Lietuvos Respublikoje įsteigtos ir veikiančios finansų įmonės (išskyrus kredito įstaigas ir jų susijusias įmones), kurių pagrindinę veiklos dalį sudaro skolinimas juridiniams asmenims ir individualią veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, įskaitant faktoringą ir finansinę nuomą (lizingą);
  • Kolektyvinio investavimo subjektai*, kurių veiklos dokumentai numato kolektyvinio investavimo subjekto lėšų investavimą paskolos formomis, ar, jei jų valdymas perduotas valdymo įmonėms, valdymo įmonės.

* Subjektai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą.

Kas yra nepriekaištingos reputacijos asmuo?

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

  • jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;
  • jis yra pripažintas kaltu padaręs kitą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo treji metai;
  • jis buvo nušalintas ar atleistas iš pareigų ar darbo arba praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitikimą įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams arba dėl finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nuo nušalinimo ar atleidimo iš pareigų ar darbo arba teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
  • jis piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu.
Kas yra socialinio poveikio projektas?

Socialinio poveikio projektas – tai projektas, pagal kurį įmonės pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo nuostatomis. Verslo subjektas gali veikti tradiciškai, t. y. siekti pelno, tačiau į verslą tiesiogiai integravus socialinę misiją, jis tampa SVV subjektu, vykdančiu socialinio poveikio projektą. Tokių verslų metinės pajamos iš ekonominės veiklos, kuria sprendžiamos socialinės problemos, turėtų sudaryti ne mažiau 30 proc. visų metinių pajamų ir (ar) ne mažiau 30 proc. įdarbintų darbuotojų turėtų būti iš socialiai pažeidžiamų grupių.

Galimi SVV subjekto, vykdančio socialinio poveikio projektą ir veikiančio ne ilgiau kaip penkerius metus veiklos modeliai:

  1. Verslo subjektas savo veikloje įdarbina socialiai pažeidžiamus asmenis,
    arba
  2. Verslo subjektas, vykdydamas veiklą, sprendžia visuomenės socialines problemas bent vienoje iš šių sričių:
    1. Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, gyvūnų globa;
    2. Kultūrinė veikla ir visuomenės kūrybiškumo ugdymas, kultūros paslaugų prieinamumo plėtojimas;
    3. Ligų prevencija, pacientų teisių gynimas ir tarpusavio pagalbos stiprinimas;
    4. Visuomenės sveikatinimas;
    5. Žmogaus teisių ir lygių galimybių gynimas ir užtikrinimas;
    6. Vaikų ir jaunimo švietimas ir ugdymas bei pensinio amžiaus žmonių neformalus švietimas ir asmenybės ugdymas;
    7. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame Socialinių paslaugų kataloge nustatytų socialinių paslaugų teikimas;
    8. Neįgaliųjų veiklos sąlygų gerinimas ir galimybių laisvai judėti bei naudotis visuomenėje teikiamomis paslaugomis užtikrinimas;
    9. Mokymai ir reintegracija į darbo rinką neįgaliųjų, iš įkalinimo įstaigų grįžusių asmenų, priklausomybės ligomis sergančių asmenų, profesinės kvalifikacijos neturinčių asmenų, ilgalaikių bedarbių, pabėgėlių.