Naujienos

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) atlieka tyrimą „Valstybės intervencijos poreikio verslo finansavimui skatinti finansų inžinerijos priemonių forma Lietuvoje“. Pagrindinis tyrimo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) finansavimo rinkos situaciją ir nustatyti, kokie SVV finansavimo, rizikos mažinimo būdai ir kitos priemonės yra priimtiniausi.

Mes tikime, kad Jums rūpi smulkiojo ir vidutinio verslo ateitis, todėl maloniai prašome Jūsų užpildyti šį klausimyną, kuris yra susijęs su Jūsų vykdomu verslu. Atsakymams į klausimus Jums prireiks iki 15 minučių. Jūsų atsakymai yra labai svarbūs, nes, remiantis Jūsų pateiktais duomenimis, bus kuriamos SVV finansavimo gerinimo priemonės. 
Mes garantuojame jūsų atsakymų konfidencialumą: anketa yra anoniminė ir visi atsakymai bus analizuojami tik apibendrintai.

 Apklausą rasite čia>> 

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), atlikdama INVEGOS fondo valdytojo funkcijas, pasirašė Atviros kredito linijos sutartį su AB banku "Citadele". Bankas galės teikti paskolas iš Atviro kreditų fondo (AKF) pagal atnaujintas kreditų teikimo sąlygas.

„Pakeisdami kai kurias kreditų teikimo iš Atviro kreditų fondo sąlygas, siekėme sudaryti galimybę bankams AKF lėšas smulkiajam ir vidutiniam verslui skolinti ne tik ilgiau nei buvo numatyta anksčiau, bet ir paskatinti verslo plėtrą Lietuvoje, sumažinant kreditavimo smulkiajam verslui kainą“, – teigia INVEGA direktorius Audrius Zabotka.

2012 m. rugpjūčio mėn. buvo paskelbtas patikslintas kvietimas dalyvauti bankų atrankoje finansų inžinerijos priemonei AKF įgyvendinti. Atviro kredito fondui buvo papildomai skirta 50 mln. Lt ir šiuo metu fondą sudaro 150 mln. litų. Taip pat numatyta pratęsti AKF lėšų naudojimosi terminą bankams iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Padidinto INVEGOS fondo papildomomis lėšomis galės pasinaudoti visi bankai, pasirašę Atviros kredito linijos sutartis su INVEGA pagal patikslintas sąlygas.

Atviras kreditų fondas – tai 2009 m. balandžio mėn. įsteigto INVEGOS fondo administruojama finansų inžinerijos priemonė „Atviras kreditų fondas“ (AKF). AKF tikslas – sudaryti atviros kredito linijos sutartis su atrinktais bankais, kurie, priėmę sprendimą suteikti nustatytus reikalavimus atitinkantį kreditą, kreipiasi į INVEGĄ dėl AKF lėšų (ne daugiau kaip 75 proc. kredito sumos) skyrimo SVV subjektui finansuoti. Kreditus iš AKF lėšų INVEGOS atrinkti bankai gali suteikti SVV subjektams, investicijoms ar apyvartiniam kapitalui finansuoti. AKF lėšų dalis banko suteikiamame kredite SVV subjektui negali viršyti 75 proc. ir 1,5 mln. Lt.

Išlaikydama tęstinumą, jau šeštus metus Finansų ministerija organizuoja geriausių Europos Sąjungos struktūrinės paramos projektų – „Europos burių“ – rinkimus ir apdovanojimus ir maloniai kviečia projektų vykdytojus dalyvauti gražia tradicija tampančiuose rinkimuose, kuriuose siekiame išrinkti ir įvertinti didžiausią naudą žmogui, kraštui, visuomenei ir valstybei teikiančius ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus bei jų vykdytojus.

Jau devintus metus Lietuva yra Europos Sąjungos narė ir sėkmingai naudojasi narystės teikiamomis galimybėmis. Prie šios sėkmės didele dalimi prisidėjote Jūs, parengę ir įgyvendinę 2007-2013 m. programavimo laikotarpio beveik tris tūkstančius ES struktūrinių fondų finansuojamų projektų. Dar daugiau kaip trijų su puse tūkstančio projektų įgyvendinimas yra tęsiamas. Jūsų pastangomis ir ES investicijomis šalyje kuriamas kiekvienam patogesnis, sveikesnis bei jaukesnis gyvenimas.

Visapusiškai šiuo instrumentu pasinaudoti galėsime tik dalydamiesi sukurtais rezultatais, patirtimi ir žiniomis. Siekiant įtraukti į projektų vertinimą kuo didesnę visuomenės dalį, bus organizuojamas viešas geriausių projektų – „Europos burių“ – rinkimas.

Išsamesnė informacija apie vertinimo kriterijus ir kategorijas rasite www.esparama.lt.

INVEGOS valdyba pripažino 2012 m. kovo 19 d. sprendimą „Dėl garantijos atlyginimo dydžio už garantijos suteikimą ir (ar) garantijos galiojimo termino pratęsimą“ negaliojančiu. Todėl garantijos atlyginimas už lizingo garantijos suteikimą arba garantijos sąlygų pakeitimą yra apskaičiuojamas taip pat, kaip ir garantijos atlyginimas už SVV paskolų garantijų suteikimą arba garantijos sąlygų pakeitimą.

Garantijos atlyginimo dydis priklauso nuo paskolos gavėjo amžiaus. Įmonėms ir verslininkams, veikiantiems iki 3 metų, nustatytas 4 proc. nuo garantijos sumos dydis, o įmonėms ir verslininkams, veikiantiems 3 metus ir ilgiau, – 3 proc. nuo garantijos sumos dydis.

Šiuo metu  valstybė skatina ir remia įmones ir verslininkus, imančius paskolas su INVEGOS garantija, sumokėdama už paskolos gavėją dalį garantijos atlyginimo. 

Garantijos atlyginimas subsidijuojamas iki 2 mln. Lt garantijos sumos. 2 mln. Lt garantijos sumos perviršis nėra subsidijuojamas ir SVV subjektas turi sumokėti visą kainą.

Subsidijavimo tarifas priklauso nuo paskolos gavėjo amžiaus ir SVV subjekto statuso. Paskolos gavėjams, SVV subjektams, subsidijuojama 3/4, 2/3 arba  1/2 INVEGOS garantijos atlyginimo:

• Naujoms įmonėms (veikiančioms trumpiau nei 3 metus) ir veiklą pradėjusiems verslininkams subsidijuojama 3/4 garantijos atlyginimo.
• Labai mažoms (mikroįmonėms) ir mažoms įmonėms ir verslininkams, veikiantiems 3 metus ir ilgiau, subsidijuojama 2/3 garantijos atlyginimo.
• Vidutinėms įmonėms ir verslininkams, veikiantiems 3 metus ir ilgiau ir kuriose dirba mažiau kaip 250 darbuotojų, subsidijuojama 1/2 garantijos atlyginimo.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ir vartotojiško lizingo rinkoje lyderiaujančiai UAB Ūkio banko lizingas pasirašius bendradarbiavimo sutartį dėl lizingo garantijų, Ūkio banko lizingo klientai nuo šiol gali pasinaudoti lizingu naujai gamybinei įrangai ir įrengimams įsigyti su INVEGOS lizingo garantija.

„Džiaugiamės, kad didėja lizingo bendrovių, bendradarbiausiančių su INVEGA, ratas. Siekiame, kad smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms atsivertų daugiau galimybių, leisiančių pagerinti jų verslo finansavimą“, – sako INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka.

„Savo klientams nuolat siekiame pasiūlyti kuo palankesnes paslaugų sąlygas. Nuo šiol ir verslo įmonės galės per Ūkio banko lizingą dar geresnėmis sąlygomis įsigyti įrangos ar atsinaujinti savo gamybinę bazę, pasinaudodamos INVEGOS garantija. Tikimės, kad tai padrąsins mūsų verslo klientus  aktyviau įgyvendinti investicinius projektus bei skatins verslo plėtrą“, - sakė UAB Ūkio banko lizingo generalinis direktorius Mindaugas Valančius.

 Šio bendradarbiavimo su INVEGA dėka Ūkio banko lizingo klientai, lizingo būdu finansuodami investicijas, galės pasinaudoti maksimalia – iki 5 mln. Lt garantija, kurios suma negalės viršyti 60 proc. lizinguojamo turto kainos. Taip pat garantija pasinaudojusios įmonės galės pasinaudoti daliniu lizingo finansavimo palūkanų kompensavimu.

 INVEGA įsipareigoja sumokėti lizingo bendrovei pagal suteiktą lizingo garantiją, jei lizingo gavėjo bankroto ar veiklos nutraukimo atveju lizingo bendrovei nepavyko išsiieškoti visos lizingo sumos iš lizinguojamo turto, lizingo gavėjo ir jo pateiktų kitų lizingo sumos grąžinimą užtikrinančių būdų.

 Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2012 m. rugpjūčio 31 d. Ūkio banko lizingas užėmė 63 proc. vartotojiško lizingo rinkos. UAB Ūkio banko lizingas - dukterinė Ūkio banko įmonė, įsteigta 1997 m.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ir AB „SEB lizingas“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl lizingo garantijų. Tai antra lizingo bendrovė, turėsianti galimybių teikti lizingo paslaugas su INVEGA garantija.
„Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams sudaroma daugiau galimybių lizingo pagalba įsigyti naujos gamybinės įrangos ir įrengimų tam panaudojant INVEGOS lizingui teikiamas garantijas, kurios leis susimažinti pradinės įmokos dydį bei išvengti reikalavimų pateikti papildomų užtikrinimo priemonių“, – sako INVEGA generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintautas Vilkas. 
Pasak AB „SEB lizingas“ generalinės direktorės Karin Akvist, pasirašyta sutartis atvers naujų galimybių verslo įmonėms. „Bendraudami su gamybos pramonės atstovais dažnai išgirstame jų lūkesčius plėtoti savo verslą, tačiau plėtrai įgyvendinti neretai reikia ir nemažų papildomų investicijų. INVEGA garantija leis smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms sparčiau modernizuoti turimą įrangą ir plėsti verslo mastą“ – sakė K. Akvist.
Maksimali lizingo garantijos suma galės siekti iki 5 mln. litų. Lizingo garantija negalės viršyti 60 proc. lizinguojamo turto kainos.
INVEGA įsipareigoja sumokėti lizingo bendrovei pagal suteiktą lizingo garantiją, jei lizingo gavėjo bankroto ar veiklos nutraukimo atveju lizingo bendrovei nepavyko ar dėl objektyvių priežasčių tikėtina, kad nepavyks išsiieškoti visos lizingo sumos iš lizinguojamo turto, lizingo gavėjo ir jo pateiktų kitų lizingo sumos grąžinimą užtikrinančių būdų.

Šiandien Europos investicijų fondas (EIF) ir Lietuva, Latvija bei Estija pradeda įgyvendinti iniciatyvą, kurios tikslas – paskatinti rizikos kapitalo investicijas į Baltijos šalių įmones. Per ateinančius ketverius metus Baltijos inovacijų fondas (BIF), kaip „fondų fondas“, investuos 100 mln. eurų į Baltijos šalyse veikiančius privataus kapitalo ir rizikos kapitalo fondus, taip paskatindamas rizikos kapitalo investicijas į mažas ir vidutines įmones ir jų augimą. 
Šiandien EIF ir trijų Baltijos valstybių atstovai Vilniuje pasirašė BIF valdymo sutartį. EIF investuoja 40 mln. eurų, o kiekvienos šalies nacionalinė agentūra – Lietuvoje UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Latvijos garantijų agentūra ir Estijoje „KredEx“ – po 20 mln. eurų.
EIF generalinis direktorius Richardas Pelly teigė: „Ši iniciatyva – tai EIF ir trijų Baltijos regiono šalių glaudaus bendradarbiavimo vaisius. Šia iniciatyva siekiama sukurti ilgalaikių investicijų schemą, kuri pritrauks papildomų privačių lėšų ir įdiegs geriausius rinkos standartus investuojant kapitalą į verslą. EIF didžiuojasi, galėjęs paskatinti šį procesą, ir laukia 2013 metų pradžioje prasidėsiančio investavimo proceso.“
„Lietuva džiaugiasi ilgalaike EIF ir trijų Baltijos šalių partneryste, kuri yra pirmoji tokio pobūdžio iniciatyva. BIF padės didelį augimo potencialą turinčioms Baltijos regione veikiančioms smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms lengviau pritraukti privatų ir rizikos kapitalą. „Fondų fondo“ sukūrimas paskatins tolesnę Baltijos regiono privataus ir rizikos kapitalo rinkos plėtrą, sustiprins Baltijos šalių ir EIF partnerystę ir bendradarbiavimą. Ši iniciatyva teigiamai paveiks ne tik būsimą Lietuvos rizikos kapitalo ekosistemos plėtrą, bet ir neabejotinai paskatins Baltijos šalių užimtumo ir ekonomikos konkurencingumo augimą“, – sakė Lietuvos ūkio ministras Rimantas Žylius.
„Per kelerius artimiausius metus įgyvendinant šią iniciatyvą bus suteiktas finansavimas daugiau negu 50 sparčiai augančių įmonių, kurios dažniausiai jau veikia visose Baltijos šalyse arba, panaudojusios gautas investicijas, išplės veiklą visame Baltijos regione. Keturi investuotojai taip pat taiko bendro Baltijos regiono strategiją, sukurdami gerą sėkmingo bendradarbiavimo tarp Baltijos šalių ir EIF pavyzdį“, – tvirtino Latvijos garantijų agentūros valdybos pirmininkas Klavas Vaskas.
Pasak „KredEx“ generalinio direktoriaus Andruso Treiero, naujasis fondas – tai tinkamas finansinis sprendimas, kurio Baltijos rinkai labai trūko. „BIF yra puikus pavyzdys, kaip trys Baltijos šalys gali įgyvendinti bendrą iniciatyvą ir veikdamos išvien padidinti savo mažų kapitalo rinkų patrauklumą investuotojams bei sukurti daugiau verslo finansavimo galimybių. Glaudus bendradarbiavimas su EIF – patyrusiu ir gerai žinomu investuotoju – užtikrina, kad bus laikomasi aukščiausių rinkos standartų, ir suteikia papildomų garantijų potencialiems privatiems ir instituciniams investuotojams. Be tokio bendradarbiavimo pritraukti tokio masto rizikos kapitalo investicijų būtų labai sunku.“

BIF investavimo procesas prasidės 2013 metais, kai EIF pradės svarstyti konkrečius atrinktus fondų valdytojų pasiūlymus. Kiekvienas fondo valdytojas turės pritraukti papildomai tokią pačią privačių lėšų sumą iš pensijų fondų ir privačių investuotojų, ir taip programos investicinis kapitalas padidės du kartus. Per ketverius programos investavimo metus 3–6 fondų valdytojai gaus investicinių lėšų, kurias jie investuos į inovatyvias ir didelį augimo potencialą turinčias mažas ir vidutines įmones.
Svarbu, kad BIF buvo sukurtas glaudžiai bendradarbiaujant trims Baltijos valstybėms ir EIF – tokia partnerystė yra išskirtinis pavyzdys Europoje ir suteikia šiam regionui galimybę pasinaudoti kur kas didesnėmis privačiomis investicijoms negu anksčiau. Be to, procesui vadovauja visų trijų valstybių vyriausybės, investuodamos į BIF per savo nacionalines agentūras ir panaudodamos grįžusias ES struktūrines lėšas iš anksčiau sėkmingai įgyvendintų mažų ir vidutinių įmonių paramos schemų. Toks unikalus tarptautinis procesas suteikia realią galimybę toliau tvariai plėtoti Baltijos privataus ir rizikos kapitalo rinką.
Papildoma informacija
EIF pagrindinė misija – skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimą Europoje. EIF kuria ir plėtoja specialiai šiam rinkos segmentui skirtas rizikos kapitalo ir garantijų priemones. Taip EIF įgyvendina ES tikslus skatinti inovacijų diegimą, taikomuosius tyrimus ir plėtrą, verslumą, augimą ir užimtumą. 2011 metų pabaigoje EIF iš viso investavo per 6 mlrd. eurų į rizikos kapitalo fondus. EIF yra investavęs į daugiau negu 370 fondų visoje Europoje. Todėl, atsižvelgiant į investicijų apimtį ir kryptis, EIF vertintinas kaip itin svarbus Europos rizikos kapitalo rinkos dalyvis, ypač aukštųjų technologijų ir verslo pradžios segmentuose. 2011 metų pabaigoje EIF garantijų įsipareigojimai sudarė 4,4 mlrd. eurų už daugiau negu 220 sandorių, todėl EIF atlieka svarbų vaidmenį ir yra pagrindinis garantijų už mažų ir vidutinių įmonių paskolas ir labai mažas paskolas teikėjas Europos lygmeniu.
„KredEx“ yra Estijos finansinė institucija, padedanti Estijos įmonėms saugiau vystytis ir plėstis į užsienio rinkas. Ji siūlo „mezzanine“ paskolas, kredito linijas, paskolų draudimą ir valstybės užtikrinamas garantijas.

Latvijos garantijų agentūra (LGA) – tai specializuota Latvijos finansų plėtros institucija, veikianti visuose finansų rinkos segmentuose. Ji investuoja į rizikos kapitalo fondus, teikia „mezzanine“ paskolas ir paskolų, išperkamosios nuomos ir eksporto garantijas. LGA kapitalo bazė yra 175 mln. eurų, daugiausia gautų įgyvendinant įvairias ES struktūrinių fondų programas. Šiuo metu agentūra yra investavusi į šešis rizikos kapitalo fondus ir planuoja investuoti dar į tris fondus iki 2012 metų pabaigos. LGA suteikė per 1 000 paskolų, išperkamosios nuomos ir eksporto garantijų.

INVEGA skatina mažų ir vidutinių įmonių plėtrą Lietuvoje, padėdama joms pasinaudoti finansavimo šaltiniais. Pagrindiniai INVEGA veiklos tikslai yra teikti finansines paslaugas, garantijas, įgyvendinti bei administruoti finansines ir kitokio pobūdžio paramos labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms priemones.

Dėl informacijos prašome kreiptis:
EIF: David Yormesor, tel : +352 42 66 88 346 , e-mail : d.yormesor@eif.org  
KredEx: Tarmo Seliste, tel +372 667 41 16, e-mail: tarmo.seliste@kredex.ee

LGA: Krisjanis Zarins, tel: +371 673 593 87, e-mail : krisjanis.zarins@lga.lv

INVEGA: Inga Beiliūnienė, tel. +370 5 211 3566, e-mail: inga.beiliuniene@invega.lt

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA), siekdama skatinti mokslo ir studijų institucijose generuojamų idėjų perdavimą verslui (komercializavimą) ir įgyvendindama rizikos kapitalo priemonę „Inovacijų plėtra“ (ang. Creative Innovation Development, toliau – CID priemonė), skelbia konkursą finansiniam tarpininkui atrinkti.
Konkurso sąlygos skelbiamos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (www.pirkimai.eviesiejipirkimai.lt) ir INVEGOS internetinėje svetainėje (www.invega.lt). Paraiškos dalyvauti atrankoje teikiamos iki 2012 m. spalio 31 d. 9 val. 00 min. (Lietuvos Respublikos laiku).
Įgyvendinant CID priemonę, bus steigiami du rizikos kapitalo fondai – „Seed“ ir „Start-up“, iš kurių bus investuojama į ankstyvosios vystymosi stadijos labai mažas, mažas ir vidutines įmones (toliau – MVĮ), veikiančias aukštųjų technologijų sektoriuose. „Seed“ fondas investuos į MVĮ pradinės idėjos ar koncepcijos plėtojimą, o „Start-up“ fondas – į MVĮ, kurios dar neprekiauja savo produktais ar paslaugomis ir negeneruoja pajamų produktui vystyti ir rinkodarai.
CID priemonė bus įgyvendinama iš INVEGOS fondo, finansuojamo iš Europos regioninės plėtros fondo, lėšų. O priemonės valdytojas bus LR viešųjų pirkimų įstatyme nustatytu skelbiamų derybų būdu atrinktas vienas finansinis tarpininkas.
Finansinis tarpininkas teiks pagalbą aukštųjų technologijų idėjoms pasiekti verslą, pagalbą įmonių veiklos procesų ir strategijos kūrimui, pagalbą kasdieninėje įmonių veikloje, padės ankstyvosios vystymosi stadijos MVĮ pagerinti finansavimo prieinamumą bei teiks finansavimą (investicijas į kapitalą).

Derybų sąlygos

Derybų sąlygų 1 priedas

Derybų sąlygų 2 priedas. Pasiūlymo  A dalis

Derybų sąlygų 2 priedas. Pasiūlymo B dalis

Derybų sąlygų 3 priedas (Tiekėjo deklaracija).

Derybų sąlygų 4 priedas (Sąžiningumo deklaracija).

Derybų sąlygų 5 priedas (Techninė užduotis).

Derybų sąlygų 6 priedas (Reikalavimai verslo planui)

Jaunas verslas nuo 2010 m. liepos turi galimybę pasinaudoti palankesnėmis sąlygomis verslo pradžiai ar plėtrai: 279 smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovai jau paėmė paskolas lengvatinėmis sąlygomis iš Verslumo skatinimo fondo (VSF). 
Ši priemonė orientuota ne vien į ekonomikos skatinimą, bet ir naujų darbo vietų kūrimą, verslumo ugdymą. Jai skirta 50 mln. Europos socialinio fondo lėšų. Jau išduota paskolų už 15,14 mln. Lt. Vidutinis išduotos paskolos dydis – 60,3 tūkst. Lt.
Šiandien žurnalistams skirto jau antrojo informacinio turo, kuris iš Vilniaus persikėlė į Klaipėdą, metu aplankytos kelios VSF teikiamomis galimybėmis pasinaudojusios įmonės: siūlančios maitinimo, geodezinių tyrimų, sveikatos paslaugas bei gaminanti vaisių-uogų vyną.
„Česlovo vyno“ įmonėje, gavusioje paskolą verslo pradžiai, visi vynai gaminami rankomis, naudojama mažai mechanizmų.
„Vyno gamybos verslą plėtoti pradėjome maždaug prieš metus, pasikeitus teisinei bazei. Atsiradus galimybei lietuvišką vyną gaminti dideliais kiekiais, nutarėme plėsti gamybines patalpas, prireikė ir naujos bei modernios įrangos, kokybiškų ąžuolinių brandinimo statinių. Tuo tikslu ėmėme paskolą, už kurią garantavo INVEGA. Šiandien skaičiuojame, kad mūsų atliktų investicijų pakaks dvejiems metams, vėliau, jei viskas gerai, vėl teks plėstis“, - džiaugėsi „Česlovo vyno“ įmonės akcininkė ir vadovė Tatjana Ramoškienė.

Ne vien kreditavimas, bet ir mokymas

„Verslumo skatinimo priemone siekiama keisti darbo rinkos dalyvių požiūrį į savarankišką užimtumą, konsultuojant bei mokant tuos, kurie pradeda verslą, užtikrinti, kad toks finansavimo būdas būtų prieinamas ne tik miestų ir miestelių, bet ir kaimo vietovių gyventojams, – sako INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka. – Norime skatinti Lietuvos žmones pradėti savo verslą bei kurti naujas darbo vietas. Be to, užtikriname palankesnes kreditavimo sąlygas ir finansavimo prieinamumą pradėti savo verslą bedarbiams, neįgaliesiems, jaunimui iki 29 m., vyresniems nei 50 metų“.

Už šių lėšų išskolinimą paskolų gavėjams yra atsakingas 57 Lietuvoje veikiančių kredito unijų konsorciumas.

„Projekto „Verslumo skatinimas“ įgyvendinimas (iki 86 tūkst. litų paskolų teikimas palankesnėmis nei rinkoje sąlygomis) yra derinamas su pradedančiųjų verslą mokymu ir konsultavimu, pagalba rengiant bei įgyvendinant verslo planus, – teigia Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas Fortunatas Dirginčius. – Paskola gali būti teikiama investicijoms, apyvartinėms lėšoms papildyti. Taip pat turi būti skirta naujam verslui pradėti arba veikiančios įmonės veiklai plėtoti, didinant jos konkurencingumą, veiklos efektyvumą“ .

Anot Fortunato Dirginčiaus, per dvejus projekto įgyvendinimo metus organizuotuose mokymuose jau dalyvavo 3388 asmenys (t. y. 67,8 proc. viso numatyto skaičiaus)

Per šių metų 7 mėn. iš VSF išduota 121 lengvatinė paskola už 6,37 mln. Lt. Palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, pastebimas aktyvesnis naudojimasis šia priemone – išduota 34 proc. daugiau paskolų, o jų suma – 27 proc. didesnė nei 2011 m. sausio – liepos mėn. Tą lėmė ir pagerėjusios palūkanų kompensavimo sąlygos. Per visą priemonės laikotarpį kompensuota beveik 278 tūkst. Lt paskolų palūkanų.

70 proc. paskolų imta su INVEGA garantija. Visi VSF paskolų gavėjai gali pasinaudoti 95 proc. paskolos palūkanų kompensavimu.

Pagrindinės verslų, kurie pasinaudojo VSF paskolomis, veiklos sritys yra: mažmeninė ir didmeninė prekyba (avalyne, drabužiais, santechnika ir pan.), viešojo maitinimo paslaugos (picerijos, kepyklos, greito maisto užkandinės ir pan.), grožio paslaugos (kirpyklos, soliariumai), mašinų trumpalaikė nuoma, laisvalaikio organizavimo paslaugos, reklamos agentūrų paslaugos.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ir UAB „Šiaulių banko lizingui“ pasirašius bendradarbiavimo sutartį dėl lizingo garantijų, „Šiaulių banko lizingo“ klientai galės pasinaudoti lizingu naujai gamybinei įrangai ir įrengimams įsigyti su INVEGOS lizingo garantija. Tai pirmoji lizingo bendrovė, sutikusi teikti lizingo paslaugas su INVEGA garantija.
„INVEGA garantija už SVV įmonių lizingo būdu įsigyjamą gamybinę įrangą ar įrenginius bus naudinga abiem pusėms – tiek finansinės nuomos bendrovei, tiek smulkiojo ir vidutinio verslo įmonei, kuriai pradinis įnašas sumažės iki 10 proc. įrangos kainos“, – sako INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka.
„Šiaulių banko lizingo“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Mindaugas Rudys džiaugiasi, kad pagaliau pasirašyta sutartis atvers naujas galimybes mūsų verslo įmonėms: „Galimybė pasinaudoti INVEGOS garantija paskatins mūsų esamus ir būsimus klientus, atnaujinti savo gamybinę bazę, investuoti į naujas technologijas ir taip didinti Lietuvos verslo konkurencinį pranašumą. Be to, tikime, kad jau pradėti investiciniai projektai įgaus dar didesnį pagreitį“.  
Maksimali lizingo garantijos suma galės siekti iki 5 mln. litų. Lizingo garantija negalės viršyti 60 proc. lizinguojamo turto kainos.
INVEGA įsipareigoja sumokėti lizingo bendrovei pagal suteiktą lizingo garantiją, jei lizingo gavėjo bankroto ar veiklos nutraukimo atveju lizingo bendrovei nepavyko ar dėl objektyvių priežasčių tikėtina, kad nepavyks išsiieškoti visos lizingo sumos iš lizinguojamo turto, lizingo gavėjo ir jo pateiktų kitų lizingo sumos grąžinimą užtikrinančių būdų.

Siekdama skatinti mokslo ir studijų institucijose generuojamų idėjų perdavimą verslui (komercializavimą), UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) ketina įgyvendinti naują rizikos kapitalo priemonę „Inovacijų plėtra“ (ang. Creative Innovation Development, toliau – CID priemonė).
„Sukūrę naują rizikos kapitalo priemonę CID, kuri skatins investicijas į ankstyvosios vystymosi stadijos labai mažas, mažas ir vidutines įmones, veikiančias aukštųjų technologijų sektoriuose, tikimės sumažinti atotrūkį tarp mokslo ir verslo ir padidinti sėkmingos veiklos tikimybę, – teigia INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka. – Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, esančioms ankstyvojoje vystymosi stadijoje ir turinčioms novatoriškų technologijų idėjų bei komercinio potencialo, bus pasiūlyta ekspertų pagalba, finansavimas ir palaikymas šioms idėjoms virsti realybe.“
Atsižvelgdama į tai, INVEGA parengė konkurso sąlygų finansinio tarpininko, reikalingo CID priemonei įgyvendinti, paslaugoms pirkti projektą. Visi potencialūs finansiniai tarpininkai iki rugpjūčio 27 d. kviečiami teikti pastabas ir komentarus. Konkurso sąlygų projektas skelbiamas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (www.pirkimai.eviesiejipirkimai.lt) ir INVEGOS internetinėje svetainėje (www.invega.lt). Pastabas ir komentarus galima siųsti el. paštu cid@invega.lt arba Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos susirašinėjimo priemonėmis.
Įgyvendinant CID priemonę, bus steigiami du rizikos kapitalo fondai – „Seed“ ir „Start-up“, iš kurių bus investuojama į ankstyvosios vystymosi stadijos labai mažas, mažas ir vidutines įmones (toliau – MVĮ), veikiančias aukštųjų technologijų sektoriuose. „Seed“ fondas investuos į MVĮ pradinės idėjos ar koncepcijos plėtojimą, o „Start-up“ fondas – į MVĮ, kurios dar neprekiauja savo produktais ar paslaugomis ir negeneruoja pajamų produktui vystyti ir rinkodarai.
Nauja priemonė bus įgyvendinama iš INVEGOS fondo, finansuojamo iš Europos regioninės plėtros fondo, lėšų. O CID priemonės valdytojas bus LR viešųjų pirkimų įstatyme nustatytu skelbiamų derybų būdu atrinktas vienas finansinis tarpininkas.
Finansinis tarpininkas teiks pagalbą aukštųjų technologijų idėjoms pasiekti verslą, pagalbą įmonių veiklos procesų ir strategijos kūrimui, pagalbą kasdieninėje įmonių veikloje, padės ankstyvosios vystymosi stadijos MVĮ pagerinti finansavimo prieinamumą bei teiks finansavimą (investicijas į kapitalą).

Derybų sąlygos

Derybų sąlygų 1 priedas

Derybų sąlygų 2 priedas (A dalis)

Derybų sąlygų 2 priedas (B dalis)

Derybų sąlygų 3 priedas

Derybų sąlygų 4 priedas

Derybų sąlygų 5 priedas

Derybų sąlygų 6 priedas

Per pirmą pusmetį UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) kredito įstaigoms už smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektų paskolas suteikė 292 garantijas, kurių suma buvo 90,4 mln. Lt, garantuotų paskolų suma sudarė 62,4 mln. Lt. Daugiausia verslo paramos garantijų forma šį pusmetį prireikė labai mažoms įmonėms. Už šių įmonių imamas paskolas suteikta 53,08 proc. visų INVEGA garantijų.
„Garantijų teikimas – viena iš INVEGOS veiklų, lengvinanti Lietuvos įmonėms priėjimą prie finansavimo šaltinių įgyvendinant investicinius projektus ar skolinantis apyvartinėms lėšoms, užtikrinanti jų konkurencingumą užsienio rinkose, – sako INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka.
Statybos, maisto pramonės, medienos dirbinių ir kita gamyba besiverčiančių įmonių paskoloms buvo suteikta 35,27 proc. garantijų. Gamybos įmonių paskolų garantijos sudarė didžiausią visų garantijų dalį. Nedaug nuo jų atsiliko prekybos įmonių paskolų garantijos, kurios sudarė 30,82 proc. ir paslaugas teikiančių įmonių garantijos – 29,79 proc.
Aktyviausiai su INVEGA garantijomis pirmą šių metų pusmetį skolinosi įmonės, veikiančios ilgiau nei 5 metus, kurioms suteikta 54,79 proc. visų garantijų, naujai įsteigtoms įmonėms, veikiančioms iki 1-erių metų, šiemet teko 23,63 proc. garantijų.
Anot A. Zabotkos, šių metų I pusmetį verslo įmonės su INVEGA garantijomis daugiau įgyvendino investicinių projektų. Suteiktos garantijos už investicines paskolas sudarė 57,88 proc., o apyvartinėms lėšoms papildyti – 42,12 proc.
Aktyviausiai pirmąjį pusmetį iš kredito įstaigų paskolas su INVEGA garantija ėmė Kauno, Vilniaus ir Šiaulių bei Alytaus apskričių verslininkai. Pasyviausiai valstybės pagalba, teikiama garantijų forma, naudojosi Telšių apskrities SVV subjektai.
Nuo veiklos pradžios (2001 m.) iki 2012-06-30 INVEGA kredito įstaigoms jau suteikė 3 730 garantijas už SVV subjektų imamas paskolas, bendra garantuotų paskolų suma jau siekia 1.465,52 mln. Lt, o už jas suteiktų garantijų suma – 988,52 mln. Lt.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generaliniu direktoriumi paskirtas laikinai šias pareigas ėjęs Audrius Zabotka. INVEGA valdyba A. Zabotką atrinko iš 3 į šias pareigas kandidatavusių asmenų.
Jau 10 m. INVEGOJE dirbantis ir daugiau kaip 15 metų vadovavimo patirtį turintis A. Zabotka Vilniaus universitete yra įgijęs ekonomikos bakalauro laipsnį bei verslo administravimo ir vadybos magistro laipsnį.
Nuo INVEGA įsteigimo iki 2012 m. vasario 1 d. bendrovei vadovavo Zita Gurauskienė.

Nemokamų paslaugų verslininkams projekto „Verslo ABC“ pradžia Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse

               
Nuo šių metų birželio mėnesio verslininkai, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių atstovai, galės nemokamai konsultuotis, dalyvauti mokymuose ir  informaciniuose renginiuose.

Ūkio ministerija šių metų antrąjį pusmetį beveik visoje Lietuvoje numato vykdyti projektą „Verslo ABC“, kuriame verslininkams bus teikiamos nemokamos konsultacijos pagrindiniais  verslo organizavimo klausimais, jie galės nemokamai dalyvauti mokymuose „Verslo pradžia“ ir informaciniuose renginiuose, kuriuose bus pristatomos teisinės, ekonominės bei verslo aplinkos naujienos ir sėkmingo verslo istorijos.
 
Teikiamomis paslaugomis galės pasinaudoti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, vykdantys veiklą ne ilgiau kaip trejus metus, ir asmenys, ketinantys pradėti savo verslą.

Projektas „Verslo ABC“ pradėtas Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse. Ūkio ministerija vakar pasirašė sutartis su viešosiomis įstaigomis Skuodo informacijos centru ir Šiaulių verslo inkubatoriumi dėl viešųjų paslaugų verslininkams teikimo. Skuodo informacijos centras įgyvendins projektą visose Klaipėdos apskrities savivaldybėse, o Šiaulių verslo inkubatorius – penkiose Šiaulių apskrities savivaldybėse: Joniškio, Kelmės, Pakruojo bei Šiaulių rajonų ir Šiaulių miesto.

Iš viso per pusmetį, kol bus įgyvendinamas projektas, numatoma suorganizuoti apie 100 verslumo skatinimo renginių, pravesti 60 mokymų verslo pradžios klausimais, suteikti apie 2,5 tūkst. valandų konsultacijų.

Projektas „Verslo ABC“ finansuojamas iš nacionalinio biudžeto lėšų. Ūkio ministerija šiuo projektu siekia padėti pradedantiesiems verslininkams įsitvirtinti rinkoje ir skatinti Lietuvos gyventojų verslumą.




Daugiau informacijos:
Gerda Butkuvienė
Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyrius
Tel. 8 706 64 846
El. p. gerda.butkuviene@ukmin.lt

Gegužės 9 d. Vyriausybės pasitarime buvo patvirtinta UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (toliau - INVEGA) 2011 m. veiklos ataskaita.
Per 2011 metus INVEGA suteikė 628 garantijas, kurių suma siekė 176,5 mln. Lt. Šios garantijos padėjo smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams (SVV) pasiskolinti apie 247,7 mln. Lt, o daugiabučių namų savininkų bendrijoms – 2,9 mln. Lt. 2011 m. pabaigoje INVEGOS garantuotų paskolų portfelis sudarė 614,4 mln. Lt. Nuo INVEGA veiklos pradžios ūkio subjektams buvo suteiktos 3533 garantijos už 967,9 mln. Lt, garantuotų paskolų suma pasiekė 1 427,7 mln. Lt. Per 2011 m. INVEGA pagal suteiktas garantijas bankams išmokėjo 8,2 mln. Lt garantijų išmokų.
INVEGAI įgyvendinant lengvatinių paskolų priemones „Labai mažų paskolų (mikrokreditų) teikimas“ ir „Mažų kreditų teikimas – I etapas“ per 2011 m. įmonėms buvo suteikti 54 kreditai už 4,14 mln. Lt.
Per INVEGOS valdomo, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo INVEGOS kontroliuojančiojo fondo priemones „Mažų kreditų teikimas – II etapas“ ir „Atviras kreditų fondas“ 2011 metais suteikti 262 nauji kreditai už 69,63 mln. Lt.
Iš Verslumo skatinimo fondo 2011 metais suteikta 150 paskolų, kurių bendra suma siekė 9,2 mln. Lt.
Per 2011 metus buvo iš dalies kompensuojama (50 proc.) smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų sumokėtų paskolų palūkanų. Palūkanos buvo kompensuojamos pagal 1 725 INVEGOS garantuotas paskolas. Įmonėms 2011 metais pervesta per 6,4 mln. Lt, o nuo priemonės įgyvendinimo pradžios palūkanos buvo kompensuojamos pagal 2 430 INVEGOS garantuotų paskolų, iš viso įmonėms per priemonės įgyvendinimo laikotarpį pervesta 32 mln. Lt.

Per pirmus tris mėnesius UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) kredito įstaigoms už smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektų paskolas suteikė 142 garantijas, kurių suma buvo 32,58 mln. Lt, garantuotų paskolų suma sudarė 45,43 mln. Lt. Palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, šiemet buvo suteikta beveik tiek pat garantijų, nors garantuotų paskolų bei suteiktų garantijų vidutinės sumos sumažėjo. Tai rodo, kad įmonių įgyvendinamų projektų dalis, finansuota paskolomis, per šių metų pirmą ketvirtį kiek mažėjo. Labiausiai INVEGA garantijomis per minimą laikotarpį domėjosi labai mažos įmonės. Už šių įmonių imamas paskolas suteikta 56,34 proc. visų INVEGA garantijų.
„Šių metų pirmo ketvirčio rezultatai rodo, kad skolinimasis su valstybės garantijomis iš esmės išlieka stabilus. Tačiau kiek sumenko vidutinės garantuotos paskolos ir suteiktos garantijos sumos, o tai atspindi tam tikras įmonių verslo projektų finansavimo paskolomis tendencijas, – sako laikinai einantis INVEGA generalinio direktoriaus pareigas Audrius Zabotka. – INVEGA neapsiriboja vien tik garantijų teikimu, be šios pagrindinės veiklos, įmonė administruoja keletą finansų inžinerijos priemonių, SVV atstovų sumokėtų palūkanų kompensavimą bei pradeda naują veiklą – lizingo garantijų teikimą“.
Anot A. Zabotkos, šiais metais daugiausia garantijų – 38,75 proc. – buvo suteikta už gamybinių įmonių paskolas, 28,17 proc. – už teikiančių įvairias paslaugas įmonių paskolas ir 33,1 proc. garantijų atiteko už prekybos įmonių imamas paskolas.
Įmonėms, veikiančioms ilgiau nei 5 metus, suteikta 50,7 proc. visų garantijų, naujai įsteigtoms įmonėms, veikiančioms iki 1-erių metų, šiemet teko 26,76 proc. garantijų.
„Išskirtinis šių metų bruožas yra tas, kad įmonės palankiau vertino ekonomikos perspektyvas ir daugiau įgyvendino investicinių projektų, – teigia A.Zabotka. – Garantijos už investicines paskolas sudarė 61,27 proc. (pernai buvo 45,14 proc.), o apyvartinėms lėšoms papildyti – 38,73 proc.(pernai buvo 54,86 proc.)“.
Aktyviausiai šių metų I ketvirtį iš kredito įstaigų paskolas su INVEGA garantija ėmė Vilniaus, Kauno ir Šiaulių bei Alytaus apskričių verslininkai. Pasyviausiai valstybės pagalba, teikiama garantijų forma, naudojosi Tauragės apskrities SVV subjektai.
Nuo veiklos pradžios (2001 m.) iki 2012-03-31 INVEGA kredito įstaigoms jau suteikė 3 585 garantijas už SVV subjektų imamas paskolas, bendra garantuotų paskolų suma jau siekia 1.421,76 mln. Lt, o už jas suteiktų garantijų suma – 959,72 mln. Lt.

Ūkio ministerija skelbia 2012 metų Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų nacionalinę atranką ir kviečia teikti paraiškas pristatyti pažangiausias šalyje verslą skatinančias iniciatyvas. Šiais apdovanojimais siekiama skatinti verslumą, verslininkystės iniciatyvas ir palankių verslo sąlygų kūrimo politiką.

Apdovanojimai teikiami sėkmingai viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės iniciatyvas ir projektus vykdžiusioms institucijoms, organizacijoms ir kitiems juridiniams asmenims.

Apdovanojimai bus skiriami už verslumo dvasios skatinimą, investicijas į įgūdžių lavinimą, verslumo aplinkos gerinimą, tarptautinės verslo plėtros skatinimą ir atsakingo verslo vystymą. Vertinimo komisija taip pat skirs specialų apdovanojimą už kūrybingiausią ir labiausiai įkvepiančią verslininkystės iniciatyvą Europoje.

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektas turi būti įgyvendintas ar įgyvendinamas mažiausiai dvejus metus. Valdžios institucijos gali teikti paraiškas tik apdovanojimui už verslumo dvasios skatinimą ir apdovanojimui už verslo tarptautinės plėtros rėmimą.

Dviejų geriausių Lietuvos projektų – nacionalinės atrankos nugalėtojų – paraiškos bus pateiktos Europos vertinimo komisijai, kuri išrinks kiekvienos kategorijos laimėtojus. Nacionalinės atrankos nugalėtojai taip pat bus pakviesti dalyvauti Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų įteikimo ceremonijoje, kuri vyks š. m. lapkričio 15 d. Kipre.

Geriausi Lietuvos projektai bus apdovanoti Ūkio ministerijos organizuojamame Verslo dienos renginyje spalio mėnesį kaip nacionalinės atrankos nugalėtojai.

Paraiškos dalyvauti konkurse priimamos iki š. m. gegužės 21 d. el. paštu raminta.krulikauskiene@ukmin.lt ir adresu: Ūkio ministerija, Gedimino pr. 38/2, LT-01104 Vilnius.

Konkurso sąlygas, atrankos kriterijus ir paraiškos formą galima rasti Ūkio ministerijos tinklalapyje.

Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimus Europos Komisija organizuoja kasmet nuo 2005 metų. Konkurse vertinami projektai, kuriais per dvejus pastaruosius metus buvo įgyvendintos ar įgyvendinamos pažangios verslumą  ir verslininkystę skatinančios iniciatyvos.

2010–2011 metų nacionalinės atrankos nugalėtoju buvo išrinktas projektas „Mano guru: naujos galimybės darbo rinkoje“, kurį įgyvendino VšĮ „Socialiniai paramos projektai“. Europos lygio atrankoje šis projektas buvo įvertintas „Atsakingo verslo“ kategorijoje.



Daugiau informacijos:
Rūta Mikėnienė
Viešųjų ryšių ir protokolo skyrius
Tel. 8 706 64 704
El. p. ruta.mikeniene@ukmin.lt

2012 metais UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įsipareigojimų limitas pagal garantijų sutartis vienu metu neturės viršyti 550 mln. litų. Tokį sprendimą priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
„Paskutinių metų duomenimis, INVEGA suteikia daugiau garantijų už apyvartines paskolas, kurių trukmė nėra ilga, ir šios paskolos grąžinamos greičiau. Tai atsispindi ir bendrame garantijų portfelyje, – teigia Audrius Zabotka, laikinai einantis INVEGA generalinio direktoriaus pareigas. – Be to, 2012 m. INVEGA nebeteiks garantijų už daugiabučių namų modernizavimui skirtas paskolas, todėl garantiniai įsipareigojimai numatomi mažesni nei pernai“.
Šiemet nustatytas INVEGA įsipareigojimų limitas 123 mln. Lt mažesnis nei buvo 2011 metais. Per 2011 metus suteikta 620 garantijų, kurių suma siekė 177,3 mln. Lt. Įsipareigojimų likutis 2011-12-31 iš viso buvo 386,1 mln. Lt. Per 2012 metus už smulkiojo ir vidutinio verslo paskolas suteiktos 135 garantijos, kurių suma sudarė 31,4 mln. Lt, ir 1 eksporto draudimo garantija, jos suma buvo 110 489,60 Lt (iš viso per 2012 m. suteiktos 136 garantijos, garantijų suma siekė 31.476.595,10 Lt).

Siekdama palengvinti finansinio skolinimosi sąlygas ir paskatinti smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektus naudotis nauju UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) produktu – lizingo garantijomis, INVEGA valdyba pakoregavo garantijos atlyginimo apskaičiavimo tvarką, kuri turėtų realiau ir objektyviau atspindėti INVEGA prisiimamą riziką ir verslo gaunamą naudą, už kurią mokamas mokestis.
„Įsigaliojus naujai tvarkai garantijos atlyginimo mokestis daugeliu atvejų sumažės, – teigia laikinai einantis INVEGA generalinio direktoriaus pareigas Audrius Zabotka. – Nuo šiol garantijos atlyginimas tiesiogiai priklausys nuo garantijos dydžio, garantijos galiojimo trukmės ir garantijos sumos mažėjimo grafiko“.
Anot A. Zabotkos, siekiant labiau skatinti investicijas, bus taikomas skirtingas garantijos atlyginimas apyvartinėms ir investicinėms paskoloms. Pastarosioms ir lizingui bus taikomas mažesnis tarifas.
Atkreiptinas dėmesys, kad tais investicinių paskolų atvejais, kai bus prašoma ne maksimalios, o mažesnės garantijos dėl turimo užstato (pvz., ne 80 proc., o 40 ar 50 proc.), garantijos atlyginimas bus mažesnis nei šiuo metu mokamas.
Siekiant paskatinti kreditavimą bei sumažinti SVV finansinę naštą steigiant bei plėtojant verslą, paskolos gavėjams ir toliau valstybė kompensuos dalį mokėtino garantijos atlyginimo. Kompensavimo dydžiai priklausys nuo įmonės amžiaus bei SVV statuso: SVV subjektams, veikiantiems trumpiau nei 3 metus, subsidijuojama 3/4 garantijos atlyginimo sumos, bet ne daugiau kaip 3 procentai nuo garantijos sumos; SVV subjektams, kurie veikia 3 metus ir ilgiau ir atitinka labai mažos ar mažos įmonės statusą, subsidijuojama 2/3 garantijos atlyginimo sumos, bet ne daugiau kaip 2 procentai nuo garantijos sumos; SVV subjektams, kurie veikė 3 metus ir ilgiau ir atitinka vidutinei įmonei nustatytus reikalavimus, subsidijuojama 1/2 garantijos atlyginimo sumos, bet ne daugiau kaip 1,5 procento nuo garantijos sumos.
Nauja garantijų atlyginimo apskaičiavimo tvarka bus taikoma tiek lizingo, tiek investicinių ir apyvartinių paskolų atveju. Tačiau palaikant Ūkio ministerijos iniciatyvą įvairius pakeitimus verslui skelbti du kartus per metus (gegužės ir lapkričio mėn.), naujoji tvarka lizingo garantijoms bus taikoma nuo sprendimo priėmimo (2012-03-20), o paskolų garantijų atveju – tik nuo 2012-11-01.

Valdybos sprendimo išrašas

Kad verslo atstovai išlaikytų ir plėstų įtaką turimose eksporto rinkose, valstybė su privačiomis draudimo įmonėmis toliau dalysis pirkėjų įsipareigojimų nevykdymo rizika. Taip siekiama padėti eksportuotojams, nes užsienio rinkose padidėjus neatsiskaitymo už prekes mastui, privatūs draudikai dėl atsiradusios rizikos ėmė mažinti draudimo limitus.
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGOS) garantijos bus teikiamos iki 2012 m. gruodžio 31 d., garantijos dydis priklausys nuo sumažinto ir (arba) nepakankamo suteikto pirkėjo kredito limito dydžio, o draudimo rizikos laikotarpis turės būti trumpesnis nei dveji metai. Be to, draudėjas (eksportuotojas) pats turės prisiimti ne mažiau kaip 20 proc. pirkėjo skolos rizikos.

Valstybės garantijas INVEGA teiks eksporto kredito draudėjams (eksportuotojams), sudariusiems eksporto kredito draudimo sutartis su eksporto kredito draudimo įmonėmis, turinčiomis investicinį kredito reitingą ir sudariusiomis administravimo sutartį su INVEGA. Galimybė tęsti valstybės garantijų eksportuotojams teikimą atsirado, kai 2011 m. įsigaliojo naujas Valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymas ir Europos Komisija priėmė naują sprendimą dėl Lietuvos valstybės pagalbos trumpalaikio eksporto kredito draudimui.

Šiuo metu INVEGA, teikianti Lietuvos eksportuotojams valstybės specialiąsias garantijas, yra pasirašiusi sutartis su dviem tarptautinėmis draudimo kompanijomis – „Atradius Credit Insurance“ („Atradius“) ir „Coface Austria Kreditversicherung AG“ (Lietuvos filialu). Todėl Lietuvos eksportuotojai, kurie draudžiasi arba ketina draustis minėtose draudimo kompanijose, joms sumažinus ar nesuteikus pageidaujamo pirkėjo kredito limito, gali prašyti minėtų draudimo kompanijų kreiptis į INVEGĄ dėl INVEGOS garantijos išdavimo.

Draudimo kompanijos „Atradius“ direktoriaus Švedijos ir Baltijos šalims Magnuso Lindgreno teigimu, kompanija „Atradius Credit Insurance“ džiaugiasi galėdama pratęsti bendradarbiavimą su INVEGA dėl valstybės specialiųjų garantijų teikimo.

M. Lingrenas informavo, kad „Atradius“ savo veiklą Lietuvos kredito draudimo rinkoje pradėjo dar 1999 metais, ir pabrėžė, jog kompanija „Atradius“ tiki, kad pratęsus bendradarbiavimą su INVEGA paspartės Lietuvos eksporto plėtra, o specialiųjų garantijų teikimas leis apsisaugoti nuo eksporto sandoriuose kylančios rizikos, o tai itin svarbu Lietuvai siekiant ekonomikos augimo, ypač finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis.

Verslo rizikos valdymo bendrovė „Coface Lietuva“ nuolatos stebėdama besikeičiančią verslo aplinką ir jos generuojamą riziką, fiksuoja vis didesnę mokėjimų vėlavimo tendenciją ne tik su ekonomikos problemomis susiduriančiose euro zonos valstybėse, bet ir kitose Lietuvos eksportuotojams svarbiose rinkose.

 „2011 m. atsiskaitymų sutrikimų skaičiui euro zonoje padidėjus 28 proc., supratome, jog negalėsime prisiimti naujos rizikos tam tikrose valstybėse ir suteikti norimus kredito limitus mūsų draudėjams. Todėl norėdami kartu su mūsų klientais surasti išeitį ir pamėginti padaryti kuo mažesnę įtaką esamam įmonių pardavimui, turėjome užtikrinti būdus, leidžiančius įmonėms neprarasti užsiimamų rinkos pozicijų ir eksporto apimčių. Vienas iš būdų, kuris mums pasirodė pats tinkamiausias, buvo Lietuvos valstybės teikiama trumpalaikio eksporto kredito draudimo pagalba“, – teigia bendrovės „Coface Lietuva“ Pardavimų ir rinkodaros departamento direktorius Mantvydas Štareika.

Ūkio ministerija tikisi, kad eksporto kredito draudimui teikiamos valstybės specialiosios garantijos prisidės prie eksporto sandoriuose egzistuojančios rizikos mažinimo ir šalies eksporto apimčių didinimo.

Ūkio ministerijos informacija

Įmonės, norinčios refinansuoti savo paskolą, esančią banke „Snoras“ (toliau „Snoras“), turėtų susisiekti su banku ir susitarti dėl susitikimo „Snore“. Kreiptis galima banko svetainėje www.snoras.com užpildant formą dėl susitikimo, skambinant aptarnavusio banko filialo kreditų ekspertui, nemokama telefono linija 8 800 27272 arba siunčiant užklausą el. paštu paskolos@snoras.com.
Įmonės, norėdamos refinansuoti paskolą, prieš užpildydamos prašymą dėl refinansavimo, turi turėti kito banko arba trečiųjų asmenų pasiūlymą dėl paskolos refinansavimo. Norėdamos refinansuoti ar pilnai grąžinti paskolą anksčiau numatyto termino, susitikimo su „Snoro“ atsakingu darbuotoju metu įmonės turės užpildyti pateiktą prašymo formą. Esant poreikiui, „Snoro“ atstovas padės užpildyti šią prašymo formą.
Prašyme įmonė turi:
•    Nurodyti ar norima paskolą refinansuoti kitame banke ar ją refinansuos kiti tretieji asmenys; ar norima grąžinti visą paskolą anksčiau nustatyto termino;
•    Jeigu įmonės paskola yra užtikrinta įkeistu turtu, paprašyti „Snoro“ duoti sutikimą dėl antrinio turto įkeitimo refinansuojančios šalies naudai; ir įmonei užpildžius prašymą, „Snoro“ atstovas paaiškins tolesnę procedūrą.

Kreditavimo sąlygos su nauja kredito įstaiga kiekvieno kliento turės būti derinamos individualiai.
 
Paskolos gavėjams, turintiems „Snore“ paskolų su INVEGOS garantija, kuriomis finansuoti projektai nebuvo pabaigti ir šių paskolų lėšos nebuvo visiškai išmokėtos klientams, to paties projekto finansavimui gali imti kitoje kredito įstaigoje naują paskolą, kurios dalis galės būti skirta ir „Snoro“ paskolos refinansavimui:
1. Šiuo atveju įmonė (paskolos gavėjas) turi kreiptis į bet kurį banką ar kredito uniją (toliau – Naujas bankas) dėl INVEGOS garantuotos paskolos perėmimo iš „Snoro“ refinansavimo būdu.
Pasirinktas Naujas bankas turi turėti teisę teikti paskolas su INVEGOS garantija.
2. Paskolos gavėjas turi pateikti Naujam bankui dokumentus, kad INVEGOS garantijos suteikimo sąlygos, naudojant „Snoro“ suteiktos paskolos lėšas, buvo vykdomos.
3. Jei dalis „Snoro“  suteiktos paskolos buvo panaudota, paskolos gavėjas Naujam bankui pateikia:
3.1. INVEGOS sprendimo dėl garantijos suteikimo kopiją;
3.2. INVEGOS rašytinės garantijos kopiją;
3.3. sąskaitų faktūrų ir kitų išlaidų pagrindimų dokumentų, kurios buvo apmokamos iš paskolos lėšų kopijas;
3.4. paskolinės ir/ar atsiskaitomosios sąskaitos išrašą, patvirtinantį paskolos lėšų tikslinį panaudojimą (atliktus apmokėjimus iš paskolos lėšų);
3.5. sąskaitų faktūrų kopijas, kurios buvo apmokėtos iš nuosavų įmonės lėšų (jei buvo nustatyta privaloma garantijos suteikimo sąlyga) ir jų apmokėjimo dokumentų kopijos;
3.6. kitų dokumentų kopijos, patvirtinančios papildomų garantijos suteikimo sąlygų vykdymą (jei tokios buvo nurodytos INVEGOS sprendime dėl garantijos suteikimo).
4. Jei paskolos lėšos nepradėtos naudoti arba naujos paskolos lėšų neplanuojama naudoti „Snoro“ paskolos refinansavimui (t. y., jei paskolos likutis bus refinansuojamas paskolos gavėjo apyvartinėmis lėšomis, 3 punkto 3–4 punktuose nurodytų dokumentų pateikti nėra būtina);
5. Naujas bankas, susipažinęs su pateiktais dokumentais, įvertina:
- kokia paskolos dalis yra panaudota;
- koks nepanaudotos paskolos likutis;
- kokia „Snoro“ paskolos dalis bus refinansuojama iš naujai suteikiamos paskolos lėšų, o kur dalis – iš paskolos gavėjo;
- ar visa panaudota „Snoro“ paskolos dalis yra pagrįsta paskolos gavėjo pateiktais išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo dokumentų kopijomis.
6. Naujas bankas savo rizika bei numatomomis paskolos lėšų išmokėjimo procedūromis užsitikrina, kad refinansavus „Snoro“ paskolos likutį, „Snoro“ paskolos užtikrinimo priemonės (hipoteka, įkeitimai), galės būti panaudoti naujos paskolos grąžinimui užtikrinti.
7. Naujas bankas kreipiasi į INVEGĄ dėl garantijos suteikimo naujai išduodamai paskolai, kuri bus skirta „Snoro“ paskolos likučio refinansavimui ir tolesnio projekto finansavimui (investicijoms, apyvartinėms lėšoms ir kitai paskirčiai, kuri buvo numatyta pagal pirminį projekto finansavimą).
8. Kreipiantis pildoma įprasta INVEGOS prašymo dėl garantijos suteikimo forma. (Pastraipoje „Kitos reikšmingos paskolos suteikimo sąlygos“ nurodoma informacija apie „Snoro“ paskolos dalinį refinansavimą ir kt. svarbias sąlygas ir pasiteikimus lyginant su ankstesnėmis paskolos sąlygomis).
9. Jei paskola nedidėja, nesikeičia paskolos grąžinimo terminas ir grafikas, neprašoma koreguoti garantijos esminių sąlygų, išskyrus banką ir paskolos tikslinį panaudojimą, garantijos atlyginimas už garantijos perkėlimą Naujam bankui neimamas.
10. Jei koreguojasi paskolos (kartu ir garantijos suteikimo) sąlygos, ir dėl to pratęsiamas garantijos galiojimo terminas, garantijos atlyginimas skaičiuojamas kaip ir garantijos sąlygų keitimo atveju.
11. Šiuo atveju atliekamas garantijos suteikimo sąlygų pakeitimas, o Naujam bankui atsiuntus kreditavimo sutartį – garantijos lakšto pakeitimas.
12. Jei paskolos gavėjas Naujam bankui nepateikia tinkamų išlaidų ir jų apmokėjimo dokumentų, iš naujai suteikiamos paskolos galima refinansuoti tik tinkamai dokumentais pagrįstas sumas. Dokumentais nepagrįstą paskolos sumą, paskolos gavėjas turi padengti iš apyvartinių lėšų.

Nuo šiol smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai ir žmonės, dar tik ketinantys imtis verslo, turės unikalią galimybę pasinaudoti valstybės sudarytomis išskirtinėmis sąlygomis plėtoti verslą. Iki 86 tūkst. litų dydžio labai mažomis paskolomis iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) pasinaudoję asmenys ar įmonės galės gauti 95 proc. sumokėtų palūkanų kompensaciją. Ši lengvata bus taikoma ne tik naujai iš minėto fondo paimtoms paskoloms, bet ir toms, kurios jau yra naudojamos, siekiant plėtoti verslą.

95 proc. sumokėtų palūkanų kompensavimas – tai vienos palankiausių sąlygų šiuo metu šalies paskolų rinkoje imantiems paskolą verslo pradžiai. Tokios galimybės sudarytos bendradarbiaujant trims ministerijoms – Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio bei Finansų – ir Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) bei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).

Mikrokreditai verslą pradedantiesiems teikiami su palūkanomis nuo 5,5 proc. iki 9,5 proc., priklausomai nuo kintamų palūkanų 3 mėn. VILIBOR dalies. Tačiau iki šiol paskolos gavėjui buvo kompensuojama tik iki 50 proc. sumokėtų palūkanų.  

Ministro D. Jankausko teigimu, kaip ir iki šiol, taip ir toliau, teikiant paskolas iš VSF, prioritetai, pretenduojant į mikrokreditą, bus teikiami labiausiai socialiai jautrioms grupėms – bedarbiams, jaunimui iki 29 metų bei priešpensinio amžiaus žmonėms, vyresniems nei 50 metų.

„Tikimės, kad beveik šimtaprocentinis palūkanų kompensavimas paskatins norinčius pradėti savo verslą aktyviau naudotis Verslumo skatinimo fondo teikiamomis galimybėmis. Mes sudarome dar daugiau galimybių nei iki šiol į mikrokreditus pretenduoti labai mažoms, mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims. Į šią lengvatą pretenduoti gali tiek norintieji pradėti verslą, tiek jau gavę paskolą iš šio fondo. Įvertinus tai, kad pradedantiesiems gali būti sunku patiems žengti pirmuosius žingsnius, jiems yra skiriami konsultantai, kurie nemokamai padeda ne tik parengti verslo planą, gauti paskolą, bet ir moko, konsultuoja paskolos gavėjus rengiant ir įgyvendinant verslo planą“, - tvirtino ministras D. Jankauskas.

Ministras D. Jankauskas atkreipė dėmesį į tai, kad VSF teikiami mikrokreditai ir nemokami verslumo mokymai leidžia sudaryti daugiau vienodų konkurencinių sąlygų šalies gyventojams, norintiems pradėti verslą ar plėtoti jau turimą, nepaisant to, kur jie gyvena – mieste, miestelyje ar kaimo vietovėje.

Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas tvirtino, kad toks palūkanų kompensavimas suteiks unikalią progą žmonėms, norintiems bet nesiryžtantiems žengti žingsnį ir pradėti savo verslą.

„Valstybė suteikia galimybę lengviau pasiskolinti verslo pradžiai Tai išskirtinė galimybė ir jaunimui, ir vyresnio amžiaus asmenimis galvojantiems, jog turi idėjų, kurių įgyvendinimui trūksta lėšų“, – teigė ūkio viceministras D. Lapinskas.

Siekiant sudaryti palankesnes skolinimosi iš Verslumo skatinimo fondo sąlygas, buvo pakeistos dalinio paskolų palūkanų kompensavimo taisyklės. Todėl jau nuo šių metų pradžios visiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, nuo 2010 m. lapkričio 1 dienos gavusiems paskolas iš Verslumo skatinimo fondo, bus kompensuojama 95 proc. sumokėtų palūkanų, bet ne daugiau kaip 30 proc. paskolos dydžio. Palūkanos bus kompensuojamos nepriklausomai nuo to, ar už jų paskolas buvo suteikta INVEGA garantija, ar ne.

Šiuo metu Lietuvos kredito unijų teikiamomis lengvatinėmis paskolomis verslo pradžiai iš Verslumo skatinimo fondo yra pasinaudoję 165 pradedantieji verslininkai. Bendra suteiktų verslo paskolų suma siekia 10,19 mln. litų. Galimybe gauti iki 80 proc. paskolos sumos grąžinimo INVEGA garantiją pasinaudojo 73 proc. paskolas iš VSF gavusių verslininkų.

 „Aktyviausiai iš Verslumo skatinimo fondo kol kas skolinasi Kauno ir Vilniaus regionų gyventojai. Verslo kreditavimo poreikis jaučiamas ir kituose miestuose, tačiau tikimės, kad įsigaliojus pakoreguotoms palūkanų kompensavimo sąlygoms naujų verslų kūrimo geografija gerokai išsiplės ir gyventojai skolinsis drąsiau“, – teigė LCKU, atstovaujančios daugumai šalies kredito unijų, administracijos ir valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.

Verslumo skatinimo fondas buvo įsteigtas 2009 m. gruodžio 30 d. SADM iniciatyva, pasirašius trišalę steigimo sutartį tarp SADM ir Finansų ministerijos bei bendrovės INVEGA.

Per 2011 metus UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) už smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovų paskolas kredito įstaigoms suteikė 37,9 proc. daugiau garantijų nei per 2010 metus. 2011 m. SVV paskolų garantijų skaičius siekė 619. Garantuotų paskolų suma daugiau kaip trečdaliu viršijo ankstesnių metų duomenis ir siekė 233,71 mln. Lt, o garantijų suma – 166,1 mln. Lt (24,1 proc. daugiau nei 2010 m.).
„2011 metais suteiktų garantijų skaičius INVEGAI yra tarsi savotiškas rekordas. Taip intensyviai INVEGA teikiama parama garantijų forma Lietuvos verslas nesinaudojo nei 2009, nei 2010 m., kai Lietuvos smulkiajam ir vidutiniam verslui tapo prieinama nemažai taip pat INVEGA įgyvendinamų finansų inžinerijos priemonių“, – teigia INVEGA generalinio direktoriaus pavaduotojas Audrius Zabotka. – Tai atspindi augantį verslo kreditavimą ir dar kartą įrodo, kad finansų inžinerija, nors ir žengia pirmuosius žingsnius tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje, turi didelę paklausą“.
2011 m. vidutinė paskolų suma buvo 377 678 Lt, o vidutinė garantijų suma – 268 387 Lt. Vidutiniškai su INVEGA garantija SVV subjektai skolinosi 3,1 metų laikotarpiui, vidutinė garantijų trukmė atitinkamai buvo 2,5 metų.
52,5 proc. garantijų suteikta įmonėms, veikiančioms daugiau nei 5 metus. A. Zabotkos teigimu, ypač per INVEGA valstybės teikiamos pagalbos nauda turėjo įsitikinti verslą pradedančios įmonės bei verslininkai – net 23,59 proc. garantijų buvo suteikta už įmonių, veikiančių iki 12 mėn., paskolas.
Beveik vienodai INVEGA garantijos pasiskirstė už prekybos įmonių ir įmonių, besiverčiančių gamyba, paskolas – joms atiteko atitinkamai 35,9 ir 35,5 proc. visų garantijų. O už teikiančių įvairias paslaugas įmonių paskolas suteikta 22,9 proc. garantijų.
Už apyvartinėms lėšoms, skirtoms verslo plėtrai, imamas paskolas suteikta 52,8 proc. garantijų, o investicinėms paskoloms garantijų buvo suteikta šiek tiek mažiau – 47,2 proc.

Nuo veiklos pradžios (2001 m.) iki 2011 m. gruodžio 31 d. INVEGA kredito įstaigoms jau suteikė 3 443 garantijas, garantuotų paskolų suma sudarė 1,38 milijardo Lt, garantijų suma – 927,4 mln. Lt

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) teikia iki 80 proc. garantijas kredito įstaigoms už smulkiųjų ir vidutinių verslininkų imamas paskolas. Garantuotas paskolas gali gauti įmonės, kuriose dirba iki 250 darbuotojų, ir fiziniai asmenys, užsiimantys verslu (individualia veikla, turintys verslo liudijimą; maksimalus garantijos dydis – 5 mln. Lt. SVV subjektams, gavusiems paskolą su INVEGA garantija, kompensuojama iki 50 proc. sumokėtų palūkanų.

Lietuvos centrinės kredito unijos duomenimis, nuo projekto veiklos pradžios iki 2011 m. gruodžio 31 d. iš Verslumo skatinimo fondo kredito unijos išdavė 158 paskolas, kurių bendra vertė – 8,77 mln. Lt.

2010 metais išduota 10 paskolų, 148 – 2011 metais. Kartu su kredito unijų lėšomis (10 proc.) bendra išmokėtų paskolų suma sudaro 9,74 mln. Lt.

„Naujai kuriami verslai žengia ir į tas sritis, kuriose iš pirmos pažiūros sunku nustebinti vartotoją ir konkuruoti su ten esančiais verslais. Tiesa, finansuojami ir jau esantys tokio pobūdžio verslai – kepyklos, sporto klubai, restoranai, reklamos paslaugas ar automobilių techninio aptarnavimo paslaugas teikiantys subjektai. Tačiau netrūksta ir unikalių idėjų, kurias naujieji verslininkai sugalvoja patys ar atsiveža iš užsienio šalių. Tarp tokių netradicinių verslų mūsų šalyje yra sportinio pokerio klubas, radijo stotis ar net retai Lietuvoje matomų „Slamball“ sporto aikštelių nuoma“, – pastebi projekto „Verslumo skatinimas“ koordinatorius Tomas Valauskas.

Vidutinis išmokėtos paskolos dydis 2011 metais buvo 61,6 tūkst. Lt. Mažiausią paskolą verslo pradžiai išdavė Ignalinos kredito unija – 5000 Lt. Per praėjusius metus daugiausiai Verslumo skatinimo fondo paskolų yra išduota Kauno ir Vilniaus regionuose – atitinkamai 56 ir 48 paskolos. Iš projekte numatytų prioritetinių grupių jaunimas iki 29 metų pagal aktyvumą išlaiko lyderių pozicijas – jiems išduota daugiau nei 40 proc. paskolų.

„Dar lapkričio mėnesį portalo DELFI skiltyje „SociumasLT“ buvo atlikta apklausa, kurios rezultatai parodė, jog 72,9 proc. apklausos dalyvių verslumo nesieja su amžiumi. Vis dėlto 2011 metų išduotų paskolų gavėjų amžius rodo priešingą tendenciją – 4 iš 10 paskolas imančių asmenų yra iki 29 metų amžiaus“, – teigia Tomas Valauskas.

Nuo projekto veiklos pradžios iki 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) verslo subjektams išduotoms paskoloms iš Verslumo skatinimo fondo suteikė 117 garantijų.

Nuo šiol daliniu paskolų palūkanų kompensavimu galės pasinaudoti ir tos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, kurioms nėra suteikta paskolos grąžinimo ar finansinės nuomos (lizingo) sutarties įvykdymo INVEGOS garantija. Šiam sprendimui šiandien pritarė Vyriausybė, siekdama verslo įmonėms palengvinti finansavimo paskolomis sąlygas. Tam tikslui numatytos Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos.

Praplečiant priemonės „Dalinis palūkanų kompensavimas“ remiamų veiklų spektrą, suteikiama galimybė daugiau smulkiojo ir vidutiniojo verslo įmonių pasinaudoti parama iš dalies kompensuoti palūkanas, sumokėtas pagal paskolų ar finansinės nuomos (lizingo) sutartis. Taip skatinama smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų veiklos plėtra, konkurencingumo augimas, naujų darbo vietų kūrimas.

Į dalinį palūkanų kompensavimą pagal priemonę „Dalinis palūkanų kompensavimas“ galės pretenduoti įmonės, kurios bus sudariusios finansinės nuomos (lizingo) sutartis ar paėmusios investicines paskolas aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų plėtrai, gamybos įrangai, technologijoms, licencijoms, programinei įrangai, specialiajai technikai ir transporto priemonėms, išskyrus lengvuosius automobilius, įsigyti.

Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės ir toliau galės pasirinkti INVEGOS garantiją su daliniu palūkanų kompensavimu arba tik dalinį palūkanų kompensavimą, jei nebus poreikio gauti INVEGOS garantijos.

Sumokėtos palūkanos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms bus kompensuojamos nuo 2012 m. kovo 1 d.

Pranešimą parengė Ūkio ministerija

AB bankas SNORAS bankroto administratorius Neil Cooper suderinęs su Lietuvos banku atnaujina įmokų už paskolas priėmimą. Nuo šiandien banko klientai gali pradėti mokėti įmokas, kurios pagal paskolų mokėjimo grafikus turėjo būti pervestos nuo šių metų lapkričio 16 iki 2011 m. gruodžio 28 d.

Banko SNORAS bankroto administratorius atsižvelgdamas į tai, kad klientai neturėjo galimybės mokėti įmokų ir kitų mokėtinų sumų už suteiktas paskolas sutartyse numatytu laiku, priėmė sprendimą netaikyti delspinigių ir įsipareigojimo mokesčių už pradelstą laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 sausio 31 d., ir sudarė sąlygas, kad finansinės operacijos ir toliau vyktų sklandžiai ir pagal grafikus.

Klientams, nepadengusiems susikaupusios įsiskolinimo sumos bei neatnaujinusiems įmokų mokėjimo paskolų sutartyse nustatyta tvarka, nuo 2012 m. vasario 1 d. bus pradėti skaičiuoti delspinigiai.

Klientai mokėtinos sumos dydį pagal kiekvieną paskolą gali sužinoti prisijungę prie banko paslaugų teikimo internetu programos „Bankas internetu+“ ir skiltyje „Paskolos” pasirinkę atitinkamą paskolos sandorį. Atsidariusiame lange „Mokėtinos sumos” kliento privaloma sumokėti suma bus matyti lentelėje „Informacija apie pradelstus mokėjimus”. Kitoje lentelėje tame pačiame lange taip pat bus pateikta informacija apie artimiausio mokėjimo sumą ir datą. Šią informaciją taip pat gali suteikti Kontaktų centras.

Pageidaujantys dengti paskolą ar jos dalį anksčiau termino turėtų susisiekti su banko Kontaktų centru, užpildyti formą banko internetiniame tinklapyje www.snoras.com arba kreiptis el.paštu paskolos@snoras.com. Kontaktų centro telefonu  bei naudojantis  telefoninės bankininkystės paslauga bus teikiama informacija ir apie mokėtinas sumas, tam klientai turės pateikti identifikacinį kodą arba slaptažodį, skirtą aptarnavimui telefonu.

Pasak banko SNORAS bankroto administratoriaus, klientai įmokas ir kitas pagal paskolos sutartis mokėtinas sumas gali pervesti dviem būdais. Įmokos litais už paskolas pervedamos į kliento sąskaitą banke SNORAS, kaip nurodyta paskolos sutartyje, o mokėjimai valiuta pervedami į SNORO sąskaitą AB SEB banke Nr. LT217044060007787462.

Banko SNORAS Kontaktų centro numeriai:
o Skambinant iš Lietuvos: 8 800 272 72
o Skambinant iš užsienio: +370 5 239 22 39.

Išsamesnė informacija internete www.snoras.com

Ūkio ministerijos, INVEGA ir banko „Snoras“ administratoriaus bendrų pastangų dėka banko „Snoras“ klientai dėl rūpimų klausimų jau gali kreiptis į atnaujintą klientų liniją. Klientų linija veiks darbo dienomis (pirmadieniais – penktadieniais) nuo 8 val. iki 18 val. „Snoro“ klientų linija informaciją teikia šiais telefono numeriais:
•    Skambinant iš Lietuvos: 8 800 272 72
•    Skambinant iš užsienio: +370 5 239 22 39.
Klientų linijos darbuotojai gyventojams ir įmonių atstovams suteiks informaciją apie indėlius, sąskaitas ir individualius seifus, konsultuos dėl įsipareigojimų bankui dengimo ar refinansavimo klausimų.

Parengta pagal banko „Snoras“ informaciją.

Ieškant būdų, kaip pagreitinti banko „Snoras“ klientų lėšų atgavimą, ūkio ministro įsakymu sudarytos sąlygos Lietuvai skirti Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių bankroto administratorių.

Atlikus Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų analizę š. m. gruodžio 1 dieną buvo priimtas ūkio ministro įsakymas dėl teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas taisyklių. Įsakyme nurodyta, kad vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymu, tokias paslaugas teikti Lietuvoje turi teisę ir Europos Sąjungos bei kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi ES teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, taip pat ES bei kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigti juridiniai asmenys, kurie šią teisę yra įgiję jų įsteigimo valstybėse.

Priėmęs minėtą įsakymą ūkio ministras informavo Lietuvos banką apie galimybę teikti ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje bei kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje dirbančio ir Paslaugų įstatymo reikalavimus atitinkančio bankroto administratoriaus kandidatūrą.

Europos Sąjungos paslaugų direktyvą įgyvendinanti Ūkio ministerija, nuolat koordinuoja Paslaugų direktyvos  nuostatų perkėlimą  Lietuvos teisės aktus.

„Tokio masto ir sudėtingumo bankroto Lietuvoje nėra buvę, todėl bankroto administratorius neturėtų mokytis, praktiškai neturėdamas darbo su tokiais bankrotais patirties. Lėti ir netikslūs patirties neturinčio bankroto administratoriaus veiksmai galėtų lemti, kad kreditoriai lėšų atgaus mažiau ir lėčiau“, – sakė ūkio ministras Rimantas Žylius.

Anot ministro, bankroto administratorius turi būti toks, kuris jau yra patyręs dirbant su tokio dydžio įmonių bankrotais, supranta bankų bankroto specifiką, sugeba identifikuoti ką reikia daryti ir imasi veiksmų.

Ūkio ministerijos informacija

Įmonės, turėjusios sąskaitas ar indėlius banke „Snoras“ naudojasi valstybės institucijų pasiūlytais instrumentais ir kreipiasi į INVEGĄ, Valstybinę mokesčių inspekciją bei „Sodrą“.

„Draustos įmonių sumos yra saugios ir pasieks verslą pirmiausia“, – teigia ūkio ministras Rimantas Žylius.  Pasak jo, verslui šie pinigai yra reikalingiausi, nes tai yra darbuotojų atlyginimų mokėjimo ir įmonių veikos tęstinumo klausimas.

Praėjusią savaitę Ūkio ministerija nurodė keletą galimybių įmonėms, susidūrusioms su problemomis po banko „Snoras“ bankroto. Apie turimas draustas ir nedraustas sumas banke „Snoras“ įmonės kviečiamos teikti  informaciją INVEGAI. Tai iki šios dienos padarė 15 įmonių. Šias įmonių problemas INVEGA nagrinėja individualiai, taip pat ieško sprendimų įmonėms, kurioms reikalingas kreditavimas.

Ūkio ministerija ir toliau rekomenduoja įmonėms kreiptis į INVEGĄ konsultacijų telefonu 8 5 2107438 arba internetu www.invega.lt ir suteikti informaciją INVEGAI apie įmonių turimus indėlius banke.

Įmonėms, patiriančioms sunkumų dėl banko „Snoras“ patariama teikti prašymus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (VMI) dėl atleidimo nuo delspinigių. Taip pat su VMI įmonės gali sudaryti sutartis dėl mokestinių paskolų, kurios leistų atidėti mokesčių mokėjimą bei sudaryti mokesčių mokėjimo grafikus per tam tikrą laikotarpį.

Tokiais siūlymais jau pasinaudojo 100 įmonių, kurios Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė prašymus atleisti nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius. Taip pat VMI gavo kelių įmonių prašymus sudaryti mokestinių paskolų sutartis.

Tikslią informaciją, paaiškinančią, kokių veiksmų turi imtis mokesčių mokėtojai, anksčiau mokesčius mokėdavę per banką „Snoras“, teikia „Sodra“. Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus (DUK) gyventojams (draudžiamiesiems) ir įmonėms (draudėjams), galima rasti čia: http://www.sodra.lt/index.php?cid=182&new_id=21355.

Ūkio ministerijos informacija

Atsižvelgus į tai, kad bankas „Snoras“ tapo nemokus, o kreditavimas įmonėms yra gyvybiškai svarbus, Ūkio ministerija su INVEGA ir Finansų ministerija, bendradarbiaudamos su komerciniais bankas rekomenduoja įmonėms, turinčioms draustas sumas banke „Snoras“, užpildyti anketą, esančią adresu http://www.invega.lt/anketa/.  Suteikta informacija padės sukurti įmonėms palankius sprendimus.

Žinodama šiandieninę kreditavimo situaciją ir atsargesnį kredito įstaigų požiūrį į naujų paskolų išdavimą, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA), atsakingai vertina smulkiojo verslo paskolų riziką ir siekia kiek įmanoma daugiau padėti labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms bei verslininkams gauti kredito įstaigose verslo paskolas perspektyviems projektams įgyvendinti.
INVEGA valstybės vardu prisiima įsipareigojimus už smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektus, kurie skolinasi iš kredito įstaigų savo verslo pradžiai ar plėtrai. Maksimaliai kredito įstaigai už SVV subjekto imamą paskolą INVEGA gali suteikti 80 proc. garantiją, kuri pakeičia dalį trūkstamo užstato.
Garantijas teikianti institucija bendradarbiauja ne tik su paskolas išduodančių kredito institucijų darbuotojais, bet ir tiesiogiai su pačių įmonių atstovais. INVEGA siekia išsiaiškinti apie paskolos gavėjo vykdomą verslą, jo pobūdį ir siektinus tikslus, pataria, ką ir kaip keisti, kokią informaciją pateikti, ką pasiūlyti kredito davėjui, kad būtų užtikrintas reikalingas finansavimas ir pan. Iš gaunamų prašymų suteikti garantiją, daugiau kaip 90 proc. jų INVEGA įvertina teigiamai.
INVEGA garantija kredito įstaigai yra suteikiama, jei tenkinamos esminės sąlygos. Viena tokių sąlygų yra ta, kad paskolos gavėjo vykdomas ar planuojamas vykdyti verslo projektas turi būti ekonomiškai gyvybingas ir atsiperkantis, o įgyvendinto projekto finansiniai srautai užtikrintų įmonės esamų ir būsimų finansinių įsipareigojimų įvykdymą laiku. Kita labai svarbi sąlyga yra ta, kad verslininkai turi aiškiai pagrįsti investicijų ar paskolos lėšų panaudojimo būtinumą ir jų teigiamą ekonominę įtaką įmonės veiklai, t.y. kokia nauda bus įmonei, kaip investicijos padidins pardavimus, bei įrodyti, kad gaunamų pajamų paskolai ar palūkanoms dengti tikrai pakaks. Ir galiausiai, kad būtų užtikrintas projekto įgyvendinimo ir paskolos grąžinimo rizikos pasidalijimo principas tarp įmonės, banko ir INVEGOS, įmonė, norėdama, kad už ją garantuotų valstybė, įgyvendinamame projekte turi dalyvauti ir nuosavomis lėšomis. SVV subjektas, imdamas paskolą, turi aprašyti planuojamas atlikti investicijas, t.y. ką, iš ko ir už kiek pirks.
Tačiau jei įmonė iki paskolos paėmimo ne vienerius metus dirbo nuostolingai, o gavusi paskolą staiga tampa pelninga ir apie tai pateiktame verslo aprašyme nėra paaiškinama arba ketinama imti paskola yra labai didelė, o pardavimai staiga padidėja ir nėra pagrįsti, tikėtina, kad tokiai paskolai garantija nebus suteikta.
Kita vertus, atlikusi projekto vertinimą ir nustačiusi didelę paskolos gavėjo ir jo vykdomo projekto riziką, INVEGA prašo pateikti papildomos informacijos arba siūlo sumažinti prašomos paskolos sumą, koreguoti paskolos gražinimo terminą, grafiką.
INVEGA garantijų gavėjams svarbu žinoti, kad teikdama paramą verslui valstybė beatodairiškai pinigų nedalija, bet siekia suteikti galimybę perspektyviems projektams gauti paskolą kredito įstaigose. Ne kiekvienas verslo projektas yra perspektyvus, todėl ir INVEGA garantijos suteikiamos tik tiems, kurie įrodo būsimą veiklos efektyvumą.

Nuo veiklos pradžios iki spalio 12 d. INVEGA yra suteikusi 3 320 garantijų, kuriomis buvo užtikrintas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų imamų paskolų verslui pradėti ar plėtoti, grąžinimas. Bendra suteiktų INVEGOS garantijų suma viršijo 912 mln. Lt, o jomis garantuotų paskolų suma siekė per 1,350 mlrd. Lt.
Plėtojant verslo paskolų garantavimo veiklą, daugiausia garantijų buvo suteikta už įmonių imamas paskolas, skirtas viešbučių ir visuomeninio maitinimo, statybos, medienos pramonės veiklai plėtoti. INVEGOS garantijomis buvo aktyviai naudojamasi tiek ilgalaikių paskolų, skirtų investiciniams projektams finansuoti, tiek trumpalaikių paskolų, skirtų apyvartinėms lėšoms papildyti, atvejais.
INVEGOS paskolų garantijų poreikis bei suteikiamų garantijų apimtys nemažėja: per 2009 metus buvo suteikta 519 paskolų garantijų, per 2010 metus – 455, o per 2011 metų devynis mėn. jau suteikta 471 garantijų (t. y. vidutiniškai po 50 garantijų per mėn.).

Per pirmuosius Lietuvos kredito unijų įgyvendinamo projekto „Verslumo skatinimas“ veiklos metus lengvatinėmis paskolomis verslo pradžiai nutarė pasinaudoti 107 verslo naujokai. 2011 m. liepos 31 d. pasirašytų verslo paskolų sutarčių bendra vertė siekė 6,08 mln. litų. Kartu su kredito unijų lėšomis (10 proc.) bendra pasirašytų sutarčių suma sudarė beveik 7 mln. litų.
Pasak Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) valdybos pirmininko Fortunato Dirginčiaus, vykdomas projektas yra labai svarbus bendruomeninio vystymosi kontekste: „Pats faktas, kad kredito unijos šimtui asmenų ir įmonių padėjo sukurti savo verslą, o naujieji verslininkai ėmėsi iniciatyvos kurti darbo vietas, tikrai džiugina. Smulkus verslas tiek Lietuvoje, tiek ir Europos Sąjungoje yra labai reikšmingas ekonomikai, nes mažos ir vidutinės įmonės sudaro apie 99 proc. visų veikiančių įmonių. Kita vertus, „Verslumo skatinimo“ projekto rezultatai dar nepasiekė optimalių apimčių, ir matome galimybių kreditavimo apimtis dar didinti.“

Šimtoji paskola iš projekto lėšų suteikta Kauno kredito unijos nariui Gediminui Guzeliui, Kaune ketinančiam atidaryti sportinio pokerio klubą-barą. Verslininkas gavo maksimalią 86 tūkst. litų paskolą už minimalias 5,49 proc. metines palūkanas. G. Guzelis priklauso vienai iš prioritetinių projekto grupių – jaunimui iki 29 metų, jis pasinaudojo ir galimybe gauti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) garantiją bei 50 proc. kompensaciją už sumokėtas palūkanas. „Verslumo skatinimo“ projekto paskolų gavimo sąlygos buvo itin patrauklios ir ženkliai pralenkė likusias finansines įstaigas,“ – teigė jaunasis verslininkas.

Nuo projekto veiklos pradžios, 2010 m. liepos 30 d., INVEGA garantijomis verslo paskoloms iš Verslumo skatinimo fondo pasinaudojo 82 pradedantieji verslininkai. Tai sudaro 77 proc. visų pasirašytų verslo paskolų sutarčių. Vidutinė suteiktos paskolos suma siekia 62,5 tūkst. litų. Iš visų paskolų sutartis pasirašiusių asmenų 82 yra juridiniai asmenys ir 25 verslininkai, veikiantys pagal individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą.

Per pirmuosius projekto įgyvendinimo metus jaunimo iki 29 metų prioritetinei grupei paskolų išduota daugiausiai – 37. Asmenims, kuriems virš 50 metų, išduotos 9 paskolos, taip pat 2 paskolos išmokėtos ir asmenims, turintiems bedarbio statusą, 1 paskola išduota socialinei įmonei.

Populiariausia sritis, kurioje paskolų gavėjai mato perspektyvą kurti ir plėtoti nuosavą verslą – paslaugos: viešasis maitinimas, reklama, automobilių techninis aptarnavimas. Populiarios ir prekybos (rūbai, namų apyvokos reikmenys) bei gamybos (baldai, duonos ir pyrago gaminiai, kietasis kuras) sritys.

Projektą „Verslumo skatinimas“, suteikiantį gyventojams galimybę pradėti nuosavą verslą ar plėtoti ką tik pradėtą,  įgyvendina  57 Lietuvoje veikiančios kredito unijos. Projektas kviečia kurti savo verslą bei jo pradžiai gauti lengvatinę paskolą iš specialiai tam įsteigto Verslumo skatinimo fondo.

Verslumo skatinimo fondas buvo įsteigtas 2009 m. gruodžio pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo (SADM), Finansų ministerijų bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pasirašyta trišale sutartimi. Paskolas iš Verslumo skatinimo fondo teikia 57 Lietuvos kredito unijos, LCKU narės. Lėšos Verslumo skatinimo fondui skirtos iš SADM administruojamos  Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos finansų inžinerijos priemonės „Verslumo skatinimas“. Ji finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.

Lietuvos centrinės kredito unijos informacija

Atsižvelgusi į verslo poreikį Ūkio ministerija inicijavo naujos finansavimo priemonės – garantijų finansinės nuomos (lizingo) sandoriams – sukūrimą. Planuojama, kad dar šiemet UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) galės teikti garantijas ne tik bankams, bet ir finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms, kurioms būtų užtikrinta, kad bus sumokėta naujų įrenginių nustatyta kaina ar jos dalis.
„INVEGAI finansinės nuomos (lizingo) bendrovei suteikus garantiją už verslo finansinės nuomos (lizingo) būdu įsigyjamą gamybinę įrangą ar įrenginius, finansinės nuomos (lizingo) bendrovei priimtinas pradinis įnašas sumažės iki 10 proc. įrangos kainos“, – sako ūkio viceministras Daumantas Lapinskas.

Pasak viceministro, taip įmonės galės didinti savo konkurencingumą ir plėtrą palankesnėmis sąlygomis nei šiuo metu finansuojant naujos gamybinės įrangos įsigijimą.

Smulkiajam ir vidutiniam verslui įsigyjant gamybinę įrangą finansinės nuomos (lizingo) būdu, bus iš dalies kompensuojamos palūkanos ir taip sumažinamos įrangos įsigijimo sąnaudos.

Ūkio ministerijos informacija

Dešimtus metus skaičiuojanti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pirmąjį šių metų pusmetį baigė itin sėkmingai – suteikta 43,5 proc. daugiau garantijų kredito įstaigoms, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu. Iš viso už smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektų imamas paskolas šiemet suteikta 320 garantijų. Dar įspūdingiau atrodo garantuotų paskolų ir garantijų sumos – per šių metų šešis mėn. garantuotų paskolų suma net 69,8 proc. (iš viso 2011 m. garantuota121,9 mln. Lt) paskolų), o garantijų suma 61,5 proc. (iš viso 2011 m. suteikta garantijų už 88,4 mln. Lt) viršijo praėjusių metų atitinkamus rezultatus.
„Dešimtus veiklos metus pradėjome su gerokai didesniu pagreičiu. Jeigu lygintume su veiklos pradžia 2002 metais, per pirmą šių metų pusmetį garantavome 6 kartus daugiau paskolų, suteikėme 3 kartus daugiau garantijų, kurių suma padidėjo net 5 kartus. Šio veiklos tempo mažinti neketiname ir ateityje, – sako INVEGA generalinė direktorė Zita Gurauskienė. – Reiktų pažymėti, kad didelės įtakos tokiems rezultatams pasiekti turėjo ir kitos INVEGA administruojamos priemonės, tokios kaip lengvatiniai kreditai, teikiami pagal finansų inžinerijos taisykles, dalinis paskolų palūkanų kompensavimas“.
Per šešis šių metų mėn. 35,9 proc. INVEGA garantijų buvo suteikta už besiverčiančių gamyba, 21,25 proc. – už teikiančių įvairias paslaugas įmonių paskolas ir 42,8 proc. garantijų atiteko už prekybos įmonių imamas paskolas.
Veiklos pradžioje smulkieji verslininkai daugiau skolinosi investiciniams projektams įgyvendinti, tačiau per pastaruosius dvejus metus dėl ekonominio sunkmečio ryškesnis buvo apyvartinių lėšų stygius, todėl didžioji garantijų dalis buvo teikiama už šias verslininkų paskolas. Šių metų situacija yra kiek pakitusi – garantijos pasiskirstė apylygiai, t.y. už investicines paskolas jų suteikta 47,5 proc., o apyvartinėms lėšoms papildyti – 52,5 proc.“.
I šių metų pusmetį aktyviausiai iš bankų paskolas su INVEGA garantija, kuri prilyginama valstybės pagalbai, ėmė Vilniaus ir Kauno apskričių verslininkai.

Nuo veiklos pradžios (2001 m.) iki 2011-06-30 INVEGA kredito įstaigoms jau suteikė 3 144 garantijas už SVV subjektų imamas paskolas, bendra garantuotų paskolų suma siekia 1 milijardą 265,3 mln. Lt, o už jas suteiktų garantijų suma – 849,9 mln. Lt.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) garantijas kredito įstaigoms už daugiabučiams namams modernizuoti imamas paskolas galės teikti iki 2011 metų galo. Anksčiau nustatytas terminas dar vieneriems metams buvo pratęstas LR Vyriausybės 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1809 (Žin., 2010, Nr. 153-7822).

Iki 2010 metų gruodžio 23 d. INVEGA suteikė 73 garantijas, kurių bendra suma siekė 15,48 mln. Lt. Bendras INVEGA garantijų įsipareigojimų limitas daugiabučiams namams modernizuoti negali viršyti 70 mln. Lt.

2010-11-23 vykusioje žurnalo „IQ Economist“ organizuotoje rizikos kapitalo konferencijoje ūkio ministras Dainius Kreivys pristatė kuriamos naujos Lietuvos rizikos kapitalo ekosistemos gaires ir valstybės vaidmenį remiant rizikos kapitalo plėtrą Lietuvoje.

„Be rizikos kapitalo sunkiai įsivaizduoju valstybės ekonomikos ateitį“, – sakė ūkio ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, rizikos kapitalas, ankstyvosios stadijos rizikos kapitalas – labai svarbi aukštųjų technologijų plėtros sudedamoji dalis. Ekosistema, kurioje cirkuliuoja investicijos į aukštąsias technologijas, pradedant nuo mažų, bet inovatyvių idėjų ir baigiant tarptautinių kompanijų įsitvirtinimu Lietuvoje, yra gyvybiškai svarbi įmonėms, ateityje kursiančioms aukštą pridėtinę vertę – Lietuvos ekonomikos variklį.

Susidomėjimas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) garantijomis, kaip realia parama smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV), išlieka ir aiškiai atsispindi garantijų portfelyje – per šių metų 9 mėn. jų suteikta 8,6 proc. (iš viso suteikta 347 vnt.) daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (suteikta 317 vnt.). Garantuotų paskolų suma per lyginamąjį šių metų laikotarpį yra 36,8 proc. didesnė (137,8 mln. Lt) nei pernai (87,1 mln. Lt), o garantijų suma 40,8 proc. viršijo (105,9 mln. Lt) praeitų metų minimą dydį (62,7 mln. Lt).

„INVEGA garantijų ir administruojamų priemonių paklausa yra aiškiai matoma ir tai rodo, kad SVV subjektai, skolindamiesi su INVEGA garantija, nors verslo kreditavimas vis dar yra opus klausimas, gauna apčiuopiamą naudą, – sako INVEGA generalinė direktorė Zita Gurauskienė.

Vidutinis garantuotos paskolos dydis, palyginti su pernai analizuojamu laikotarpiu, padidėjo 30,9 proc. ir siekė 397 146 Lt, o vidutinė garantijų suma išaugo 35,2 proc. ir lygi 305 213 Lt.

Lyginant pagal įmonių dydį, daugiausia garantijų (41,5 proc.) suteikta už mažų įmonių, turinčių iki 50 darbuotojų, paskolas, 37,8 proc. garantijų buvo suteikta už labai mažų ir 20,7 proc. už vidutinių įmonių paskolas.

INVEGA kredito įstaigoms taip pat teikia garantijas dėl eksporto kreditų draudimo, už didelių įmonių ir SVV subjektų, patiriančių laikinų finansinių sunkumų, imamas paskolas. Bendrai už šias paskolas suteiktos 5 garantijos už 7,38 mln. Lt, garantuotų paskolų suma lygi 9,3 mln. Lt.

Už paskolas, paimtas daugiabučiams namams modernizuoti suteiktos 56 garantijos, jų suma sudarė 13,5 mln. Lt, garantuotų paskolų suma – 16,9 mln. Lt.

Aktyviausiai su INVEGA garantija skolinosi didžiųjų Lietuvos apskričių, t. y. Vilniaus (25,9 proc.), Kauno (24,5 proc.) ir Klaipėdos (13,5 proc.), SVV atstovai.

Nuo veiklos pradžios (2001 m.) iki 2010-09-30 INVEGA kredito įstaigoms jau suteikė 2 722 garantijas už SVV subjektų imamas paskolas, bendra garantuotų paskolų suma siekė 1104,8 mln. Lt, o už jas suteiktų garantijų suma – 733,5 mln. Lt. Iš viso nuo veiklos pradžios kompensuota 53,7 mln. Lt palūkanų, iš jų ES lėšomis kompensuota per 21,6 mln. Lt palūkanų.

Lapkričio 9 d. jau pasirašyta pirmoji lengvatinės verslo paskolos teikimo sutartis, įgyvendinant projektą „Verslumo skatinimas“. Paskolą su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) garantija suteikė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ Vilniuje veikiančiai UAB „Ad Park“. Gautą paskolą neseniai įsikūrusi reklamos ir spaustuvės paslaugas teikianti įmonė ketina panaudoti plačiaformatės spaudos įrenginiui įsigyti ir apyvartinėms lėšoms, skirtoms gamybinėms žaliavoms pirkti, papildyti.

Pirmosios paskolos gavėjai, UAB „Ad Park“ savininkai, priklauso vienai iš projekto „Verslumo skatinimas“ prioritetinių grupių – jaunimui iki 29 metų. Įgyvendinant projekto sąlygas minėtai įmonei suteikta maksimalaus dydžio - 86 tūkst. litų - ketverių metų trukmės paskola. Pirmąją Verslumo skatinimo fondo paskolą gavusi įmonė pasinaudojo vykdomo projekto lengvatomis ir kreipėsi į INVEGA, kuri minėtai paskolai suteikė 80 proc. paskolos sumos garantiją.

Projektą „Verslumo skatinimas“, kurio vertė 50 mln. litų,  įgyvendina Lietuvos centrinės kredito unijos ir 57 Lietuvoje veikiančių kredito unijų konsorciumas. Penkerius su pusę metų truksiantis Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektas skirtas gerinti investavimo, darbo ir gyvenimo sąlygas Lietuvoje, skatinti žmonių verslumą bei naujų darbo vietų kūrimą.

Lengvatiniai kreditai iš Verslumo skatinimo fondo, kurio valdytoja yra INVEGA, teikiami mažoms ir labai mažoms įmonėms, veikiančios ne ilgiau kaip vienerius metus, socialinėms įmonėms bei fiziniams asmenims, ketinantiems pradėti arba norintiems plėtoti savo verslą, didinant jo konkurencingumą, veiklos efektyvumą. Šios paskolos turi būti skiriamos investicijoms ar apyvartinėms lėšoms papildyti.

Pradedantieji verslą pirmiausia turi parengti verslo planą, todėl kredito unijų konsorciumas šių metų rugsėjo pabaigoje pradėjo organizuoti mokymus ir konsultacijas siekiantiems įgyvendinti savo verslo idėjas. Lapkričio mėnesį mokymai numatyti trylikoje Lietuvos miestų.

Išduodant lengvatinę verslo paskolą 90 proc. sumos finansuojama iš Verslumo skatinimo fondo lėšų, 10 proc. – iš kredito unijos lėšų. Kredito unijų nariai, gavę lengvatinius kreditus, gali kreiptis į INVEGĄ dėl iki 80 proc. garantijos ir 50 proc. sumokėtų palūkanų kompensavimo.

Informacija gauta iš Lietuvos centrinės kreditų unijos

2007-2013 m. ES fondų lėšomis Lietuvoje įgyvendinama daugiau nei 3500 projektų, jau pakeitusių ir vis dar keičiančių gyvenimą Lietuvoje. Galbūt prie šių pokyčių prisidedate ir Jūs? Gal Jūsų įgyvendinamo projekto dėka plėtojamas verslas, kuriamos darbo vietos, moksleiviai mokosi šiltesnėje mokykloje, miestelio gyventojai mėgaujasi pasivaikščiojimais parke ar džiaugiasi sutvarkyta ežero pakrante? O gal Jūsų projektas padėjo mums tapti pažangesniais mokslo ir technologijų srityje ar konkurencingesniais pasaulio rinkose?

Jūsų, kaip projektų vykdytojo, indėlis kuriant Lietuvos ateitį - labai vertingas, todėl pasidalinkite savo sėkme ir pristatykite visuomenei įgyvendinamo projekto svarbą. Siekdami įvertinti Jūsų indėlį, kviečiame registruoti savo projektą „Europos burių“ nominacijoms!

Norėdami dalyvauti „Europos burių" rinkimuose, užpildykite pridedamą registracijos formą. Joje pagrįskite, kodėl Jūsų projektas yra vertas vienos ar kitos nominacijos. Užpildytų registracijos formų laukiame iki š.m. lapkričio 10 d. el. paštu neringa@ideaprima.lt . Nepriklausomų ekspertų komisija, peržiūrėjusi projektų registracijos anketas, išrinks po 3 geriausius projektus kiekvienai nominacijai ir pasiūlys jiems dalyvauti antrajame „Europos burių" rinkimų etape, kuriame naudingiausius projektus š.m. lapkičio pabaigoje - gruodžio pradžioje išrinks Lietuvos gyventojai.

„Europos burės" geriausiems projektams bus įteiktos š.m. gruodžio pradžioje ES paramos projektų kontaktų mugės metu.

Daugiau informacijos galima rasti čia.

Rugpjūtį atrinkus verslumo skatinimo priemonės įgyvendintoją, rugsėjo pabaigoje jau prasidės pirmieji mokymai norintiems pradėti verslą ar plėtoti jau turimą ir bus dalijamos pirmosios paskolos iki 86 tūkst. litų. Planuojama, kad pirmieji mokymai įvyks rugsėjo 20 d., o pirmieji mikrokreditai bus pradėti teikti rugsėjo 23 d.

Verslumo skatinimo priemonės paskirtis – skatinti verslumą, savarankišką užimtumą ir naujų darbo vietų kūrimą. Taip siekiama sudaryti sąlygas labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims pradėti savo verslą, o socialinėms įmonėms – plėtoti esamą. Taip pat prisidėti prie nedarbo mažinimo, sudarant palankesnes kreditavimo sąlygas ir finansavimo prieinamumą pradedantiems savo verslą bedarbiams, neįgaliesiems, jaunimui iki 29 m., vyresniems nei 50 metų.

„Verslumo skatinimo fondo įsteigimas ir reali jo veikla – tai labai konkretus ir rimtas žingsnis siekiant paskatinti žmones pradėti dirbti savarankiškai. Gyventojų verslumo skatinimas, kai naudojamos finansų inžinerijos priemonės, kurios dar yra derinamos kartu su mokymais ketinantiems pradėti verslą, yra vienas pažangesnių būdų skatinti verslumui visoje Europoje“, - tvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Jo teigimu, šiuo metu labai svarbu padėti norintiems pradėti verslą, nes tiek žmonėms, tiek įmonėms trūksta paskatinimo iš valstybės. Verslumo skatinimo priemonės privalumas – paskolų gavėjams, norintiems pradėti verslą bus taikomos mažesnės nei šiuo metu yra Lietuvos finansų rinkoje palūkanos.

„Manome, kad verslą gali pradėti didelė dalis Lietuvos gyventojų, tiesiog reikia turėti žinių ir aiškiai įsivaizduoti, kaip tai padaryti, nuo ko pradėti, kokie verslai turi perspektyvą, kokios paslaugos reikalingos miestų bei rajonų gyventojams. Dėl paskolų gali kreiptis labai mažos ir mažos įmonės, verslininkai, socialinės įmonės, fiziniai asmenys, siekiantys pradėti ar plėtojantys pradėtą verslą. Svarbu, kad tai būtų jaunos - veikiančios ne ilgiau kaip 1 metus įmonės, ši nuostata netaikoma socialinėms įmonėms“, - sakė Lietuvos centrinės kredito unijos Valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Sigitas Bubnys.

Rugpjūčio mėnesį konkurso būdu buvo atrinktas finansų tarpininkas – Lietuvos centrinė kredito unija, kuri atstovauja 57 kredito unijų konsorciumui. Būtent kredito unijos organizuos mokymus ir teiks paskolų gavėjams mikrokreditus iki 86 tūkst. litų.

Už suteikiamą paskolą jos gavėjui nebus taikomi jokie administravimo mokesčiai. Paskolos gavėjas šiuo metu turės mokėti ne didesnes kaip 5,5 proc. palūkanas. Bendra priemonei nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. VILIBOR +0,1 proc., bet ne mažiau kaip 2 proc. ir ne daugiau kaip 6 proc. metinių palūkanų plius kredito unijos marža (pastovi palūkanų dalis), kuri negalės viršyti 3,49 proc.

Finansų tarpininką atrinkusios bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinės direktorės Zitos Gurauskienės teigimu, kredito unijų konsorciumui iki 2015 m. pabaigos bus paskolinta beveik 50 mln. litų Europos socialinio fondų lėšų, kurios bus perskolintos tinkamiems paskolų gavėjams.

„INVEGA, pradėjusi savo veiklą nuo garantijų teikimo, šiandien jau administruoja ne vieną finansų inžinerijos priemonę, skirtą smulkiajam ir vidutiniam verslui. Esame tikri, kad INVEGA įgyta patirtis pravers administruojant ir kitas efektyvias finansų inžinerijos priemones, skirtas remti Lietuvos verslui“, - kalbėjo Z. Gurauskienė.

Verslumo skatinimo fondas (VSF) buvo įsteigtas 2009 m. gruodžio pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo (SADM), Finansų ministerijų bei INVEGA pasirašyta trišale sutartimi. Lėšos VSF skirtos iš SADM administruojamos Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos finansų inžinerijos priemonės „Verslumo skatinimas“. Ji finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.  

Mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau kaip vienerius metus, socialinės įmonės, verslininkai bei fiziniai asmenys, ketinantys pradėti ir (ar) plėtoti savo verslą, jau gali gauti labai mažas paskolas iš Verslumo skatinimo fondo (VSF). UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri atlieka VSF valdytojo funkcijas, ir konkurso būdu atrinktas 57-ių kredito unijų konsorciumas, atstovaujamas Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU), pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje nustatytos ir pagrindinės labai mažų paskolų teikimo sąlygos.

Pasak INVEGA generalinės direktorės Zitos Gurauskienės, verslumo skatinimas, kai naudojamos finansų inžinerijos priemonės, kurios dar yra derinamos kartu su mokymais ketinantiems pradėti verslą, yra vienas pažangesnių būdų skatinti verslumui visoje Europoje. „Šiais laikais ne kiekvienas išdrįsta pradėti verslą. Daugumai jaunųjų verslininkų labai trūksta žinių, reikalingų verslui pradėti. Turėdami galimybę žinių spragas užpildyti specializuotais mokymais ir pasinaudoję siūlomomis finansavimo galimybėmis, daugiau Lietuvos piliečių galės pradėti savo verslą, bus kuriama pridėtinė vertė bei gerės ekonominė Lietuvos situacija“ – teigė INVEGA generalinė direktorė.

Pradedantieji verslą pirmiausia turės parengti konkretų verslo planą. Todėl kredito unijų konsorciumas įsipareigojo organizuoti ir teikti mokymus bei konsultacijas norintiems realizuoti savo verslo idėjas. Bus atrinkti konsultantai, kurie konsultuos paskolos gavėjus rengiant ir įgyvendinant verslo planus. Jiems įgyvendinti kredito unijos galės suteikti 3-5 metų paskolas. Per šį laikotarpį grąžintos paskolos vėl galės būti suteiktos kitiems verslą norintiems pradėti asmenims ar įmonėms.

„Su sunkumais susidūrusiems Lietuvos gyventojams ir verslui šiuo metu reikalinga ištiesta pagalbos ranka. Tikimės, kad mikrokreditai, kuriuos teiks kredito unijos, padės išjudinti smulkaus verslo sąstingį. Mums svarbiausia, kad žmonės pradėtų kurti naujus verslus, naujas darbo vietas, augintų lietuvišką kapitalą,“ – teigia LCKU administracijos vadovas Sigitas Bubnys.

Planuojama, kad mokymuose dalyvaus ne mažiau kaip 5000 šalies gyventojų, 1200 verslininkams ar įmonėms bus suteiktos paskolos verslui pradėti arba plėtoti jau turimą.

INVEGA konkursą laimėjusiam kredito unijų konsorciumui iki 2015 m. pabaigos paskolins iki 50 mln. litų Europos socialinio fondų lėšų, kurios turės būti perskolintos tinkamiems paskolų gavėjams labai mažų – iki 86 tūkst. Lt paskolų forma. Paskolos bus teikiamos litais. Kredito unijų konsorciumas prisiims visą su skolinimu susijusią riziką.

Labai maža paskola, imama investicijoms ar apyvartinėms lėšoms papildyti, turės būti skirta naujam verslui pradėti arba veikiančios įmonės veiklai plėtoti, didinant jos konkurencingumą, veiklos efektyvumą.

Vienam paskolos gavėjui galės būti suteikta ne daugiau kaip viena paskola, kuri privalės turėti konkretų paskolos grąžinimo grafiką. Gavus labai mažą paskolą taip pat bus galima gauti ir INVEGA garantiją bei dalinį paskolų palūkanų kompensavimą.

Už suteikiamą paskolą jos gavėjui nebus taikomi jokie administravimo mokesčiai. Tačiau paskolos gavėjas turės mokėti 3 mėn. VILIBOR +0,1 proc., bet ne mažiau kaip 2 proc. ir ne daugiau kaip 6 proc. metinių palūkanų, plius kredito unijos maržą (pastovią palūkanų dalį), kuri negalės viršyti 3,49 proc.

Dėl labai mažų paskolų reiktų kreiptis į Lietuvos centrinę kredito uniją, tel.: (+370 37) 200 454, (+370 37) 719816, (+370 37) 200584, el. paštas lcku@lku.lt, internetinė svetainė www.lku.lt.

Verslumo skatinimo fondas buvo įsteigtas 2009 m. gruodžio pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo (SADM), Finansų ministerijų bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pasirašyta trišale sutartimi. Lėšos skiriamos per SADM administruojamą Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „Verslumo skatinimas“. Ji finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis. Fondo paskirtis – skatinti verslumą, savarankišką užimtumą ir naujų darbo vietų kūrimą. Taip siekiama sudaryti sąlygas labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims pradėti savo verslą, o socialinėms įmonėms – plėtoti esamą.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) teikiamų valstybės garantijų skaičius auga – per I šių metų pusmetį kredito įstaigoms už SVV subjektų paskolas suteikta net 2 kartus daugiau garantijų, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu. Iš visų 223 suteiktų garantijų 215 įtraukta į ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą Garantijų fondą, leidžiantį suteikti daugiau INVEGA garantijų. Daugiau kaip du su puse karto per lyginamąjį laikotarpį išaugo ir garantuotų paskolų bei suteiktų garantijų sumos – jos atitinkamai sudarė 71,78 mln. Lt ir 54,72 mln. Lt. Toks garantijų skaičius nebūtų pasiektas be įgyvendinamų Ekonomikos skatinimo plano priemonių – iš bendro garantijų skaičiaus net 169 garantijos suteiktos kredito įstaigoms būtent už minėtų priemonių paskolas.

„Valstybės garantijos užima svarbią poziciją gerinant SVV kreditavimą, – sako INVEGA generalinė direktorė Zita Gurauskienė. – Valstybės dalyvavimas INVEGA garantijų forma sudarė galimybes verslui ir bankams rasti bendrą sutarimą dėl įgyvendinamų projektų rizikos vertinimo, be to, smulkiajam verslui buvo laiku pasiūlytos INVEGA administruojamos Ekonomikos skatinimo plano priemonės, užtikrinusios skolinių išteklių pasiūlą ekonominio sunkmečio sąlygomis“.

Daugiausia INVEGA garantijų – 43,5 proc. – atiteko už prekybos įmonių imamas paskolas, 30 proc. INVEGA garantijų buvo suteikta už besiverčiančių gamyba ir 26,5 proc. – už teikiančių įvairias paslaugas įmonių paskolas.

Vidutinis garantuotos paskolos dydis, palyginti su pernai analizuojamu laikotarpiu, išliko stabilus ir siekė 321 877 Lt, nelabai skyrėsi ir vidutinė garantijų suma – 245 391 Lt.

Kaip ir pernai per lyginamąjį laikotarpį, taip ir šiemet smulkiajam verslui labiausia trūko apyvartinių lėšų, tai lėmė ir INVEGA garantijų pasiskirstymą pagal tikslinę paskolos paskirtį – 69,5 proc. garantijų suteikta už paskolas apyvartinių lėšų papildymui ir 30,5 proc. – už paskolas investiciniams projektams įgyvendinti.

Lyginant pagal įmonių dydį, daugiausia garantijų (40,3 proc.) suteikta už labai mažų įmonių, turinčių iki 10 darbuotojų, paskolas, 36,8 proc. garantijų buvo suteikta už mažų ir 22,9 proc. už vidutinių įmonių paskolas.

INVEGA kredito įstaigoms taip pat teikia garantijas dėl eksporto kreditų draudimo, už didelių įmonių ir SVV subjektų, patiriančių laikinų finansinių sunkumų, bei už daugiabučiams namams modernizuoti imamas paskolas. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai pasiskirstė ir garantijų srautas: INVEGA garantavo už 38 paskolas, paimtas daugiabučiams namams modernizuoti (garantijų suma siekė 8,3 mln. Lt, garantuotų paskolų suma – 10,4 mln. Lt).

Taip pat ataskaitiniu laikotarpiu buvo suteiktos 3 garantijos už didelių įmonių ir SVV subjektų, patiriančių laikinų finansinių sunkumų, imamas paskolas. Garantuotų paskolų pagal šią priemonę suma sudarė 8,7 mln. Lt, garantijų suma – 6,9 mln. Lt.

INVEGA nuo 2010 II ketvirčio vidurio kartu su eksporto kredito draudikais dalydamasi rizika dėl pirkėjo dalies skolos apmokėjimo eksporto kredito draudimo atvejais, pirkėjui neatsiskaičius su draudėju sutartyje nustatytais terminais, garantavo už 1 įmonės suteikiamą papildomą 517,2 tūkst. Lt eksporto kredito limitą.

Nuo veiklos pradžios (2001 m.) iki 2010-06-30 INVEGA kredito įstaigoms jau suteikė 2 598 garantijas už SVV subjektų imamas paskolas, bendra garantuotų paskolų suma siekė 1040,7 mln. Lt, o už jas suteiktų garantijų suma – 683,4 mln. Lt. Iš viso nuo veiklos pradžios kompensuota per 51 mln. Lt palūkanų. Nuo veiklos pradžios sumokėta išmokų pagal 80 garantijų už 11,2 mln. Lt.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) teikia iki 80 proc. garantijas kredito įstaigoms už smulkiųjų ir vidutinių verslininkų imamas paskolas. Garantuotas paskolas gali gauti įmonės, kuriose darbuojasi iki 250 darbuotojų, ir fiziniai asmenys, užsiimantys verslu (individualia veikla, turintys verslo liudijimą); maksimalus garantijos dydis – 5 mln. Lt. SVV subjektams, gavusiems paskolą su INVEGA garantija, kompensuojama 50 proc. paskolų palūkanų.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė pirmąsias dvišales sutartis su AB Ūkio banku, AB Šiaulių banku ir AS UniCredit Bank Lietuvos skyriumi, kurie teiks paskolas su INVEGOS garantija labai mažoms, mažoms, vidutinėms (toliau – SVV įmonės) ir didelėms įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų.

Vadovaudamasi LR Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 569, INVEGA teiks paskolų garantijas kredito įstaigoms už gamybinių ir paslaugas teikiančių SVV ir didelių įmonių, patiriančių laikinų finansinių sunkumų, paskolas. INVEGOS garantijos už šių įmonių paskolas bus teikiamos laikinai, t. y.  iki 2010 m. gruodžio 31 d.
INVEGA garantuos kredito įstaigai iki 80 procentų paskolos, skirtos apyvartiniam kapitalui finansuoti. INVEGOS garantijų kredito įstaigoms už SVV ir didelių įmonių imamas paskolas pradinių dydžių suma per visą garantijų SVV ir didelėms įmonėms teikimo laikotarpį negali būti didesnė kaip 150 mln. litų: SVV įmonėms ne didesnė kaip 80 mln. litų, o didelėms įmonėms ne didesnė kaip 70 mln. litų.

Maksimali garantijos suma vienai SVV, didelei įmonei ar įmonių grupei negali būti didesnė kaip 5 mln. Lt. Bendra INVEGOS garantuotų paskolų suma vienai SVV, didelei įmonei ar įmonių grupei negali būti didesnė kaip 20 mln. litų.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) valdyba priėmė sprendimą suteikti pirmąją garantiją pagal specialiąją garantijų dėl eksporto kreditų draudimo teikimo schemą. Ji skirta UAB „Agaras“ už suteikiamą 150 000 EUR papildomą kredito limitą. 80 proc. nuo papildomo kredito limito valstybės garantija įmonei buvo reikalinga už užsienio pirkėjo dalies įsipareigojimų vykdymą.

„INVEGA prisiimta dalinė rizika dėl pirkėjo dalies skolos apmokėjimo, kai apdraustas įmonės eksporto kreditas, vienai didžiausių skerdyklų Lietuvoje leis parduoti daugiau produkcijos bei užimti stipresnes pozicijas šiandieninėje eksporto rinkoje“, – teigia UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinė direktorė Zita Gurauskienė.

Šiuo metu UAB „Agaras“ yra viena didžiausių skerdyklų Lietuvoje, kuri skerdeną eksportuoja daugiausia į Latviją ir Estiją. Eksportas sudaro apie 45 proc. įmonės produkcijos.

INVEGA garantijos dėl eksporto kredito draudimo kol kas teikiamos tik tarptautinės draudimo kompanijos „Atradius Credit Insurance N.V.“ apdraustiems klientams. Pasak Z. Gurauskienės, po to, kai gegužės pabaigoje buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su „Atradius Credit Insurance N.V.“, tikimasi, kad ateityje bus bendradarbiaujama ir su kitomis draudimo bendrovėmis, teikiančiomis Lietuvos įmonėms prekinio kredito draudimo paslaugas. INVEGA garantuoja už neparduotiną ar laikinai neparduotiną riziką, be to, draudėjas turi prisiimti ne mažiau kaip 20 proc. pirkėjo skolos rizikos.

Visais atvejais INVEGOS garantija negali būti didesnė negu 80 procentų papildomo kredito limito. INVEGA garantijos dydis priklausys nuo sumažinto pirkėjo kredito limito, t. y. draudimo įmonei sumažinus pirminį pirkėjo limitą 50 proc. arba mažiau, INVEGA garantija bus ne didesnė kaip pirminio pirkėjo kredito limito ir sumažinto pirkėjo kredito limito skirtumas. Jeigu pirminis pirkėjo kredito limitas bus sumažintas daugiau kaip 50 proc., INVEGA garantija bus ne didesnė nei sumažintas pirkėjo kredito limitas.

Bendra vienam draudėjui suteiktų tuo pačiu metu galiojančių INVEGA garantijų suma negali viršyti 5 mln. Lt. Pagal šią schemą garantijos gali būti teikiamos iki 2010 m. gruodžio 31 d.

INVEGOS garantijos dėl eksporto kredito draudimo – tai viena iš priemonių, numatytų Ūkio ministerijos parengtame Ekonomikos skatinimo plane.

Jau šį ketvirtadienį, gegužės 27 dieną, 10 val. „Litexpo“ parodų centre prasidės pirmasis verslo skatinimo renginys „Versli Lietuva“. Svarbiausiais renginio tikslas – suprantamai pateikti žmonėms informaciją apie verslo pradžią.

Renginį „Versli Lietuva“  atidarys Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Renginio dalyvius taip pat sveikins ūkio ministras Dainius Kreivys ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Programa "Versli Lietuva"

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) nuo šiol su eksporto kredito draudikais kartu dalysis rizika dėl pirkėjo dalies skolos apmokėjimo eksporto kredito draudimo atvejais, pirkėjui neatsiskaičius su draudėju sutartyje nustatytais terminais.

INVEGA garantijos dėl eksporto kredito draudimo bus teikiamos tarptautinės draudimo kompanijos „Atradius Credit Insurance N.V.“ apdraustiems klientams įsigaliojus bendradarbiavimo sutarčiai, kuri pasirašyta šiandien. Atsižvelgdama į sutartį, INVEGA teiks garantijas už neparduotiną ar laikinai neparduotiną riziką, be to, draudėjas prisiims ne mažiau kaip 20 proc. pirkėjo skolos rizikos.

Pasak INVEGA valdybos pirmininko Daumanto Lapinsko, pastaruoju metu tiek ES, tiek NVS šalyse padidėjus neatsiskaitymui už prekes, rizika verčia privačius draudikus mažinti draudimo limitus. Esant tokiai situacijai valstybė, norėdama, kad verslas neprarastų turimų rinkų, siekia su privačiais draudikais pasidalyti riziką.

„Atradius Credit Insurance N.V.“ pagrindinį dėmesį skiria eksporto veiklai, todėl labai logiška mums kartu su INVEGA dalyvauti šios priemonės įgyvendinime, – sako Magnus Lindgren, „Atradius Credit Insurance N.V.“ regiono direktorius. – Tikimės, kad šis bendradarbiavimas padės Lietuvos įmonėms plėsti eksporto veiklą, ir tai atliks svarbų vaidmenį atsigaunant po ekonominės krizės“.

INVEGA garantijos dėl eksporto kredito draudimo bus teikiamos iki 2010 m. gruodžio 31 d. INVEGA garantijos dydis priklausys nuo sumažinto pirkėjo kredito limito, t. y. draudimo įmonei sumažinus pirminį pirkėjo limitą 50 proc. arba mažiau, INVEGA garantija bus ne didesnė kaip pirminio pirkėjo kredito limito ir sumažinto pirkėjo kredito limito skirtumas. Jeigu pirminis pirkėjo kredito limitas bus sumažintas daugiau kaip 50 proc., INVEGA garantija bus ne didesnė nei sumažintas pirkėjo kredito limitas. 

 „INVEGA pagal nustatytų limitų ribas prisiimtų dalinę riziką garantuodama draudimo bendrovėms gautinas sumas už prekių eksportą į tas šalis, kur stambiausi draudikai yra sumažinę draudimo limitus, ir todėl ribojamos potencialios eksporto apimtys. Dalinės rizikos prisiėmimas leis išlaikyti ir padidinti eksporto apimtis“, – teigia INVEGA generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintautas Vilkas.

Bendra vienam draudėjui suteiktų tuo pačiu metu galiojančių INVEGA garantijų suma negalės viršyti 5 mln. Lt.

INVEGOS garantijos dėl eksporto kredito draudimo – tai viena iš priemonių, numatytų Ūkio ministerijos parengtame Ekonomikos skatinimo plane.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) nuo šiol su eksporto kredito draudikais kartu dalysis rizika dėl pirkėjo dalies skolos apmokėjimo eksporto kredito draudimo atvejais, pirkėjui neatsiskaičius su draudėju sutartyje nustatytais terminais.

INVEGA garantijos dėl eksporto kredito draudimo bus teikiamos tarptautinės draudimo kompanijos „Atradius Credit Insurance N.V.“ apdraustiems klientams įsigaliojus bendradarbiavimo sutarčiai, kuri pasirašyta šiandien. Atsižvelgdama į sutartį, INVEGA teiks garantijas už neparduotiną ar laikinai neparduotiną riziką, be to, draudėjas prisiims ne mažiau kaip 20 proc. pirkėjo skolos rizikos.

Pasak INVEGA valdybos pirmininko Daumanto Lapinsko, pastaruoju metu tiek ES, tiek NVS šalyse padidėjus neatsiskaitymui už prekes, rizika verčia privačius draudikus mažinti draudimo limitus. Esant tokiai situacijai valstybė, norėdama, kad verslas neprarastų turimų rinkų, siekia su privačiais draudikais pasidalyti riziką.

„Atradius Credit Insurance N.V.“ pagrindinį dėmesį skiria eksporto veiklai, todėl labai logiška mums kartu su INVEGA dalyvauti šios priemonės įgyvendinime, – sako Magnus Lindgren, „Atradius Credit Insurance N.V.“ regiono direktorius. – Tikimės, kad šis bendradarbiavimas padės Lietuvos įmonėms plėsti eksporto veiklą, ir tai atliks svarbų vaidmenį atsigaunant po ekonominės krizės“.

INVEGA garantijos dėl eksporto kredito draudimo bus teikiamos iki 2010 m. gruodžio 31 d. INVEGA garantijos dydis priklausys nuo sumažinto pirkėjo kredito limito, t. y. draudimo įmonei sumažinus pirminį pirkėjo limitą 50 proc. arba mažiau, INVEGA garantija bus ne didesnė kaip pirminio pirkėjo kredito limito ir sumažinto pirkėjo kredito limito skirtumas. Jeigu pirminis pirkėjo kredito limitas bus sumažintas daugiau kaip 50 proc., INVEGA garantija bus ne didesnė nei sumažintas pirkėjo kredito limitas.

„INVEGA pagal nustatytų limitų ribas prisiimtų dalinę riziką garantuodama draudimo bendrovėms gautinas sumas už prekių eksportą į tas šalis, kur stambiausi draudikai yra sumažinę draudimo limitus, ir todėl ribojamos potencialios eksporto apimtys. Dalinės rizikos prisiėmimas leis išlaikyti ir padidinti eksporto apimtis“, – teigia INVEGA generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintautas Vilkas.

Bendra vienam draudėjui suteiktų tuo pačiu metu galiojančių INVEGA garantijų suma negalės viršyti 5 mln. Lt.

INVEGOS garantijos dėl eksporto kredito draudimo – tai viena iš priemonių, numatytų Ūkio ministerijos parengtame Ekonomikos skatinimo plane.

INVEGA garantija bus skirta vienintelei šaldytuvų gamyklai Baltijos šalyse - AB „Snaigė“. Valstybės garantija bendrovei yra reikalinga banko suteiktai 5 mln. litų paskolai.

INVEGA garantija įsigalios, kai AB „Snaigė pasirašys kredito sutartį su banku ir sumokės garantijos atlyginimą INVEGAI.

„Paskola, už kurią garantuos INVEGA, vienai svarbiausių įmonių Alytaus regione, leis geriau išnaudoti gamybinius pajėgumus ir išsaugoti darbo vietas, – teigia UAB „Investicijų ir verslo garantijos valdybos pirmininkas D. Lapinskas.

INVEGA garantijos už didelių įmonių ir SVV subjektų, patiriančių laikinų finansinių sunkumų, imamas paskolas teikiamos pagal 2009 m. LRV patvirtintą garantijų teikimo schemą, kuri skiriasi nuo tradicinės garantijų teikimo schemos – yra leistinos didesnės maksimalios garantijų sumos (iki 20 mln. Lt) ir garantuotų paskolų sumos (iki 25 mln. Lt); garantijos atlyginimo dydis priklauso nuo garantijos sumos, trukmės, „saugaus uosto“ priemokos, įmonės reitingo ir turto įkeitimo lygio; apriboti ūkio sektoriai, galintys pretenduoti į valstybės paramą per INVEGA.

AB „Snaigė“ valdo dvi šaldytuvų gamyklas Alytuje ir Kaliningrade (Rusija). Bendrovėje dirba daugiau kaip 700 darbuotojų. Per 2009 metus bendrovė pardavė daugiau kaip 199 000 šaldytuvų, šaldiklių, vitrinų, mini barų, įmontuojamų šaldytuvų. 95 proc. produkcijos eksportuojama į 30 šalių.

Europos Komisija prieš kurį laiką pritarė LR Vyriausybės sprendimui, kuriame numatyta, kad už didelių ir mažų bei vidutinių įmonių paskolas INVEGA gali suteikti iki 20 mln. Lt garantijas. Taip pat buvo pritarta ir sprendimui teikti garantijas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje registruotoms kredito įstaigoms.

„Abu šie sprendimai gerina skolinimosi sąlygas įmonėms, atverdami galimybes didesnėms paskoloms su INVEGA garantija, – teigia D. Lapinskas“.

Valstybės garantijos, kurias teikia UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), tapo gelbėjimosi ratu ekonominio sunkmečio liūne skęstantiems smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams. Per I šių metų ketvirtį kredito įstaigoms suteiktos 126 garantijos už SVV subjektų paskolas. Garantuotų paskolų suma siekė 35,3 mln. Lt, o garantijų suma – 26,7 mln. Lt. Suteiktų garantijų skaičius net 5 kartus viršijo 2009 metais per tą patį lyginamąjį laikotarpį suteiktų garantijų skaičių.

„Dar pernai įsteigtas Garantijų fondas, kuriam iš ES struktūrinių fondų skirta 129 mln. Lt ir kurį administruoja INVEGA, jau duoda savų rezultatų – per pirmus tris mėnesius INVEGA suteikė tiek pat valstybės garantijų, kiek jų buvo suteikta ekonominio pakilimo, t. y. 2007 metais. Iš bendro 126 garantijų skaičiaus į Garantijų fondo portfelį įtraukta net 120 garantijų už 25,9 mln. Lt. Didelė valstybės garantijų paklausa rodo, kad jos ir toliau išlieka vienas geriausių SVV kreditavimo riziką mažinančių veiksnių, – sako INVEGA generalinė direktorė Zita Gurauskienė. – O Ūkio ministerijos Ekonomikos skatinimo plane numatytų naujų priemonių – mažųjų kreditų ir paskolų iš Atviro kreditų fondo, kurias administruoja INVEGA, atsiradimas SVV skolinimosi rinkoje tapo atspirties tašku gerinant ekonomines sąlygas smulkiajame versle“.
Neatslūgo ir dar 2009 m. buvęs didelis susidomėjimas mažais kreditais. Iš visų 126 INVEGA garantijų 9 garantijos suteiktos už mažus kreditus pagal priemonę „Mažų kreditų teikimas – 1 etapas“, 75 garantijos pagal priemonę „Mažų kreditų teikimas – 2 etapas“.

Itin 2010 metų I ketvirtį suaktyvėjo skolinimasis iš Atviro kreditų fondo, finansuojamo ES struktūrinių fondų lėšomis. Iš viso per minimą laikotarpį suteikta 17 garantijų už paskolas pagal šią priemonę. 

Vidutinė paskola, kaip ir 2009 m., buvo kiek mažesnė nei ankstesniais metais ir siekė 280 130 Lt, o vidutinė garantijų suma – 211 532 Lt. Vidutiniškai SVV subjektai skolinosi 3,7 metų laikotarpiui, vidutinė garantijų trukmė atitinkamai buvo 2,9 metų.

Net 73 proc. garantijų suteikta įmonėms, veikiančioms daugiau nei 5 metus, naujai įsteigtoms įmonėms, veikiančioms iki 1-erių metų, teko 9,5 proc. garantijų.

31,8 proc. INVEGA garantijų buvo suteikta už besiverčiančių gamyba, 28,6 proc. – už teikiančių įvairias paslaugas įmonių paskolas ir 39,7 proc. garantijų atiteko už prekybos įmonių imamas paskolas.

„73 proc. visų garantijų, suteiktų už verslininkų paskolas apyvartinėms lėšoms papildyti, leidžia manyti, kad smulkusis ir vidutinis verslas kapstosi iš užklupusių laikinų finansinių sunkumų, – teigia Z.Gurauskienė. – Tai, kad SVV subjektai skolinasi ir investicijoms, už kurias suteikta 26,9 proc. garantijų, rodo optimistinę perspektyvą“.

I šių metų ketvirtį aktyviausiai iš bankų paskolas su INVEGA garantija ėmė Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apskričių verslininkai. Pasyviausiai valstybės pagalba, teikiama garantijų forma, beje, kaip ir pernai, naudojosi Tauragės apskrities SVV subjektai.

Be tradicinių garantijų už SVV subjektų imamas paskolas, INVEGA kredito įstaigoms garantavo ir už 13 paskolų, paimtų daugiabučiams namams modernizuoti. Suteiktų garantijų suma siekė 3,1 mln. Lt, garantuotų paskolų suma – 3,9 mln. Lt.

Nuo veiklos pradžios (2001 m.) iki 2010-03-31 INVEGA kredito įstaigoms jau suteikė 2 501 garantiją už SVV subjektų imamas paskolas, bendra garantuotų paskolų suma jau viršijo milijardą – ji siekė 1004,2 mln. Lt, o už jas suteiktų garantijų suma – 655,3 mln. Lt.

Daugiau įmonių galės pasinaudoti valstybės finansine pagalba, teikiama tiek valstybės biudžeto, tiek Europos Sąjungos lėšomis. Seimas pritarė Ūkio ministerijos pasiūlymui supaprastini smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjekto statuso deklaravimo tvarką ir nustatyti jį pagal vienerių finansinių metų duomenis.

Pasak ūkio ministro Dainiaus Kreivio, SVV subjekto statuso nustatymo problema ypač paaštrėjo ekonominiu sunkmečiu, kai įmonės buvo priverstos mažinti tiek darbuotojų skaičių, tiek gamybos pajėgumus.

„Įmonės statusas gali kiekvienais metais keistis nuo vidutinės iki mažos ar atvirkščiai, o tam, kad statusas būtų pakeistas, iki šiol reikėjo laukti metus ar daugiau. Todėl dalis įmonių prarado galimybę pretenduoti į paramą“, – sakė ūkio ministras Dainius Kreivys.

Neturinčios SVV subjekto statuso įmonės negali naudotis tam tikromis valstybės paramos formomis.

Iki šiol SVV statusui gauti reikėjo deklaruoti dvejų, o kartais ir trejų metų finansinius duomenis.

Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pataisos, supaprastinančios SVV subjekto deklaravimo tvarką, įsigalios 2010 m. gegužės 1 d.


Informaciją parengė Ūkio ministerija

Net ketvirčiu milijardo litų šiemet pagausėjo parama smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) – Lietuvos Respublikos Vyriausybė padidino UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) 2010 metams nustatytą įsipareigojimų limitą nuo 650 mln. Lt iki 900 mln. Lt. Iš naujai patvirtinto įsipareigojimų limito 100 mln. Lt limitas nustatomas specialiosioms garantijoms dėl eksporto kredito draudimo ir 70 mln. Lt limitas – išduodamoms garantijoms, skirtoms daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti).

„Ekonominio sunkmečio išvargintas verslas nuolat jaučia finansinių išteklių stoką ir tai neretai tampa veiklos apribojimo ar net stabdymo priežastimi, todėl tikimės, kad didesni INVEGA prisiimti įsipareigojimai už paskolas verslui ne vienai įmonei leis įkvėpti gaivesnio oro ir ne tik išlikti, bet dar smagiau įsukti veiklos smagratį“, – pasidžiaugė INVEGA generalinė direktorė Zita Gurauskienė.

Įsipareigojimų limitas nustato, kiek INVEGA bet kuriuo metu gali būti maksimaliai prisiėmusi įsipareigojimų už smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus, kuriems kredito įstaigos suteikė paskolas ir už kurias INVEGA suteikė garantiją. „Net ketvirčiu milijardo litų padidėjęs INVEGA garantijų krepšelis taps ir dar didesniu iššūkiu nedideliam INVEGA kolektyvui, tačiau mes užtikriname, kad ir toliau atsakingai teiksime garantijas verslui už jų iš bankų skolinamas sumas“, – sakė Z. Gurauskienė. – Džiaugiamės, kad mūsų veikla efektyviai prisideda prie Vyriausybės Ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimo ir verslo aplinkos gerinimo“.

INVEGA nuo veiklos pradžios 2001 m. iki 2010 m. kovo 15 d. smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams jau suteikė 2 479 garantijas, kurių suma siekia 649,4 mln. Lt, o garantuotų paskolų suma sudaro 996,8 mln.

Ką tik pasibaigę 2009-ieji arba ypatingo sunkmečio metai pademonstravo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) veiklos reikalingumą, naudingumą ir efektyvumą – pernai kredito įstaigoms suteiktas rekordinis garantijų skaičius – iš viso garantuota už 519 smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) paskolų, kurių suma siekė 146,7 mln. Lt, o garantijų suma – 105,7 mln. Lt. Suteiktų garantijų skaičius buvo 62 proc. didesnis nei 2008 metais. 2009 m. suteiktų garantijų skaičius 6 proc. viršijo ir 2007 m. rezultatus, kai skolinimasis iš kredito įstaigų Lietuvoje buvo pasiekęs apogėjų – tuomet buvo suteikta 489 garantijos.

„Gausus INVEGA suteiktų garantijų skaičius rodo, kad šiuo metu, kai Lietuvoje smulkiajam ir vidutiniam verslui išties sunku, valstybės garantijos yra vienas geriausių SVV kreditavimo riziką mažinančių veiksnių, – sako INVEGA generalinė direktorė Zita Gurauskienė. – Reikia pastebėti tai, kad 2009 m. iš bankų itin daug skolintasi mažų paskolų, o prie to nemaža dalimi prisidėjo Ūkio ministerijos Ekonomikos skatinimo plane numatytų naujų priemonių – mažųjų kreditų ir paskolų iš Atviro kreditų fondo, kurias administruoja INVEGA, atsiradimas“.

Iš visų 519 INVEGA garantijų 124 garantijos suteiktos už mažus kreditus pagal priemonę „Mažų kreditų teikimas – 1 etapas“, 242 garantijos pagal priemonę „Mažų kreditų teikimas – 2 etapas“, 13 garantijų už paskolas iš Atviro kreditų fondo ir 30 garantijų už paimtas labai mažas paskolas. Didelis susidomėjimas mažais kreditais turėjo įtakos ir vidutiniam paskolos dydžiui – 2009 m. jis buvo kiek mažesnis nei ankstesniais metais ir siekė 282 674 Lt, o vidutinė garantijų suma buvo 203 668 Lt. Vidutiniškai SVV subjektai skolinosi 3,6 metų laikotarpiui, vidutinė garantijų trukmė atitinkamai buvo 2,7 metų.

Net 72,8 proc. garantijų suteikta įmonėms, veikiančioms daugiau nei 5 metai, naujai įsteigtoms įmonėms atiteko 5,6 proc. garantijų.

Didesnė INVEGA garantijų dalis – 64,3 proc. – buvo suteikta už besiverčiančių gamyba ir teikiančių įvairias paslaugas įmonių paskolas, ir trečdalis garantijų – 35,6 proc. – atiteko už prekybos įmonių imamas paskolas.

„Aktyvus gamybos ir paslaugų įmonių skolinimasis ir tai, kad net 73,4 proc. visų garantijų suteikta už verslininkų paskolas apyvartinėms lėšoms papildyti, rodo, kad smulkusis ir vidutinis verslas nenuleidžia rankų išgyvendamas laikinus ekonominius sunkumus, – teigia Z.Gurauskienė. – Be to, sunkmečiu imtos paskolos investicijoms, už kurias suteikta 26,6 proc. garantijų, leidžia daryti prielaidą, kad verslo rinka mato perspektyvų“.

2009 metais aktyviausiai iš bankų paskolas su INVEGA garantija ėmė Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskričių verslininkai. Pasyviausiai valstybės pagalba, teikiama garantijų forma, naudojosi Tauragės apskrities SVV subjektai.

Nuo veiklos pradžios (2001 m.) iki 2009 m. gruodžio 31 d. INVEGA kredito įstaigoms jau suteikė 2 375 garantijas už SVV subjektų imamas paskolas, bendra garantuotų paskolų suma siekė 968,9 mln. Lt, o už jas suteiktų garantijų suma – 628,6 mln. Lt.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) teikia iki 80 proc. garantijas kredito įstaigoms už smulkiųjų ir vidutinių verslininkų imamas paskolas. Garantuotas paskolas gali gauti įmonės, kuriose darbuojasi iki 250 darbuotojų, ir fiziniai asmenys, užsiimantys verslu (individualia veikla, turintys verslo liudijimą; maksimalus garantijos dydis – 5 mln. Lt. SVV subjektams, gavusiems paskolą su INVEGA garantija, kompensuojama 50 proc. paskolų palūkanų.

Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašyta trišale sutartimi įsteigtas Verslumo skatinimo fondas, kurio paskirtis – skatinti verslumą, savarankišką užimtumą ir naujų darbo vietų kūrimą. Taip siekiama sudaryti sąlygas labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims pradėti savo verslą, o socialinėms įmonėms – plėtoti esamą.

Planuojama, kad nuo kitų metų vidurio šis fondas pradės teikti paskolas ir (ar) subsidijas – mikrokreditus iki 86 tūkst. litų. Į juos pretenduoti galės labai mažos, mažos ir socialinės įmonės bei fiziniai asmenys. Pradedantieji verslą pirmiausia turės parengti konkretų verslo planą. Kad tai padaryti būtų lengviau, bus skiriami konsultantai, kurie mokys ir konsultuos paskolos gavėjus rengiant ir įgyvendinant verslo planą.

„Svarbiausia, kad ši priemonė padės sukurti 1000 naujų darbo vietų, o tai, sutikite, labai svarbu. Teikiant lengvatines paskolas, pirmenybė bus teikiama bedarbiams, jaunimui iki 29 metų, vyresniems nei 50 metų, neįgaliesiems“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Tokiems verslo planams įgyvendinti numatoma skirti 3-5 metus. Per šį laikotarpį grąžintos paskolos vėl galės būti suteiktos kitiems verslą norintiems pradėti asmenims ar įmonėms.

Planuojama, kad po pirmųjų 2-3 metų bus įvertinama, ar įgyvendinami projektai yra sėkmingi. Paaiškėjus, kad projektas yra pasiekęs 60-80 proc. verslo plane numatytų rodiklių, bus svarstomos galimybės dėl dalies paskolos negrąžinimo.

„Džiaugiamės, kad Ūkio ministerijos kontroliuojama INVEGA, kuriai šiuo metu tenka ypatingas uždavinys vykdant Ekonomikos skatinimo plano verslo finansavimo priemones, prisideda prie šios itin svarbios programos įgyvendinimo. Tikime, kad Verslumo skatinimo fondo pagalba bus kuriamos naujos darbo vietos, o tai šiuo metu yra svarbiausias Ūkio ministerijos prioritetas“, - sakė ūkio ministro patarėjas, INVEGA valdybos pirmininkas Daumantas Lapinskas.

Šia trišale sutartimi bus įgyvendinama Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos finansų inžinerijos priemonė „Verslumo skatinimas“. Planuojama, kad mokymuose dalyvaus ne mažiau kaip 5000 šalies gyventojų, iš kurių 1200 bus suteiktos paskolos verslui pradėti arba plėtoti jau turimą. Priemonei įgyvendinti iki 2015 metų planuojama skirti iki 50 mln. litų ESF lėšų.

Verslumo skatinimo fondą valdys INVEGA, atrinksianti finansų inžinerijos priemonės valdytoją (-us). Jie teiks paskolas ir (ar) subsidijas registruotoms ir ne ilgiau nei vienerius metus veikiančioms labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims, dirbantiems pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą. Paskolos ir subsidijos taip pat bus teikiamos fiziniams asmenims, norintiems pradėti verslą ir socialinėms įmonėms, plėtojančioms esamą verslą.

Pranešimas parengtas pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos medžiagą.

Europos Komisija pirmadienį pranešė, kad notifikavo valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo teikimo schemą.

„Schemos notifikavimas – ilgai lauktas, ši specialiųjų garantijų schema padės dar labiau skatinti eksporto augimą, o juk būtent eksportą laikome vienu iš svarbiausių ekonomikos atsigavimo variklių“, – sako ūkio ministro patarėjas Daumantas Lapinskas.

Gavus Europos Komisijos pritarimą, INVEGA (UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) sudarys sutartis su Lietuvoje veikiančiomis prekinio kredito draudimo įmonėmis. INVEGAI tenkanti draudimo dalis neviršys 50 proc. visos draudimo apsaugos, o eksportuotojai turės prisiimti atsakomybę už bent 20 proc. pagrindinės rizikos.

2009 m. liepą Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymą, kuris nustato, kad valstybė nustatytų limitų ribose prisiims dalinę riziką, garantuodama draudėjams gautinas sumas už prekių eksportą į tas šalis, kur draudikai yra sumažinę draudimo limitus ir kur dėl to yra ribojamas potencialus eksporto mastas. Šiuo metu nustatytas 100 mln. litų limitas.

Eksporto rėmimas – viena iš svarbiausių Ūkio ministerijos vykdomo Ekonomikos skatinimo plano krypčių.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, eksportas, atmetus mineralinius produktus, padidėjo 6,1 procento. Po to, kai šių metų balandį buvo fiksuotas žemiausias Lietuvos eksporto lygis nuo pat 2007 metų, kas mėnesį statistiniai duomenys rodo laipsnišką, tolygų augimą, o eksporto suma nuo pavasarį fiksuotų žemumų jau ūgtelėjo net 23 proc. Manoma, kad jei išsilaikys dabartinės tendencijos, Lietuvos eksportas apie kitų metų trečiąjį ketvirtį gali pasiekti prieškrizinį lygmenį.


Informacija paimta iš Ūkio ministerijos

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) pasirašė dar vieną atviros kredito linijos sutartį su AB banku „Snoras“. Šis bankas skolinti Atviro kreditų fondo (toliau – AKF) lėšas panoro paskelbus atnaujintą AKF kvietimą.

INVEGA generalinės direktorės Zitos Gurauskienės teigimu, papildomas bankas, galintis skolinti verslui iš AKF lėšų, atvers smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams daugiau papildomų galimybių skolintis savo verslui, bus galima tikėtis greitesnio fondo lėšų naudojimo ir poveikio Lietuvos ekonomikai.

Iš viso dėl Atviro kreditų fondo lėšų skolinimo sutartis su INVEGA jau pasirašė 7 bankai: AB Šiaulių bankas, AB Ūkio bankas, UAB Medicinos bankas, AB „Parex“ bankas, AB DnB NORD bankas, AB bankas „Finasta“ ir bankas „Snoras“. Pirmoji paskolos, kuriai panaudotos fondo lėšos, kreditavimo sutartis su SVV įmone buvo pasirašyta rugsėjo pabaigoje.

Remiantis lapkričio 30 dienos duomenimis, AKF jau rezervuota 11,1 milijono litų, suteikti 9 kreditai, kurių bendra suma yra 7,6 mln. Lt, iš kurių 5,7 mln. Lt sudaro AKF lėšos.

Kreditai iš AKF lėšų SVV subjektams gali būti teikiami litais bei eurais investicijoms ar apyvartinėms lėšoms finansuoti, jei po tokio finansavimo plečiama SVV subjekto veikla ir didinamas jo konkurencingumas. Iš AKF vienam SVV subjektui suteikiamam kreditui galės būti skirta iki 1 500 000 litų (apie 434 000 eurų) plius ne mažiau kaip 25 proc. turi prisidėti bankas. Taigi bendra kredito suma gali siekti 2 000 000 Lt. Per 12 mėnesių laikotarpį vienam SVV subjektui gali būti suteikti ne daugiau kaip du kreditai. Kreditai gali būti teikiami ne ilgesniam kaip 72 mėnesių laikotarpiui. Maksimali banko marža už suteikiamą kreditą – 3 proc. Kreditų palūkanų norma apribota: jei paskola imama eurais palūkanų norma negali viršyti 6 proc. metinių palūkanų, jeigu paskola imama litais – 10 proc. metinių palūkanų.
Atviras kreditų fondas yra viena iš Ūkio ministerijos parengto Ekonomikos skatinimo plano priemonių, kuria siekiama suaktyvinti kreditinių išteklių rinką Lietuvoje ir taip efektyviai panaudoti 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, skiriamas verslo finansavimui skatinti.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė pirmąją bendradarbiavimo sutartį dėl garantijų teikimo už daugiabučiams namams modernizuoti imamas paskolas. Pirmuoju šios priemonės, numatytos Ūkio ministerijos parengtame Ekonomikos skatinimo plane, partneriu tapo AB Šiaulių bankas.

„Tai svarbus įvykis siekiant pagerinti šiuo metu itin opią daugiabučių namų modernizavimo situaciją. Manome, kad tokia valstybės parama, teikiama INVEGOS garantijų forma, paskatins daugiabučių namų butų savininkus įgyvendinti energiniu požiūriu efektyvius atnaujinimo projektus“, – teigia INVEGOS generalinė direktorė Zita Gurauskienė.

Bendras INVEGOS garantijų portfelis šiai priemonei įgyvendinti sudaro 70 mln. Lt. INVEGOS garantijos kredito įstaigoms siekia iki 80 proc. paskolos sumos, o maksimalus garantijos dydis gali būti iki 1,5 mln. Lt.

INVEGOS garantijos daugiabučių namų bendrijoms arba daugiabučių namų savininkams bus teikiamos tik toms paskoloms, kurios skirtos daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams, o jų dalinis rėmimas iš Daugiabučių namų modernizavimo programos buvo patvirtintas iki 2009 m. rugsėjo 1 d., finansuoti. INVEGOS garantijos pagal šią priemonę bus teikiamos iki 2010 gruodžio 31 d.

Daugiabučių namų bendrijos dėl garantijos kreipsis į INVEGĄ per banką, su kuriuo bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Banke bus užpildomi visi dokumentai, reikalingi ir garantijai gauti.

Anot Z. Gurauskienės, Šiaulių banko pavyzdys turėtų tapti puikiu stimulu imtis daugiabučių namų modernizavimo kreditavimo ir kitoms kredito įstaigoms, tad šis procesas realiai įgauna pagreitį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1262 padidino INVEGAI 2009 metams nustatytą įsipareigojimų limitą nuo 380 mln. Lt iki 650 mln. Lt. Iš naujai patvirtinto įsipareigojimų limito 100 mln. Lt limitas nustatomas specialiosioms garantijoms dėl eksporto kredito draudimo ir 70 mln. Lt limitas – išduodamoms garantijoms, skirtoms daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti).

Įsipareigojimų limitas nustato, kiek įsipareigojimų už smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus, kuriems bankai suteikė paskolas ir už kurias INVEGA suteikė garantiją, INVEGA gali būti prisiėmusi bet kuriuo metu.

Įsipareigojimų limitas 2009 m.

LR Vyriausybė priėmė sprendimą suteikti kompetenciją UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) vadovui priimti sprendimus dėl garantijų teikimo kredito įstaigoms už smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams išduodamas paskolas.

„Toks sprendimas priimtas, atsižvelgus į Ūkio ministerijos siūlymą ir įvertinus galimybę operatyviau teikti garantijas bei taip palengvinti SVV priėjimą prie finansavimo šaltinių“, – teigia INVEGA generalinė direktorė Zita Gurauskienė.

Kai suteikiama iki 300 tūkst. litų garantija, sprendimą priima INVEGA vadovas, o kai suteikiama 300 tūkst. litų ir didesnė garantija – valdyba. Apie priimtą sprendimą INVEGA raštu turi informuoti garantijos gavėją ir bendradarbiavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis suteikti jam rašytinę garantiją. Rašytinėje garantijoje gali būti nustatyta, kad suteikta garantija įsigalioja nuo atlyginimo už garantijos suteikimą sumokėjimo dienos.

Pasak Z.Gurauskienės, INVEGA garantija teikiama su sąlyga, kad finansuojamas projektas, kuriam teikiama paskola, pripažįstamas finansiniu požiūriu pagrįstu (atsiperkančiu) ir kredituotinu, paskola skirta investicijoms ar apyvartinėms lėšoms, reikalingoms smulkiajam ar vidutiniam verslui plėtoti.

„Kaip ir anksčiau, galioja sąlyga, kad paskolos gavėjas ar paskolos gavėjo dalyviai (akcininkai, savininkai ir kt.) į finansuojamą projektą turi investuoti ne mažiau kaip 20 procentų, o paskolos gavėjo, kuris prašymo suteikti garantiją pateikimo (registravimo) bendrovei dieną veikė trumpiau nei 12 mėnesių, atveju – ne mažiau kaip 10 procentų piniginių lėšų ar kito turto. Taip pat paskolos gavėjas negali būti bankrutuojantis ar restruktūrizuojamas ūkio subjektas“ – paaiškino bendrovės generalinė direktorė.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) teiks garantijas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje įregistruotoms kredito įstaigoms, kurios kredituos Lietuvoje veikiančias įmones. Toks LR Vyriausybės sprendimas buvo priimtas įvertinus šiuo metu ypač didėjantį įmonių finansavimo poreikį. Tikimasi, kad tokiu būdu bus palengvintas įmonių skolinimasis.

INVEGA garantijos bus teikiamos toms kredito įstaigoms, kurios su INVEGA pasirašys bendradarbiavimo sutartis.

Iš viso per 2009 metų 9 mėnesius INVEGA suteikė 317 garantijų, tai yra 12,8 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Suteiktų garantijų suma siekė 62,7 mln. Lt, bendra garantuotų paskolų suma sudarė 87,1 mln. Lt. O šių metų III ketvirčio pasiekti rezultatai išties rekordiniai – suteikta 217 garantijų, tai 64,5 proc. daugiau nei per tą patį 2008 metų laikotarpį ir 53 proc. daugiau nei per tą patį 2007 metų laikotarpį, kai INVEGA suteikė daugiausia garantijų. 

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) galės laikinai teikti specialiąsias garantijas draudėjams dėl dalies pirkėjo skolos apmokėjimo eksporto kredito draudimo atvejais, pirkėjui neatsiskaičius su draudėju sutartyje nustatytais terminais. Tokį sprendimą priėmė ministrų kabinetas pritardamas Valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo teikimo taisyklėms.

Specialiosios INVEGA garantijos dėl eksporto kredito draudimo bus teikiamos draudėjams, sudariusiems kredito draudimo sutartį su draudimo įmone, turinčia investicinį kredito reitingą ir sudariusią administravimo sutartį su INVEGA, kai draudžiama neparduotina ar laikinai neparduotina rizika. Be to, draudėjas turės prisiimti ne mažiau kaip 20 proc. pirkėjo skolos rizikos.

INVEGA garantijas dėl eksporto kredito draudimo bus galima teikti tik po to, kai Europos Komisija pritars paskelbtai Lietuvos valstybės pagalbos schemai dėl trumpalaikio eksporto kredito draudimo. INVEGA garantijos bus teikiamos iki 2010 m. gruodžio 31 d. pagal. INVEGA garantijos dydis priklausys nuo sumažinto pirkėjo kredito limito, t. y. draudimo įmonei sumažinus pirminį pirkėjo limitą 50 proc. arba mažiau, INVEGA garantija bus ne didesnė kaip pirminio pirkėjo kredito limito ir sumažinto pirkėjo kredito limito skirtumas. Jeigu pirminis pirkėjo kredito limitas bus sumažintas daugiau kaip 50 proc., INVEGA garantija bus ne didesnė nei sumažintas pirkėjo kredito limitas.

Bendra vienam draudėjui suteiktų tuo pačiu metu galiojančių INVEGA garantijų suma negalės viršyti 5 mln. Lt.

Pastaruoju metu tiek ES, tiek NVS šalyse padidėjus neatsiskaitymui už prekes, rizika verčia privačius draudikus mažinti draudimo limitus. Esant tokiai situacijai valstybė, norėdama, kad verslas neprarastų turimų rinkų, siekia su privačiais draudikais pasidalyti riziką. Valstybė, pagal nustatytų limitų ribas, prisiimtų dalinę riziką garantuodama draudimo bendrovėms gautinas sumas už prekių eksportą į tas šalis, kur stambiausi draudikai yra sumažinę draudimo limitus, ir todėl ribojamos potencialios eksporto apimtys. Dalinės rizikos prisiėmimas leis išlaikyti ir padidinti eksporto apimtis.

INVEGOS garantijos dėl eksporto kredito draudimo – tai dar viena priemonė, numatyta Ūkio ministerijos parengtame Ekonomikos skatinimo plane.

Trečiadienį paaiškėjo, kad į atnaujintą UAB "Investicijų ir verslo garantijos” (toliau – INVEGA) kvietimą teikti paraiškas skolinti Atviro kreditų fondo (toliau – AKF) lėšas, be anksčiau skolinusių bankų, atsiliepė dar vienas – AB bankas SNORAS.

Pasak ūkio viceministro Arnoldo Burkovskio, padidinus bankų, galinčių skolinti verslui iš AKF lėšų, skaičių, galima tikėtis ir greitesnio fondo lėšų naudojimo, taip skatinant ekonomiką. „Kiekvieno naujo banko įsijungimas į ekonomikos skatinimo programą visada ypatingai džiugina, nes taip ekonomikos skatinimo priemonės tampa vis labiau prieinamos Lietuvos verslui“, – džiaugiasi A. Burkovskis.

Liepos pabaigoje sutartis dėl Atviro kreditų fondo lėšų naudojimo su INVEGA pasirašė 6 bankai: AB Šiaulių bankas, AB Ūkio bankas, UAB Medicinos bankas, AB „Parex“ bankas, AB DnB NORD bankas ir AB bankas „Finasta“. Pirmoji paskolos, kuriai bus panaudotos fondo lėšos, kreditavimo sutartis buvo pasirašyta rugsėjo pabaigoje. Atvirajame kreditų fonde, spalio 14-osios dienos duomenimis, jau rezervuota 3,7 milijono litų.

Kreditai iš AKF lėšų smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektams gali būti teikiami litais bei eurais investicijoms ar apyvartinėms lėšoms finansuoti, jei po tokio finansavimo plečiama smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto veikla ir didinamas jo konkurencingumas. Iš AKF vienam kreditui galės būti skirta iki 1 500 000 litų (apie 434 000 eurų). Per 12 mėnesių laikotarpį vienam SVV subjektui gali būti suteikti ne daugiau kaip du kreditai. Kreditai gali būti teikiami ne ilgesniam kaip 72 mėnesių laikotarpiui. Maksimali banko marža už suteikiamą kreditą – 3 proc. Kreditų palūkanų norma apribota: jei paskola imama eurais palūkanų norma negali viršyti 6 proc. metinių palūkanų, jeigu paskola imama litais – 10 proc. metinių palūkanų.

Informacija suderinta su Ūkio ministerija

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) galės teikti iki 80 proc. garantijas kredito įstaigoms už daugiabučiams namams modernizuoti imamas paskolas. Tokį sprendimą priėmė ministrų kabinetas pritardamas Paskolų garantijų kredito įstaigoms už daugiabučiams namams modernizuoti teikiamas paskolas teikimo taisyklėms.

Bendras INVEGOS garantijų portfelis šiai priemonei įgyvendinti sudaro 70 mln. Lt.

INVEGOS garantijos, kurių maksimali suma – 1,5 mln. Lt, daugiabučių namų bendrijoms arba daugiabučių namų butų savininkams bus teikiamos tik toms paskoloms, kurios skirtos daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams, kurių dalinis rėmimas iš Daugiabučių namų modernizavimo programos buvo patvirtintas iki 2009 m. rugsėjo 1 d., finansuoti.

Daugiabučių namų bendrijos arba daugiabučių namų butų savininkai dėl garantijos kreipsis į banką, su kuriuo bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Banke bus užpildomi visi dokumentai, reikalingi garantijai gauti.

INVEGOS garantijos už daugiabučiams namams modernizuoti imamas paskolas – tai dar viena priemonė, numatyta Ūkio ministerijos parengtame Ekonomikos skatinimo plane.

Siekiant pagerinti skolinimosi iš Atviro kreditų fondo (AKF) sąlygas, planuojama teikti paskolas smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams ne tik litais, bet ir eurais. Tai bus įgyvendinta paskelbus patikslintus kvietimus bankams ir atnaujinus su jais senąsias bei pasirašius naujas atviros kredito linijos sutartis su kitais konkurse pageidaujančiais dalyvauti bankais. Tokį sprendimą priėmė INVEGOS fondo Priežiūros komitetas, atsižvelgdamas į daugelio SVV įmonių poreikį skolintis ne nacionaline valiuta bei siekdamas sumažinti kreditų, teikiamų iš AKF lėšų, kainą. Tai turėtų pagerinti pačios priemonės paklausą.

Paskolas iš AKF lėšų šiuo metu teikia šeši bankai: AB Šiaulių bankas, AB bankas „Finasta“, AB Ūkio bankas, UAB Medicinos bankas, AB DnB NORD bankas ir AB „Parex“ bankas. Iš viso AKF skirta 100 mln. Lt iš ES struktūrinių fondų. Kreditai SVV įmonėms iš AKF lėšų teikiami investicijoms finansuoti ar apyvartinėms lėšoms papildyti. Iš AKF vienam kreditui gali būti skirta iki 1 500 000 litų arba ekvivalentas eurais (434‘430 eurų), t. y. ne daugiau kaip 75 proc. kredito sumos, o likusią kredito dalį (ne mažiau kaip 25 proc.) turi sudaryti bankų nuosavos lėšos. Per 12 mėnesių laikotarpį viena SVV įmonė gali gauti ne daugiau kaip du kreditus. Kreditai SVV bus teikiami ne ilgesniam kaip 72 mėnesių laikotarpiui.

AKF lėšos bankams skolinamos bankų suteiktų kreditų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip iki 2015-12-31. Priėmus naujus pakeitimus, už paskolą litais SVV mokės 3 mėn. VILIBOR +0,1 proc., bet ne daugiau kaip 7 proc. ir ne mažiau 2 proc. metinių palūkanų plius banko maržą, kurios maksimalus dydis neturės viršyti 3 proc., o už paskolą eurais – 3 mėn. Euribor+0,1 proc., bet ne daugiau 3 proc. ir ne mažiau 1 proc. metinių palūkanų.

AKF viena iš INVEGOS fondo valdomų priemonių, kuri įtraukta į Ūkio ministerijos parengtą Ekonomikos skatinimo planą.

Finansų ir Ūkio ministerijos bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė trišalę sutartį dėl Garantijų fondo finansavimo. Remiantis sutartimi, Garantijų fondui skiriama 129 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų, kurias administruos INVEGA. Naujai įsteigtas Garantijų fondas kompensuos 80 procentų garantijų išmokų, išmokamų vykdant INVEGOS įsipareigojimus pagal jos suteiktas garantijas finansų įstaigoms už smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektų imamas paskolas. Tikimasi, kad priemonė leis daugiau SVV įmonių pasinaudoti INVEGOS teikiamomis garantijomis ir bus palengvintas priėjimas prie finansavimo šaltinių.

Garantijų fondo priemonė yra paskutinė verslo finansavimo galimybių išplėtimo priemonė, numatyta Ūkio ministerijos parengtame Ekonomikos skatinimo plane. Prieš tai SVV rinkai buvo pasiūlytos kitos finansų inžinerijos priemonės – „Mažų kreditų teikimas – II etapas“ bei „Atviras kreditų fondas“, kurias administruoja iš ES SF lėšų specialiai tam įsteigtas INVEGOS fondas, bei iš nacionalinio biudžeto finansuojama priemonė „Mažų kreditų teikimas – I etapas. Šiomis priemonėmis siekiama suaktyvinti kreditinių išteklių rinką Lietuvoje ir taip efektyviai panaudoti 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, skiriamas verslo finansavimui skatinti.

2009 m. rugsėjo mėn. 15 d. (antradienį) 14.00 – 17.40 val. rengiamas nemokamas seminaras “Lietuvos verslo galimybės Baltarusijoje”. Renginys vyks Ūkio ministerijos 212 salėje, Gedimino 38/2, Vilnius.

Seminaro metu bus pristatyta Baltarusijos rinkos apžvalga ir perspektyvos, verslo steigimo teisinė aplinka, komercinio nekilnojamo turto rinkos ir investicijų draudimo aspektai, smulkaus verslo ir prekybos tinklų plėtros galimybės, įmonės patirtis Baltarusijoje. Seminaro tikslas – supažindinti Lietuvos įmones su Baltarusijos rinka, skatinti Lietuvos įmonių gaminių ir paslaugų eksportą į šią šalį.

Maloniai kviečiame Jus apsilankyti seminare. Apie dalyvavimą prašome pranešti LEPA Tarptautinės prekybos plėtros departamento projektų vadovui Gediminui Rickevičiui, tel. (8-5) 264 9076 faksu (8-5) 212 0160 arba el. paštu gediminas.rickevicius@lda.lt, užpildant dalyvio anketą iki š.m. rugsėjo 11 d.

Dalyvavimas seminare nemokamas. Dalyvių skaičius ribotas. Prie šio kvietimo pridedame renginio programą ir dalyvio anketą. Seminaro kalbos – lietuvių ir rusų (be papildomo vertimo).

UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) skelbia konkursą vidaus auditoriaus pareigoms užimti.

Reikalavimai kandidatams:

• aukštasis ekonominis, vadybinis, verslo administravimo arba teisinis universitetinis išsilavinimas;
• ne mažesnė kaip 3 metų darbo patirtis audito arba vidaus audito srityje (darbo patirtis tarptautinėje audito kompanijoje atliekant finansų įstaigų audito arba vidaus audito veiklas ar atestuoto vidaus auditoriaus pažymėjimas būtų privalumas);
• geras LR teisės aktų, reglamentuojančių vidaus audito veiklą, tarptautinių vidaus audito standartų išmanymas;
• mokėjimas valdyti informaciją, ją kaupti, sisteminti, apibendrinti, analizuoti bei rengti išvadas;
• geri darbo kompiuteriu įgūdžiai;
• gerai mokėti lietuvių ir anglų kalbas;
• atsakingumas, sąžiningumas, komunikabilumas, organizaciniai sugebėjimai.

Vidaus auditoriaus darbo pobūdis:

1. Tikrinti ir vertinti įmonės vidaus kontrolės ir apskaitos sistemą, rizikos valdymo procedūras, teikti rekomendacijas dėl vidaus kontrolės ir apskaitos sistemos bei rizikos valdymo procedūrų tobulinimo.
2. Atlikti įmonės veiklos efektyvumo, ekonomiškumo ir veiksmingumo nuolatinę kontrolę, teikti pasiūlymus dėl procedūrų, užtikrinančių efektyvią ir  ekonomišką įmonės veiklą, tobulinimo, atlikti įmonės rizikos vertinimą.
3. Rengti ir teikti vidaus audito ataskaitas, su teisingomis ir pagrįstomis išvadomis ir rekomendacijomis, kaip ištaisyti vidaus audito metu nustatytus neatitikimus, kaip tobulinti įmonės veiklą, įmonės vadovui ir akcininkams.

Norinčius dalyvauti konkurse savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką prašom siųsti elektroniniu paštu info@invega.lt arba faksu (+370 5) 210 7511 iki 2009 m. rugsėjo 11 d.
Informuosime tik atrinktus kandidatus

Jau galima skaičiuoti priemonės „Mažų kreditų teikimas – 1 etapas“ pirmuosius sėkmingus rezultatus – smulkiajam ir vidutiniam verslui (toliau – SVV) patvirtinta paskolų už 20,4 mln. Lt, iš jų sudaryta sutarčių už 17,4 mln. Lt.

„Galime pasidžiaugti sėkmingu pirmuoju mažųjų paskolų teikimo etapu. Nors SVV iš nacionalinio biudžeto paskoloms buvo skirta ir nelabai didelė lėšų suma, bet būtent mažų kreditų teikimo I etapas atvėrė vartus į skolinimosi rinką kitoms Ekonomikos skatinimo plane numatytoms priemonėms. Taigi smulkiojo ir vidutinio verslo gaivinimas įgauna vis didesnį pagreitį“, – sako ūkio ministras Dainius Kreivys.

1-ajame etape mažus kreditus teikia AB Šiaulių, AB Ūkio ir UAB Medicinos bankai. Šiaulių bankas išskolino 8,7 mln. Lt, iš viso bankui mažiems kreditams teikti 1 etapui skirta 7 mln. Lt, Ūkio bankas – 6,09 mln. Lt (iš viso 1 etapui skirta 8 mln. Lt) ir Medicinos bankas – 2,7 mln. Lt (iš viso skirta 1,69 mln. Lt). Prie šios priemonės bankai turėjo pridėti ir savo lėšų: Šiaulių bankas – 20 proc., Ūkio bankas – 25 proc. ir Medicinos – 16 proc. Kartu su Ūkio ministerijos skirta lėšų suma ir bankų prisidėta finansavimo dalimi verslui iš šios priemonės skirta 20,4 mln. Lt. Maksimali palūkanų norma įmonėms siekė 8,6 proc.

Daugiausia mažais I etapo mažais kreditais pasinaudojo Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Alytaus ir Panevėžio apskričių verslininkai. Dažniausiai buvo skolinamasi apdirbamosios pramonės, mažmeninės prekybos, mėsos ir paukštienos produktų gamybos ir įvairiai aptarnavimo veiklai pradėti ar plėsti.

Mažų kreditų gavėjai – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, registruotos ir pagrindinę veiklą vykdančios Lietuvoje. Vienam paskolos gavėjui gali būti suteiktas ne daugiau kaip vienas mažas kreditas, kurio maksimalus dydis – 175 tūkst. Lt.

Informacija parengta kartu su Ūkio ministerija

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) jau yra pasirašiusi šešias dvišales sutartis su AB Ūkio banku, AB Šiaulių banku, AS UniCredit Bank Lietuvos skyriumi, AB DnB NORD banku, AB „Parex“ banku ir AB banku „Snoras“, kurie gali teikti paskolas su INVEGOS garantija labai mažoms, mažoms, vidutinėms (toliau – SVV įmonės) ir didelėms įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų. 

Vadovaudamasi LR Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 569, INVEGA gali suteikti paskolų garantijas kredito įstaigoms už gamybinių ir paslaugas teikiančių SVV ir didelių įmonių, patiriančių laikinų finansinių sunkumų, paskolas. INVEGOS garantijos už šių įmonių paskolas galės būti teikiamos laikinai, t. y.  iki 2010 m. gruodžio 31 d.

INVEGA gali garantuoti kredito įstaigai iki 80 procentų paskolos, skirtos apyvartiniam kapitalui finansuoti. INVEGOS garantijų kredito įstaigoms už SVV ir didelių įmonių imamas paskolas pradinių dydžių suma per visą garantijų SVV ir didelėms įmonėms teikimo laikotarpį negali būti didesnė kaip 150 mln. litų: SVV įmonėms ne didesnė kaip 80 mln. litų, o didelėms įmonėms ne didesnė kaip 70 mln. litų.

Maksimali garantijos suma vienai SVV, didelei įmonei ar įmonių grupei negali būti didesnė kaip 5 mln. Lt. Bendra INVEGOS garantuotų paskolų suma vienai SVV, didelei įmonei ar įmonių grupei negali būti didesnė kaip 20 mln. litų.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) jau pasirašė atviros kredito linijos sutartis su 6 bankais: AB Šiaulių banku, AB Ūkio banku, UAB Medicinos banku, AB „Parex“ banku, AB DnB NORD banku ir AB banku „Finasta“. Šie bankai, priėmę sprendimą suteikti nustatytus reikalavimus atitinkantį kreditą labai mažoms, mažoms ar vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) finansuoti, gali pasinaudoti INVEGOS fondo priemonės „Atviras kreditų fondas“ (toliau – AKF) lėšomis. Tai jau antroji INVEGOS fondo pasiūlyta finansų inžinerijos priemonė smulkiajam ir vidutiniam verslui finansuoti.

Iš viso AKF skirta 100 mln. Lt INVEGOS fondo lėšų, finansuotų iš ES struktūrinių fondų. Kreditai MVĮ iš AKF lėšų gali būti teikiami litais investicijoms finansuoti ar apyvartinėms lėšoms papildyti. Iš AKF vienam kreditui gali būti skirta iki 1 500 000 litų, bet ne daugiau kaip 75 proc. kredito MVĮ sumos, o likusi kredito dalis (ne mažiau kaip 25 proc.) – turi būti finansuojama bankų nuosavomis lėšomis. Per 12 mėnesių laikotarpį vienai MVĮ gali būti suteikti ne daugiau kaip du kreditai. Kreditai MVĮ bus teikiami ne ilgesniam kaip 72 mėnesių laikotarpiui.

AKF lėšos sutartis pasirašiusiems bankams gali būti skolinamos bankų suteiktų kreditų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip iki 2015-12-31. Už paskolintas AKF lėšas bankai INVEGOS fondui mokės 3 mėn. VILIBOR +0,1 proc. palūkanas. Maksimali banko marža už MVĮ suteikiamą kreditą – 3 proc.

Šia INVEGOS fondo priemone įgyvendinama Ekonomikos skatinimo plane numatyta JEREMIE iniciatyva. JEREMIE – tai bendra Europos Komisijos (Regioninės politikos generalinio direktorato) Europos investicijų banko (EIB) ir Europos investicijų fondo (EIF) iniciatyva, kuria siekiama suteikti valstybėms narėms galimybę, pasinaudojant joms skirtos ES struktūrinių fondų paramos dalimi 2007–2013 m. laikotarpiu, pagerinti finansavimo prieinamumą MVĮ, įkuriant atsinaujinančius kontroliuojančiuosius fondus. Kontroliuojančiojo fondo paskirtis – pagerinti finansavimo prieinamumą MVĮ naudojant įvairių finansinių priemonių (produktų) rinkinį. Šiuo metu JEREMIE iniciatyva yra įgyvendinama per du kontroliuojančiuosius fondus: JEREMIE fondą ir INVEGOS fondą.

Lietuvos ekonominio pakilimo metu savo svarbą smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) įrodžiusios UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) reikšmė itin padidėjo ekonominiu sunkmečiu. Nors metų pradžioje skolinimasis iš bankų buvo sulėtėjęs, įgyvendindama Vyriausybės patvirtintą Ekonomikos skatinimo planą INVEGA pateikė ne vieną SVV aplinkai Lietuvoje gerinti skirtą priemonę, turėjusią teigiamos įtakos ir pačios bendrovės I pusmečio veiklos rezultatams.

Dėl užsitęsusio kreditavimo sąstingio per pirmąjį šių metų pusmetį SVV įmonėms suteiktų garantuotų paskolų suma siekė tik 28,5 mln. Lt (77,5 proc. mažiau nei per 2008 m. tą patį laikotarpį), o bendra garantijų suma sudarė tik 21,2 mln. Lt (72,4 proc. mažiau nei per tą patį 2008 m. laikotarpį). Iš viso per šešis 2009 metų mėnesius INVEGA garantavo už 100 (49 proc. mažiau nei per 2008 m. tą patį laikotarpį) verslo paskolų įmonių veiklai pradėti arba išplėsti.

Ūkio ministerijos ir INVEGOS pastangomis rinkai pristatytos Ekonomikos skatinimo plano priemonės davė teigiamų rezultatų jau birželio mėnesį - INVEGOS garantijų paklausa išaugo, buvo suteikta 6 proc. daugiau garantijų nei per 2008 m. birželio mėn.

„Lietuvoje šių metų pradžioje komerciniams bankams dėl lėšų stygiaus pristabdžius skolinimą SVV ir sugriežtinus rizikos vertinimą, INVEGA pristatė keletą Ekonomikos skatinimo plano priemonių SVV kreditavimui paskatinti: rinkai buvo pateikti maži kreditai, teikiami iš nacionalinių lėšų ir iš naujai įsteigto INVEGOS fondo, administruojančio ES struktūrinių fondų lėšas, pristatyta dar viena finansavimo galimybė per Atvirą kreditų fondą, kurio lėšas skolinti SVV galės visi sutartis su INVEGOS fondu pasirašę bankai, taip pat nuspręsta teikti garantijas įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų. Visa tai turėjo įtakos ir INVEGOS išduodamų garantijų skaičiui II ketvirčio pabaigoje“, – sakė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinė direktorė Zita Gurauskienė.

Per pirmąjį 2009 metų pusmetį stipriai pasikeitė paskolų, kurioms suteikta INVEGOS garantija, skirtų investicijoms ir apyvartai, santykis: ankstesniais bendrovės veiklos metais didžioji garantijų dalis buvo suteikiama investiciniams projektams finansuoti, o ką tik pasibaigusio šių metų pusmečio rezultatai rodo, kad didžioji visų už SVV paskolas suteiktų garantijų dalis (66 proc.) yra už paskolas apyvartinėms lėšoms papildyti ir tik 34 proc. – investiciniams projektams įgyvendinti. Už gamyba besiverčiančių įmonių paskolas buvo suteikta 33 proc. garantijų, 34 proc. – už paskolas, suteiktas paslaugų įmonėms ir 33 proc. garantijų atiteko už prekybos įmonių imamas paskolas.

2009 metų I pusmetį aktyviausi INVEGOS partneriai buvo AB Šiaulių bankas (47 proc.), AB SEB bankas (16 proc.) ir AB Ūkio bankas (13 proc.), o iš bankų paskolas su INVEGOS garantija daugiausia ėmė Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Alytaus apskričių verslininkai.

Nuo veiklos pradžios 2001 m. INVEGA kredito įstaigoms jau suteikė 1956 garantijų už SVV subjektų imamas paskolas, bendra garantuotų paskolų suma siekia 851 mln. Lt, o garantijų suma – 544 mln. Lt.

2009-06-22 11 val., pasibaigus bankų pasiūlymų dėl priemonės „Atviras kreditų fondas“ (toliau – AKF) įgyvendinimo pateikimo terminui, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) patalpose buvo atplėšti vokai su pateiktais bankų pasiūlymais. Iš viso konkurse, kurį paskelbė INVEGA, dalyvavo 8 bankai: AB Šiaulių bankas, AB SEB bankas, AB „Swedbank“, AB bankas „Finasta“, AB Ūkio bankas, UAB Medicinos bankas, AB DnB NORD bankas ir AB „Parex“ bankas. Su bankais, kurie atitiks kvietimo sąlygose nustatytus reikalavimus, bus pasirašytos atviros kredito linijos sutartys.

AKF tikslas – sudaryti atviros kredito linijos sutartis su atrinktais bankais, kurie, priėmę sprendimą suteikti nustatytus reikalavimus atitinkantį kreditą, kreipsis į INVEGĄ dėl AKF lėšų skyrimo labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) finansuoti. Tai antroji smulkiajam ir vidutiniam verslui siūloma INVEGOS fondo valdoma finansų inžinerijos priemonė.

Iš viso AKF numatoma skirti 100 mln. Lt iš ES struktūrinių fondų. Kreditai MVĮ iš AKF lėšų galės būti teikiami tik litais investicijoms finansuoti ar apyvartinėms lėšoms papildyti. Iš AKF vienam kreditui bus skirta iki 1 500 000 litų. Ne daugiau kaip 75 proc. kredito sumos galės būti finansuojama AKF lėšomis, o likusi suma (ne mažiau kaip 25 proc.) – bankų nuosavomis lėšomis. Per 12 mėnesių laikotarpį vienai MVĮ galės būti suteikti ne daugiau kaip du kreditai. Kreditai MVĮ bus teikiami ne ilgesniam kaip 72 mėnesių laikotarpiui.

AKF lėšos bankams skolinamos bankų suteiktų kreditų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip iki 2015-12-31. Už paskolintas AKF lėšas bankai INVEGOS fondui mokės 3 mėn. VILIBOR +0,1 proc. palūkanas. Maksimali banko marža už suteikiamą kreditą – 3 proc.

Šia priemone bus įgyvendinama JEREMIE iniciatyva. JEREMIE – tai bendra Europos Komisijos (Regioninės politikos generalinio direktorato) Europos investicijų banko (EIB) ir Europos investicijų fondo (EIF) iniciatyva, kuria siekiama suteikti valstybėms narėms galimybę, pasinaudojant joms skirtos ES struktūrinių fondų paramos dalimi 2007–2013 m. laikotarpiu, pagerinti finansavimo prieinamumą MVĮ, įkuriant atsinaujinančius kontroliuojančiuosius fondus. Kontroliuojančiojo fondo paskirtis – pagerinti finansavimo prieinamumą MVĮ naudojant įvairių finansinių priemonių (produktų) rinkinį. Šiuo metu JEREMIE iniciatyva yra įgyvendinama per du kontroliuojančiuosius fondus: JEREMIE fondą ir INVEGOS fondą.

Gavusi teigiamą Europos Komisijos sprendimą, Vyriausybė šiandien priėmė nutarimą, kuriuo įgaliojo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) teikti garantijas kredito įstaigoms ir už didelėms įmonėms teikiamas paskolas. INVEGA iki šiol teikė garantijas tik už smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektų gautas paskolas.

Garantuoti už didelių įmonių paskolas valstybė negalėjo dėl užsitęsusio notifikavimo proceso Europos Komisijoje (EK). Teigiamą sprendimą EK priėmė šį pirmadienį, pritardama Lietuvos Vyriausybės siekiui teikti garantijas už finansinių sunkumų patiriančių įmonių paskolas bei leisdama teikti valstybės pagalbą garantijų forma už Lietuvos  įmonių paskolas iki 500 tūkst. eurų (1,726 mln. Lt). Valstybės pagalba  galės būti taikoma tik toms įmonėms, kurios 2008 m. liepos 1 d. neturėjo finansinių sunkumų. Pagalba galės būti suteikta  ne ilgiau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Garantijas didelėms įmonėms INVEGA teiks tik už paskolas, imamas apyvartinėms lėšoms papildyti, ir tik gamybinėms ar paslaugas teikiančioms įmonėms.

Didžiausia paskola, kuriai gali būti suteikta INVEGOS garantija, turi neviršyti paskolos gavėjo praėjusio ataskaitinio laikotarpio metinio darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių išlaidų sumos. INVEGOS garantija negali viršyti 80 proc. paskolos sumos ir 5 mln. Lt. Bendras INVEGOS įsipareigojimų limitas laikinuoju šios paramos teikimo laikotarpiu sieks 150 mln. Lt, o  INVEGOS garantijų už didelių įmonių imamas paskolas pradinių dydžių suma per visą laikotarpį negalės viršyti 70 mln. Lt.

Sudarius laikiną galimybę INVEGA teikti garantijas kredito įstaigoms už SVV ir didelėms įmonėms suteiktas paskolas,  bus išvengta neigiamo poveikio socialinei ekonominei situacijai dėl galimo įmonių veiklos stabdymo. 

Didelės įmonės Lietuvoje sudaro tik 0,6 proc. visų įmonių, tačiau sukuria 34 proc. Lietuvos BVP ir įdarbina 26 proc. darbuotojų.

Garantijų teikimas kredito įstaigoms –  viena iš priemonių, numatytų Ūkio ministerijos parengtame Ekonomikos skatinimo plane (ESP), kuria siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas verslui plėtotis.  ESP yra Vyriausybės siūlomas priemonių paketas, kuriuo siekiama palengvinti verslo veiklos sąlygas, įtraukti papildomų lėšų į Lietuvos rinką ir palengvinti verslui galimybę pasiskolinti, išlaikyti darbo vietas ir taip mažinti socialinę įtampą visuomenėje.

Informacija pateikta pagal Ūkio ministerijos medžiagą

2009-05-12 UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė dvišales sutartis su keturiais bankais: AB Šiaulių banku, AB Ūkio banku, UAB Medicinos bankuo ir AB „Parex“ banku, kurie teiks paskolas smulkiajam ir vidutiniam verslui pagal priemonę „Mažų kreditų teikimas –2 etapas“. Remiantis minėtomis sutartimis, Šiaulių bankui mažiems kreditams teikti bus skirta 35 mln. Lt, Ūkio bankui – 26 mln. Lt, o „Parex“ ir Medicinos bankams – po 19,5 mln. Lt.

Šias lėšas bankai verslui privalės išskolinti per pirminį išskolinimo terminą – 6 mėnesius nuo lėšų pervedimo dienos. Ne mažiau kaip 50 proc. mažiems kreditams skirtų lėšų sumos turės būti išskolinta per 4 mėnesius nuo lėšų pervedimo dienos.
Maksimali bankų marža, kurią bankai įsipareigoja taikyti mažiems kreditams, neviršys 2,2 proc. Laimėję bankai įsipareigoja nuo INVEGOS fondo pervestos ir bankų mažiems kreditams nepanaudotų lėšų sumos mokėti 3 mėn. VILIBOR +0,1 proc. dydžio metines palūkanas. Jei mažo kredito gavėjo vykdomo projekto vieta yra Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos miestų savivaldybėse, nuo panaudotų lėšų sumos minėti bankai mokės 3 mėn. VILIBOR –1 proc., bet ne mažiau kaip 3 proc. metinių palūkanų, kitose savivaldybėse – 3 mėn. VILIBOR –2 proc., bet ne mažiau kaip 2 proc. metinių palūkanų.
Bankai per 12 mėn. laikotarpį vienam kredito gavėjui galės suteikti ne daugiau kaip vieną mažą kreditą, kurio maksimalus dydis – 350 tūkst. Lt.
Mažo kredito gavėjas – Lietuvos teritorijoje veikianti Lietuvoje įregistruota įmonė, atitinkanti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės apibrėžimą pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą. Maži kreditai bus teikiami litais investicijoms ar apyvartinėms lėšoms finansuoti.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir INVEGA 2009 m. balandžio mėn. 7 d. pasirašė INVEGOS fondo steigimo sutartį. INVEGOS fondas įgyvendina Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ 2 uždavinio „Pagerinti MVĮ priėjimą prie finansavimo šaltinių“ priemonę „Kontroliuojantieji fondai“ (toliau – Priemonė).
Ši Priemonė įgyvendinama per JEREMIE iniciatyvą. JEREMIE – tai bendra Europos Komisijos (Regioninės politikos generalinio direktorato) iniciatyva, kuria siekiama suteikti valstybėms narėms galimybę, pasinaudojant joms skirtos struktūrinių fondų paramos dalimi 2007–2013 m. laikotarpiu, įkurti atsinaujinantį Kontroliuojantįjį fondą. Kontroliuojančiojo fondo paskirtis – pagerinti finansavimo prieinamumą labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) naudojant įvairių finansinių priemonių (produktų) rinkinį.

Ūkio ministras 2009 m. gegužės 7 d. pasirašė įsakymą Nr.4-209 Dėl VP2-2.3-ŪM-02-V priemonės „Dalinis palūkanų kompensavimas“ aprašo patvirtinimo. Įsakymas pasirašytas remiantis Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) 2009 m. balandžio 24 d. pasirašyta trišale visuotinės dotacijos finansavimo ir administravimo sutartimi, pagal kurią INVEGA kompensuos dalį mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) paskolų palūkanų iš ES struktūrinių fondų lėšų. Šia sutartimi įgyvendinama Ekonomikos skatinimo plane numatyta verslo finansavimo galimybių išplėtimo priemonė – palūkanų dengimas ES lėšomis palengvins MVĮ skolinimosi naštą.

Iš viso priemonei „Dalinis palūkanų kompensavimas“ skirta 104 mln. Lt.
MVĮ bus kompensuojama 50 proc. sumokėtų paskolų palūkanų, bet ne daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Apyvartinių paskolų palūkanos bus kompensuojamos garantijos galiojimo laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 24 mėn., o investicinių paskolų – ne ilgiau kaip 36 mėn.

Paskolų palūkanos už MVĮ imamas paskolas bus iš dalies kompensuojamos toms MVĮ, kurios yra gavusios INVEGA garantiją už paskolą ir nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2015 metų pabaigos mokės palūkanas, be to, atitiks Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryto Stebėsenos komiteto patvirtintus bendruosius ir specialiuosius atrankos kriterijus, pateiktus minėtame apraše.
 
ES reglamentai numato galimybę Vadovaujančiajai institucijai (Lietuvoje – Finansų ministerijai) pavesti dalį veiksmų programos įgyvendinti visuotinės dotacijos valdytojui. INVEGA tapo pirmuoju akredituotu visuotinės dotacijos valdytoju tarp ES struktūrinę paramą administruojančių institucijų Lietuvoje, kuriai patikėta įgyvendinti Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Dalinis palūkanų kompensavimas“.

Įmonės, atitinkančios minėtus kriterijus ir pageidaujančios gauti palūkanų kompensavimą, turi užpildyti ir INVEGAI pateikti arba atsiųsti paštu adresu: UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, Žalgirio g. 92, LT-09303 Vilnius, šiuos dokumentų originalus:
1. Nustatytos formos prašymą  iš dalies kompensuoti palūkanas;
2. SVV subjekto statuso deklaraciją.

Gegužės 6-14 d.d. Europos Komisijos iniciatyva pirmą kartą rengiama Europos verslo savaitė. Jos metu įvairios organizacijos skatins verslumą ir informuos verslininkus apie paramą, kurią jie gali gauti Europos, nacionaliniu ir vietos lygiu.

INVEGOS atstovas gegužės 8 d. dalyvauja  Europos verslo ir inovacijų tinklo (Enterprise Europe Network) rengiamoje konferencijoje Klaipėdoje „Europa – atvira erdvė verslo pradžiai ir plėtrai“.

Ši konferencija taps galimybe patyrusiems ir pradedantiesiems verslininkams išsaugoti savo verslą, užmegzti ryšius su verslo atstovais, pasisemti idėjų, kaip plėtoti verslą bei kur konsultuotis jo plėtros ir paramos įmonėms klausimais.

Gegužės 11-12 dienomis LITEXPO parodų rūmuose, 5-ame paviljone, vyks Ūkio ministerijos informacinės dienos verslui.

Smulkieji Lietuvos verslininkai jau gali kreiptis į AB Šiaulių, AB Ūkio, AB „Parex“ ir UAB Medicinos bankus dėl mažų paskolų suteikimo. Tai paaiškėjo, kai UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) baigė konkurso bankams, per kuriuos bus teikiamos paskolos labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), pretendentų vertinimą.

AB Šiaulių, AB Ūkio, AB „Parex“ ir UAB Medicinos bankai MVĮ galės teikti kreditus iki 350 tūkst. litų investicijoms ir (arba) apyvartinėms lėšoms papildyti. Vienam paskolos gavėjui galės būti suteiktas ne daugiau kaip vienas mažas kreditas 12 mėn. laikotarpiu.
Maksimali bankų marža, kurią bankai įsipareigoja taikyti mažiems kreditams, neviršys 2,2 proc. Laimėję bankai įsipareigoja nuo INVEGOS fondo pervestos ir bankų mažiems kreditams nepanaudotų lėšų sumos mokėti 3 mėn. VILIBOR +0,1 proc. dydžio metines palūkanas. Jei mažo kredito gavėjo vykdomo projekto vieta yra Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos miestų savivaldybėse, nuo panaudotų lėšų sumos minėti bankai mokės 3 mėn. VILIBOR –1 proc., bet ne mažiau kaip 3 proc. metinių palūkanų, kitose savivaldybėse – 3 mėn. VILIBOR –2 proc., bet ne mažiau kaip 2 proc. metinių palūkanų

Iš viso kreditams numatyta skirti 100 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Pirmajame konkurso etape paraiškas pateikė 6 Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, jų prašoma suma siekė 191 mln. Lt. Antrajame etape, įvertinus pateiktas paraiškas, buvo atrinkti geriausias sąlygas pasiūlę bankai.

Mažų paskolų teikimas smulkiajam verslui per INVEGOS fondą yra viena iš priemonių, numatytų Ūkio ministerijos parengtame Ekonomikos skatinimo plane. Ja siekiama suaktyvinti kreditinių išteklių rinką Lietuvoje ir taip efektyviai panaudoti 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, skiriamas verslo finansavimui skatinti.

2009 m. balandžio mėn. matyti verslininkų skolinimosi suaktyvėjimas – vien per šį mėnesį suteikta 19 garantijų už smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektų imamas paskolas, kai per 2009 m. visą I ketvirtį buvo suteiktos 26 garantijos. Garantuotų paskolų suma balandžio mėnesį siekė 4,2 mln. Lt, o garantijų suma sudarė 3,4 mln. Lt. Akivaizdu, kad tam įtakos turėjo ir naujai pasiūlyta INVEGOS paslauga – mažų kreditų teikimas lengvatinėmis sąlygomis iš nacionalinio biudžeto lėšų.

78,9 proc. visų garantijų suteikta įmonėms, kurios ėmė iš bankų paskolas apyvartinėms lėšoms papildyti, likusi dalis (21,1 proc.) investiciniams projektams įgyvendinti.
Po 36,8 proc. garantijų per balandžio mėn. buvo suteikta įmonėms, teikiančioms įvairias paslaugas ir besiverčiančioms prekyba, 26,3 proc. – gamybos sektoriaus įmonėms.
Daugiausia projektų per 2009 metų balandžio mėn. pateikė AB Šiaulių bankas, AB SEB bankas ir AB Ūkio bankas. Suteiktos garantijos atitinkamai sudarė 57,9, 15,8 ir 10,5 proc. bendro per minėtą laikotarpį suteiktų garantijų skaičiaus.

Aktyviausiai pirmąjį šių metų mėnesį paskolas su INVEGOS garantija ėmė Kauno, Vilniaus ir Panevėžio verslininkai.

Siekdami patikslinti INVEGOS fondo ir Ekonomikos skatinimo plano priemonei „Mažų kreditų teikimas – 2 etapas“ 2009-04-10 paskelbto kvietimo dalyvauti bankų atrankoje sąlygas, pateikiame šiuos išaiškinimus ir patikslinimus:

1. Kvietimo sąlygose nurodytas „mažo kredito“ apibrėžimas neapima kredito linijų ir overdraftų sąvokų. Tokiu būdu siekiama palengvinti banko administracinę naštą (sudėtingas palūkanų skaičiavimas, ataskaitų teikimas ir pan.) bei siekiama užtikrinti, kad per 12 mėn. vienam mažo kredito gavėjui nebūtų suteiktas daugiau kaip vienas mažas kreditas ar viršyta nustatyta maksimali mažo kredito suma.
2. Paskolos sutartyje tarp INVEGOS fondo ir banko bus numatyta galimybė refinansuoti banko nuosavomis lėšomis po 2009-05-01 išduotus mažus kreditus. Tokiu atveju už pervestas INVEGOS fondo lėšas bankui bus skaičiuojamos 9.2 ar 9.3 punkte nurodytos palūkanos, tačiau mažiems kreditams teikti skirtų 7 ir 20 punktuose nurodytų lėšų dalys atitinkamais laikotarpiais turės būti panaudotos (per 2 mėnesius – 20 proc., per 4 mėnesius – 50 proc. ir iki 2009-12-31 visiškai panaudota 100 proc.).
3. Kvietimo sąlygų 9.2 ir 9.3 punktuose nurodyta žemutinė palūkanų normų riba (3 mėn VILIBOR -1 proc, bet ne mažiau kaip 3 proc., arba 3 mėn. VILIBOR -2 proc., bet ne mažiau kaip 2 proc.) 3 mėn. VILIBOR nukritus žemiau numatytos ribos bus taikoma be jokių išimčių. Bankas šią nuostatą galės perkelti į tarp banko ir mažo kredito gavėjo pasirašomą sutartį.
4. Kvietimo sąlygų 10 punkte nurodytas reikalavimas apvalinti tarpbankinių palūkanų normą šimtųjų dalių tikslumu bus privalomas.
5. Kvietimo sąlygų 19 punkte nurodyta sąlyga, kad „Kreditų gavėjų grąžintų mažų kreditų sumas Bankas turi naudoti naujų mažų kreditų suteikimui” bus privaloma bankui iki 2012-12-31. Po šios datos bankas savo nuožiūra galės skirti lėšas mažiems kreditams teikti arba iš jau suteiktų mažų kreditų grįžusias lėšas grąžinti į INVEGOS fondo sąskaitą.
6. Bankas, pildydamas Paraiškos (Kvietimo sąlygų 3 priedas) 3.2 punktą neprivalo naudotis Lietuvos banko patvirtintomis Paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo taisyklėmis. Informaciją apie kredito gavėjus, turinčius ne daugiau kaip 50 darbuotojų bankas pateikia remdamasis vidine duomenų baze.
7. Paraiškos (Kvietimo sąlygų 3 priedas) 3.2 punkto pirmos lentelės 1 skilties 1-oje eilutėje nurodytas „Kreditų gavėjų skaičius“ reiškia kredito gavėjus ataskaitinę datą banke turinčius vieną ar daugiau kreditų, t. y. jei tas pats kredito gavėjas turi daugiau nei vieną kreditą, jis turi būti įtrauktas tik vieną kartą.
8. Paraiškos (Kvietimo sąlygų 3 priedas) 3.2 punkto antros lentelės c) eilutėje nurodomas įmonių skaičius atskirai 2006 m., 2007 m., 2008 m. ir 2009 m. (nuo 2009-01-01 iki ataskaitinės datos). Įmonės, gavusios daugiau kaip vieną kreditą 2006-2009 m. laikotarpiu, turi būti įtraukiamos tik vieną kartą. Įtraukiamos įmonės turi atitikti mažos įmonės apibrėžimą pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą (Žin., 1998, Nr. 109-2993; 2007, Nr. 132-5354).
9. Paraiškos (Kvietimo sąlygų 3 priedo) 3.2 punkto antros lentelės d) eilutėje nurodomas banko kredituotų mažų įmonių skaičiaus pokytis per 2008 m., palyginti su 2007 m. Kita svarbi informacija, apibūdinanti banko patirtį kredituojant MVĮ Lietuvoje, pateikiama tos pačios lentelės e) eilutėje.
10. Kvietimo sąlygų 3 priede nurodytų pridedamų dokumentų 5 punkte nurodyta MVĮ kreditavimo strategija reiškia banko kreditavimo strategijos santrauką, visos banko kreditavimo strategijos pateikti nereikia. 
11. Mažų kreditų, suteiktų pagal INVEGOS fondo ir Ekonomikos skatinimo plano priemonės „Mažų kreditų teikimas – 2 etapas“ 2009-04-10 paskelbto kvietimo sąlygas, grąžinimui užtikrinti, bankas galės prašyti suteikti INVEGOS garantiją. Gavęs garantiją, mažo kredito gavėjas turės teisę į dalinį paskolos palūkanų kompensavimą.

SVARBU!

Atsiradus laikinai galimybei* UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) kredito įstaigoms teikti garantijas už didelėms įmonėms suteikiamas paskolas ir siekiant išsiaiškinti tokių garantijų poreikį, didelių įmonių atstovai kviečiami informuoti INVEGĄ apie garantijų poreikį. Prašome informaciją apie pageidaujamą gauti garantijos sumą siųsti info@invega.lt

*LR Vyriausybės sprendimas įsigalios valstybės pagalbos schemą suderinus su Europos Komisija.
http://www.lrv.lt/naujienos/posedziu-sprendimai/?nid=4700

2009 m. balandžio 16 d. 14 val. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ patalpose, Žalgirio g. 92, Vilniuje, organizuojamas seminaras bankų, besirengiančių teikti paraiškas dalyvauti bankų atrankoje INVEGOS fondo ir Ekonomikos skatinimo plano priemonei „Mažų kreditų teikimas – 2 etapas“ įgyvendinti, atstovams.

Ūkio, Šiaulių ir Medicinos bankai laimėjo Ūkio ministerijos (ŪkMin) ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) skelbtą konkursą išskolinti smulkiajam verslui 20 mln. litų Lietuvos valstybės biudžeto asignavimų. Kitą savaitę bus pasirašytos  trišalės tai įteisinančios sutartys.

Ūkio banko teikiamiems mažiems kreditams bus skirta iki 10 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, Šiaulių banko – iki  8 mln. litų, Medicinos banko – iki 2 mln. litų. Šias lėšas bankai verslui privalės išskolinti per 10 savaičių nuo sutarties su ŪkMin ir INVEGA pasirašymo.

Ūkio bankas prie priemonės finansavimo pridės 25 proc. savo lėšų, Šiaulių bankas – 20 proc., Medicinos bankas – 16 proc.  savo lėšų. Maksimali bankų marža klientams neviršys 3,1 proc., taip pat bus taikomi patrauklūs administravimo mokesčiai.

Mažų kreditų gavėjai – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, registruotos ir pagrindinę veiklą vykdančios Lietuvoje. Vienam paskolos gavėjui gali būti suteiktas ne daugiau kaip vienas mažas kreditas. Maksimali mažo kredito suma – 175 000 Lt. Maži kreditai galės būti teikiami investicijoms arba apyvartiniam kapitalui finansuoti.

Šiandien, 2009-04-10, uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) paskelbė kvietimus bankams dalyvauti atrankoje INVEGOS fondo ir Ekonomikos skatinimo plano priemonei „Mažų kreditų teikimas – 2 etapas“ įgyvendinti. Šiai priemonei skirta 100 mln. Lt ES struktūrinės paramos lėšų.

ES struktūrinių fondų lėšos mažų kreditų teikimui skatinti bus skirtos paskolos forma. Lėšos atiteks keturiems arba penkiems bankams, dalyvavusiems atrankoje ir pasiūliusiems palankiausias mažų kreditų teikimo sąlygas.

Mažų kreditų gavėjai – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, registruotos ir pagrindinę veiklą vykdančios Lietuvoje. Vienam paskolos gavėjui 12 mėn. laikotarpiu gali būti suteiktas ne daugiau kaip vienas mažas kreditas. Maksimali mažo kredito suma – 350 000 Lt. Maži kreditai galės būti teikiami investicijoms arba apyvartiniam kapitalui finansuoti.

	Kvietimas 100
	Kvietimo sąlygos_100
	Kvietimo sąlygų 3-4 priedai

2009 m. balandžio 8 d. tarp Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašyta trišalė finansavimo sutartis, pagal kurią įsteigtas INVEGOS fondas, kuris per bankus teiks paskolas labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Fondo valdytoju paskirta UAB „Investicijų ir verslo garantijos“.

Pagal pasirašytą sutartį INVEGA organizuos konkursą bankams, kurie teiks paskolas labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms. INVEGA taip pat vertins pateiktas paraiškas bei atrinks patraukliausius pasiūlymus pateikusius bankus. Priemonei skirta 100 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų. Pagal mažų paskolų MVĮ priemonę viena įmonė galės gauti iki 350 tūkst. Lt paskolą investicijoms ir/arba apyvartinėms lėšoms.

INVEGOS fondo įsteigimas – viena iš priemonių, numatytų Ūkio ministerijos parengtame Ekonomikos skatinimo plane. Šia priemone siekiama suaktyvinti kreditinių išteklių rinką Lietuvoje ir tokiu būdu maksimaliai panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, skiriamas verslo finansavimui skatinti.

Nuo š. m. kovo iš viso kreditų rinkai suaktyvinti jau paskelbta kvietimų bankams iš viso už 795 mln. litų. Pirmosios paskolos verslui turėtų būti išduotos jau per artimiausias savaites.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) 2009 m. kovo 30 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su AB banku „Finasta“. Tai lietuviško kapitalo bankas, kurio specializacija yra investicijų ir privačios bankininkystės paslaugos.

INVEGA dirbs jau su 12-tu Lietuvoje veikiančiu banku.

Šiandien 11 val., pasibaigus bankų atrankos dėl valstybės remiamų mažų kreditų teikimo terminui, Ūkio ministerijoje buvo atplėšti vokai su pateiktais bankų pasiūlymais. Iš viso konkurse, kurį paskelbė Ūkio ministerija ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), dalyvavo 5 bankai: AB Šiaulių bankas, UAB Medicinos bankas, AB „Parex“ bankas, AB SEB bankas ir AB Ūkio bankas. Bankų prašymų suma – 70 mln. Lt.
   
Komisija, įvertinusi visus pasiūlymus, tiesioginių derybų pakvies keturis bankus, pateikusius geriausius pasiūlymus dėl mažų kreditų teikimo sąlygų.

Iš viso mažų kreditų teikimui skatinti numatoma skirti iki 120 mln. Lt, o priemonei „Mažų kreditų teikimas – 1 etapas“ skiriama 20 mln. Lt Lietuvos valstybės biudžeto asignavimų.

Valstybės biudžeto lėšos mažų kreditų teikimui skatinti bus skirtos paskolos forma. Lėšos atiteks vienam arba dviem bankams, dalyvavusiems atrankoje ir pasiūliusiems palankiausias mažų kreditų teikimo sąlygas.

Tikslinė paskola bankui bus suteikiama litais 4 metams, o už ją mokamos fiksuotos palūkanos – 5,5 proc. metinių palūkanų pirmus 24 mėnesius. Po 24 mėn. bankui nustatoma 6 mėn. VILIBOR – 0,5 proc. palūkanų norma, bet ne daugiau kaip 5,5 proc. Bankas į priemonės finansavimą turi investuoti nuosavų lėšų (minimali reikalaujama banko dalis – 10 proc.), o po 24 mėn. po sutarties pasirašymo privalės grąžinti 20 proc. suteiktos paskolos sumos. Mažų kreditų išskolinimo įmonėms terminas – 10 savaičių.

Mažų kreditų gavėjai – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, registruotos ir pagrindinę veiklą vykdančios Lietuvoje. Vienam paskolos gavėjui gali būti suteiktas ne daugiau kaip vienas mažas kreditas. Maksimali mažo kredito suma – 175 000 Lt. Maži kreditai galės būti teikiami investicijoms arba apyvartiniam kapitalui finansuoti.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) jau paskelbė kvietimus bankams dalyvauti atrankoje dėl valstybės remiamų mažų kreditų teikimo. Iš viso mažų kreditų teikimui skatinti numatoma skirti iki 120 mln. Lt, o priemonei „Mažų kreditų teikimas – 1 etapas“ skiriama 20 mln. Lt Lietuvos valstybės biudžeto asignavimų.
Valstybės biudžeto lėšos mažų kreditų teikimui skatinti bus skirtos paskolos forma. Lėšos atiteks vienam arba dviem bankams, dalyvavusiems atrankoje ir pasiūliusiems palankiausias mažų kreditų teikimo sąlygas. Bankai bus atrinkti tiesioginių derybų būdu. Tikslinė paskola Bankui bus suteikiama litais 4 metams, o už ją mokamos fiksuotos palūkanos – 5,5 proc. metinių palūkanų pirmus 24 mėnesius. Po 24 mėn. Bankui nustatoma 6 mėn. VILIBOR – 0,5 proc. palūkanų norma, bet ne daugiau kaip 5,5 proc. Bankas į priemonės finansavimą turi investuoti nuosavų lėšų (minimali reikalaujama banko dalis – 10 proc.), o po 24 mėn. po sutarties pasirašymo privalės grąžinti 20 proc. suteiktos paskolos sumos. Mažų kreditų išskolinimo įmonėms terminas – 10 savaičių. Mažų kreditų gavėjai – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, registruotos ir pagrindinę veiklą vykdančios Lietuvoje. Vienam paskolos gavėjui gali būti suteiktas ne daugiau kaip vienas mažas kreditas. Maksimali mažo kredito suma – 175 000 Lt. Maži kreditai galės būti teikiami investicijoms arba apyvartiniam kapitalui finansuoti.

Kvietimai bankams dalyvauti atrankoje dėl mažų kreditų teikimo

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ėmėsi iniciatyvos ieškoti efektyvesnių būdų, kaip pagerinti kreditavimo sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV). Valstybės garantijas kredito įstaigoms už SVV paskolas teikianti INVEGA apie tai  diskutuoti sukvietė Lietuvos bankų asociacijos ir kredito įstaigų atstovus. „Pablogėjus ekonominei situacijai Lietuvoje ir dėl to sutrikus smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimui, mes ieškome būdų, kaip pagerinti ir palengvinti SVV įmonėms priėjimą prie finansavimo šaltinių, todėl esame linkę peržiūrėti savo garantijų teikimo schemą ir visas procedūras, susijusias su pagalba SVV. Mes tikimės, kad tai paskatins ir kredito įstaigas lanksčiau vertinti kreditavimo riziką ir taip palengvinti verslo finansavimo sąlygas“, – teigia INVEGOS generalinė direktorė Zita Gurauskienė.

Susitikimo metu buvo pristatytos planuojamos įgyvendinti finansinės inžinerijos ir su ja susijusios priemonės, finansuojamos iš 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų, taip pat aptarti INVEGOS garantijų teikimo sąlygų paskutiniai pakeitimai, garantijų teikimo tvarka ir taikomos garantijų išmokų mokėjimo procedūros, nurodytos bendradarbiavimo su kredito įstaigomis sutartyse.
Diskusijoje buvo išgryninti kai kurie galimi esminiai INVEGOS teikiamų paslaugų pakeitimai, kurie turėtų stimuliuoti kreditų išdavimą SVV: patobulinta INVEGOS garantijų teikimo schema, pradėtos teikti garantijos kredito linijoms ir leidžiamiems sąskaitų viršijimams (overdraftams), nes šie skolinimo produktai patrauklesni SVV, kaip apyvartinių lėšų finansavimo instrumentai, leisti garantuotų apyvartinių paskolų lėšas naudoti ir visoms įmonių einamosioms išlaidoms dengti ir kt.

„INVEGA yra pasirengusi daryti viską, kad verslas galėtų kuo lengviau ir efektyviau veikti. To paties tikimės ir iš kitų finansų rinkos dalyvių“, – sakė Z. Gurauskienė.

LR Vyriausybė 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 106 nustatė, kad INVEGOS įsipareigojimai pagal garantijų sutartis vienu metu 2009 m. neturi būti didesni kaip 380 mln. Lt.

INVEGOS įsipareigojimų 2009 m. limitas

Nuo 2009-02-11 pagerės kreditavimo galimybės smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams (SVV). UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), suteikdama garantijas kredito įstaigoms už SVV atstovų imamas paskolas apyvartinėms lėšoms papildyti, garantuos iki 80 proc. paskolos sumos.

Anksčiau maksimali 80 proc. INVEGOS garantija buvo teikiama tik už investicines paskolas. INVEGOS garantuojama paskolos dalis gali būti mažesnė nei maksimalus dydis priklausomai nuo garantijos poreikio, paskolos gavėjo ir jo vykdomo projekto rizikingumo. „Esant sudėtingoms kreditavimo sąlygoms, šis INVEGOS valdybos priimtas sprendimas turėtų palengvinti SVV atstovams skolinimosi procedūras ir pagerinti verslo plėtojimo sąlygas“, – teigia INVEGOS generalinė direktorė Zita Gurauskienė.

LR ūkio ministerija per INVEGĄ SVV subjektams kompensuoja dalį sumokėtų paskolų palūkanų. Nuo 2009 m. bus kompensuojamos ir investicinių, ir apyvartinių paskolų, kurioms INVEGA suteikė garantijas, palūkanos. SVV subjektams, kurie pasinaudojo INVEGA garantijomis, kompensuojama iki 50 proc. bankams sumokėtų palūkanų. Paskolų palūkanos kompensuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Ši ES SF lėšomis finansuojama priemonė bus įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu, t. y. INVEGAI, kaip visuotinės dotacijos valdytojui, bus skiriamos visuotinės dotacijos lėšos MVĮ paskolų palūkanoms kompensuoti.

Nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. pradėtų teikti labai mažų paskolų išdalyta per 42,7 mln. Lt.  Didžioji labai mažų paskolų sumos dalis – 37,5 mln. Lt arba 88 proc. – atiteko mikroįmonėms. 15,2 mln. Lt mikrokreditų gavo įmonės, kurios veiklą vykdo plėtotinuose regioniniuose centruose: Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos.
Per 2008 m. SVV įmonėms labai mažų paskolų išdalyta per 9,8 mln. Lt. Iš jų net 8,3 mln. Lt (85 proc.) atiteko labai mažoms įmonėms.
Per 2008 m. AB Šiaulių bankas SVV įmonėms išdalijo 4 mln. Lt, labai mažoms įmonėms – 3,3 mln. Lt, o įmonėms, esančioms plėtotinuose regioniniuose centruose, –1,5 mln. Lt.
UAB Medicinos bankas per 2008 m. išnaudojo 3,5 mln. Lt mikrokreditų, iš kurių 3,2 mln. Lt teko labai mažoms įmonėms, o įmonėms, esančioms plėtotinuose regioniniuose centruose, – 989 tūkst. Lt.
AB DnB NORD bankas 2008 m. labai mažų paskolų išdalijo už 2,3 mln. Lt, iš jų 1,8 mln. Lt gavo labai mažos įmonės. Įmonėms, esančioms apskrityse, kurioms taikomos mikrokreditavimo lengvatos, šis bankas skyrė 1,2 mln. Lt (46 proc.).
Iš viso mikrokreditavimo priemonei LR Vyriausybė skyrė 28,8 mln. Lt. Šiuo metu šios lėšos yra visiškai panaudotos ir tolesni pinigų išdavimai vykdomi iš grąžintų mikrokreditų.
Mikrokreditavimui skirtos lėšos (PHARE pasibaigusių programų (negrąžintinos paramos Lietuvai) lėšos) paskolintos AB Šiaulių bankui (15 mln. Lt), UAB Medicinos bankui (8,3 mln. Lt) ir AB DnB NORD bankui (5,5 mln. Lt), kurie pasiūlė geriausias įmonių mikrokreditavimo sąlygas ir laimėjo atranką. Labai mažų paskolų teikimą administruoja bendrovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).Minėti trys bankai mikrokreditavimui skirtas lėšas gali naudoti iki 2012-12-31.
Mikrokreditai (paskolos iki 25 tūkst. eurų mikroįmonėms) – tai dar viena labai plačiai Europos Sąjungos šalyse narėse taikoma smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių paramos finansinės inžinerijos priemonė. Jos esmė ta, kad paramai skirtos lėšos ne išdalijamos negrįžtamai, o suteikiamos paskolų, garantijų ar rizikos kapitalo investicijų forma. Įmonėms sėkmingai įgyvendinus planuotus projektus, lėšos sugrąžinamos į programą ar administratoriui ir gali būti suteikiamos naujiems kitų įmonių projektams finansuoti.
Mikrokreditai teikiami supaprastinta tvarka, o palūkanos yra mažesnės negu įprastai. Palankesnės sąlygos taikomos mikroįmonėms ir įmonėms, veikiančioms plėtotinuose regioniniuose centruose (Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių savivaldybių teritorijose). Be abejo, parama nėra koncentruojama tik šiuose minėtuose regionuose, jos gali kreiptis visų apskričių verslininkai.

2008 m. sumažėjęs skolinimasis iš kredito įstaigų atsispindėjo ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) veiklos rezultatuose. Smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) Lietuvoje per praėjusius metus INVEGA garantavo paskolų už 210,3 mln. Lt (7,9 proc. mažiau nei 2007 m.), o bendra garantijų suma sudarė 123,6 mln. Lt (17,4 proc. mažiau nei 2007 m.). Iš viso per 2008 metus INVEGA suteikė 320 garantijų už verslo paskolas SVV įmonių veiklai pradėti arba išplėsti, o tai yra 34,6 proc. mažiau nei per 2007 metus.

„Lėtėjant pasaulio ekonomikoms bei griežtėjant SVV kreditavimo sąlygoms ir Lietuvoje, SVV įmonėms mažėja galimybių ir tampa vis sudėtingiau gauti tinkamą verslui finansavimą. Valstybė, teikdama per INVEGĄ valstybės garantijas, lengvina įmonėms priėjimą prie finansavimo šaltinių. INVEGOS garantijos buvo, yra ir ateityje turėtų būti vienas geriausių SVV kreditavimo riziką mažinančių veiksnių bei turėtų skatinti bankus aktyvinti SVV įmonių kreditavimą“, – teigia INVEGOS generalinė direktorė Zita Gurauskienė.
Nors 2008 m. INVEGOS garantijų ir buvo suteikta mažiau nei 2007 m., smulkieji ir vidutiniai verslininkai į savo projektus investavo daugiau lėšų, t. y. 41,9 proc. išaugo vidutinė paskolos suma (2008 m. ji siekė 662 728 Lt) ir 28,4 proc. didesnė vidutinė garantijų suma (392 696 Lt).
2008 m. 84,4 proc. visų garantijų suteikta už verslininkų paskolas investiciniams projektams įgyvendinti, likusi dalis (15,6 proc.) – už paskolas apyvartinėms lėšoms papildyti. 36,6 proc. garantijų buvo suteikta už gamyba besiverčiančių įmonių paskolas, 49,7 proc. – už paskolas, suteiktas paslaugų įmonėms, ir 13,7 proc. garantijų atiteko už prekybos įmonių imamas paskolas.
Aktyviausi INVEGOS partneriai 2008 metais buvo AB SEB bankas (26,9 proc.), AB DnB NORD bankas (16,3 proc.), ir AB „Parex“ bankas (14,7 proc.).
2008 metais aktyviausiai iš bankų paskolas su INVEGOS garantija ėmė Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos apskričių verslininkai. Pasyviausiai valstybės pagalba, teikiama garantijų forma, naudojosi Tauragės apskrities SVV subjektai. Daugiausia garantijų , t. y. 51,3 proc. suteikta labai mažoms įmonėms, kuriose dirba iki 10 darbuotojų.

Nuo veiklos pradžios (2001 m.) iki 2008 m. gruodžio 31 d. INVEGA kredito įstaigoms jau suteikė 1856 garantijas už SVV subjektų imamas paskolas, bendra garantuotų paskolų suma siekė 822,2 mln. Lt, o už jas suteiktų garantijų suma – 522,9 mln. Lt.

Sausio 16 d. ūkio ministerijoje posėdžiavęs JEREMIE* kontroliuojančiojo fondo priežiūros komitetas pritarė dviejų finansų inžinerijos priemonių (rizikos kapitalo fondai ir bendrų investicijų „Verslo angelai“ fondas) konkursų sąlygoms. Vadovaujantis šiomis sąlygomis bus atrinkti finansiniai tarpininkai (rizikos kapitalo valdymo įmonės), per kuriuos bus finansuojami mažų ir vidutinių įmonių verslo projektai.

Rizikos kapitalo fondų priemonei numatyta skirti 80 mln. Lt iš Europos Sąjungos 2007–2013 m. struktūrinės paramos lėšų.

„Rizikos kapitalo fondų investicijos yra orientuotos į įmones, pasižyminčias dideliu augimo potencialu ir didele rizika, todėl reikalingos labai profesionalios ir stiprios valdymo komandos, galinčios kurti portfelius, sudarytus iš nedidelio skaičiaus, bet rūpestingai atrinktų ir augimo potencialu pasižyminčių įmonių, kurios, palaikomos rizikos kapitalo schemos, gali tapti sėkmingos veiklos pavyzdžiais ar rinkos lyderėmis“, – teigia ūkio ministerijos sekretorius Arūnas Keraminas.

Bendrų investicijų „Verslo angelai“ fondo priemonei suplanuota skirti 20 mln. Lt iš ES struktūrinės paramos fondų. Šios priemonės tikslas – sukurti į rizikingus projektus investuojančių verslininkų tinklą, skatinti jų aktyvesnę veiklą, raginti dalytis bendro investavimo galimybėmis.

Pasak sekretoriaus A. Keramino, šios finansų inžinerijos priemonės ne tik sukurs palankias finansavimo sąlygas labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), bet ir teiks grąžą kontroliuojančiajam fondui, per kurį vėl bus galima investuoti. Tai leis maksimaliai išnaudoti ir pailginti ES struktūrinės paramos poveikį rinkai.
Europos investicijų fondo atstovas, Šiaurės Europos regiono JEREMIE iniciatyvos vadovas Graham‘as Cope‘as taip pat susitiko su ūkio ministru Dainiumi Kreiviu. Susitikimo metu buvo aptartos galimybės paspartinti kitų finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimo pradžią bei padidinti kontroliuojančiojo fondo lėšas.

Daugiau informacijos apie finansų inžinerijos priemones galite rasti Ūkio ministerijos tinklalapyje adresu:  http://www.ukmin.lt/lt/veiklos_kryptys/es_strukturiniai_fondai/2007-2013/2007_2013_dokumentai_finansu_inzinerija.php.

*JEREMIE (angl. „Joint European Resources for Micro to Medium Enterprises“) – tai bendra Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo iniciatyva, kurios tikslas – padėti šalims narėms pasirengti dalį joms numatytų ES struktūrinės paramos lėšų panaudoti MVĮ skirtoms finansinėms priemonėms (mikrokreditavimas, rizikos kapitalo investicijos ir pan.) įgyvendinti. Mūsų šalyje ši iniciatyva finansuojama 2007–2013 m. ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ lėšomis, jai skiriama 275 mln. Lt (apie 80 mln. EUR) Europos Sąjungos struktūrinių lėšų.

Informacija parengta pagal  Ūkio ministerijos pranešimą spaudai

Jau tampa tradicija, kad naujus veiklos metus INVEGA pradeda apibendrindama praėjusių metų veiklos rezultatus. Ta proga 2009 m. sausio 16 d. į Belmonte esantį Karolio de Vimo malūną buvo pakviesti INVEGOS partneriai, kolegos iš kredito įstaigų ir svečiai iš Vyriausybės, Seimo, ministerijų ir kitų įvairių institucijų.

Skambant subtiliems arfos ir fleitos garsams, visi svečiai, susirinkę didžiojoje malūno salėje, galėjo paskaityti naujausią „Invegos“ žinių“ laikraščio numerį, susitikti savo kolegas ir šiltai pabendrauti. Vėliau iškilmingai pasveikinęs visus susirinkusiuosius p. S.Pilinkus suteikė žodį INVEGOS generalinei direktorei Zitai Gurauskienei.
Savo trumpoje sveikinamojoje kalboje p. Zita Gurauskienė teigė, kad praėjusių metų veiklos rezultatų aptarimas iš tiesų vyksta sudėtingu ir verslui, ir mums visiems laikotarpiu. Tačiau tradicijų puoselėjimas ir jų palaikymas gali būti dar vienos pradžios pagrindas. Pasklidus kalboms apie neva bankų nenorą teikti paskolas, reikia suprasti, kad, kaip ir kiti verslai, bankinis sektorius taip pat patiria finansinius sukrėtimus. Generalinė direktorė išreiškė viltį, kad eilinis kasmetinis mūsų susitikimas ir vienas kito padrąsinimas gali padėti išjudinti ledus. Šiandien apžvelgdami praėjusių metų veiklos rezultatus, turime galimybę ir privalome kalbėti apie tai, ką galime padaryti, kad mūsų tiek bankų, tiek INVEGOS veikla, padėtų išgyventi verslui šiuo sunkmečiu. „Man smagu, kad tai, ką pasėjome prieš septynerius metus, šiandien užaugo ir duoda vaisius, kuriais drauge galime džiaugtis. Taigi, 2002 m. savo veiklą įamžinę su vos 100 suteiktų garantijų už 20 mln. Lt, šiuo metu jau esame garantavę beveik už 1900 paskolų smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurių bendra suma viršija 820 mln. Lt. Verslininkams kompensuota daugiau kaip 32 mln. Lt palūkanų, o lengvatinėmis labai mažomis paskolomis (mikrokreditais) pasinaudojo 590 labai mažų įmonių“, – džiaugėsi Z. Gurauskienė.
Trumpas kalbas svečiams tarė ūkio ministras Dainius Kreivys, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, DnB NORD banko valdybos pirmininko pavaduotojas Vygintas Bubnys. Po sveikinamųjų kalbų ir muzikinės akordeonistų trio pauzės, buvo apdovanojami visi aktyviausiai ir produktyviausiai su INVEGA 2008 m. dirbę kredito įstaigų darbuotojai. Idėja įvertinti ir apdovanoti komercinių bankų darbuotojų pastangas kredituojant smulkųjį ir vidutinį verslą gimė prieš penkerius metus ir dabar tapo gražia tradicija, neatsiejama INVEGOS renginio dalimi.   
Taigi produktyviausiais iš produktyviausių, aktyviausiais iš aktyviausių tapo AB Parex banko Vilniaus filialo vadybininkas Andžejus Andžejevskis (III vieta), AB SEB banko Kauno filialo vadybininkai Valentina Kulik ir Egidijus Pašukonis (II vieta). O pirmąją vietą laimėjo Irmina Guobienė, AB Šiaulių banko Alytaus filialo vadybininkė.
Po smagių apdovanojimų vakaro vedėjas S.Pilinkus visus svečius pakvietė padegustuoti Belmonte gaminamo alučio, pasivaišinti gardžiais patiekalais ir atlikti krupniko gėrimo ceremoniją. O kad vakaras neprailgtų ir svečiai neužsisėdėtų prie stalų, visus į linksmą šokį kvietė kapelijos „Bičiuliai“ muzikantai.
 
Mes tikime, kad įvertinę pasiektus laimėjimus ir teisingo bendradarbiavimo prasmę, tapsime vieni kitiems itin svarbūs, reikalingi ir rūpimi, o 2008 m. aktyviausiai su INVEGA dirbę bankininkai, paskatins ir kitus savo kolegas produktyviau dirbti su mumis!

Kitas nuotraukas galite peržiūrėti čia

Sumažėjus bankų išduodamų paskolų skaičiui, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) per 2008 m. lapkričio mėn. suteikė atitinkamai 2,1 karto mažiau garantijų nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Iš viso jų buvo suteikta 14. Garantuotų paskolų suma lapkričio mėnesį siekė 10,8 mln. Lt, o garantijų suma sudarė 6,7 mln. Lt. Šios sumos yra beveik 1,5 karto mažesnės nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

92,9 proc. visų garantijų suteikta įmonėms, kurios ėmė iš bankų paskolas investiciniams projektams įgyvendinti, likusi dalis (7,1 proc.) verslininkams, kurie skolinosi apyvartinėms lėšoms papildyti.
21,4 proc. garantijų per lapkričio mėn. buvo suteikta įmonėms, teikiančioms įvairias paslaugas, 35,7 proc. – gamybos sektoriaus įmonėms, likę 42,9 proc. pasiskirstė tarp prekyba užsiimančių įmonių.
50 proc. garantijų suteikta veiklos patirtį turinčioms įmonėms, t. y. veikiančioms daugiau kaip 5 metus, ir net 35,7 proc. garantijų suteikta jaunoms, neseniai pradėjusioms verslą ir veikiančioms iki 3 metų įmonėms.
Lapkričio mėnesį su INVEGA bendradarbiavo tik keturi iš vienuolikos pasirašiusių bendradarbiavimo sutartį bankų. Daugiausia projektų per 2008 metų lapkričio mėn. pateikė AB DnB NORD bankas, jo suteiktos garantijos sudarė 35,7 proc. bendro per minėtą laikotarpį suteiktų garantijų skaičiaus.
Aktyviausiai minimą laikotarpį paskolas su INVEGOS garantija ėmė Kauno, Vilniaus ir Alytaus smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai.

Sulėtėjus ekonomikai gerokai sumažėjo ir bankų išduodamų paskolų skaičius bei atitinkamai UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) suteiktų garantijų skaičius. Per 2008 m. spalio mėn. INVEGA suteikė 19 garantijų. Garantuotų paskolų suma spalio mėnesį siekė 10,6 mln. Lt, o garantijų suma sudarė 4,6 mln. Lt.

73,7 proc. visų garantijų suteikta įmonėms, kurios ėmė iš bankų paskolas investiciniams projektams įgyvendinti, likusi dalis (26,3 proc.) verslininkams, kurie skolinosi apyvartinėms lėšoms papildyti.
42,1 proc. garantijų per birželio mėn. buvo suteikta įmonėms, teikiančioms įvairias paslaugas, 26,3 proc. – gamybos sektoriaus įmonėms, likę 31,6 proc. pasiskirstė tarp prekyba užsiimančių įmonių.
Per 47 proc. garantijų suteikta veiklos patirtį turinčioms įmonėms, t. y.veikiančioms daugiau kaip 5 metus.
Daugiausia projektų per 2008 metų spalio mėn. pateikė AB „Parex“ bankas, AB SEB bankas, AB Šiaulių bankas ir AB bankas „Snoras“. AB „Parex“ bankui suteiktos garantijos sudarė 31,6 proc., AB SEB bankui – 21 proc., o likusiems bankams – atitinkamai po 15,8 proc. bendro per minėtą laikotarpį suteiktų garantijų skaičiaus.

Aktyviausiai spalio mėnesį paskolas su INVEGOS garantija ėmė Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos verslininkai, nuo jų nedaug atsiliko Alytaus apskrities smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai. 

Per devynis šių metų mėnesius smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) Lietuvoje UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) garantavo paskolų už 187,9 mln. Lt, o bendra garantijų suma sudarė 111,8 mln. Lt. Iš viso per tris 2008 metų ketvirčius INVEGA garantavo už 281 verslo paskolą įmonių veiklai pradėti arba išplėsti.

Anot INVEGOS generalinės direktorės Zitos Gurauskienės, nors apie pasaulinę ekonomikos krizę kasdien kalbama vis garsiau ir akivaizdžiai sulėtėjo skolinimosi iš kredito įstaigų tempai, smulkieji ir vidutiniai verslininkai nenuleidžia rankų ir toliau naudojasi visomis įmanomomis finansavimo priemonėmis. Per tris šių metų ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, smulkieji ir vidutiniai verslininkai į savo projektus investavo daugiau lėšų, t. y. 6,3 proc. išaugo garantuotų paskolų suma, 43,3 proc. padidėjo vidutinė paskolos suma (šiemet ji siekė 671 710 Lt) ir 31,7 proc. didesnė vidutinė garantijų suma (402 894 Lt).
Per devynis 2008 metų mėnesius 84,7 proc. visų garantijų suteikta už verslininkų paskolas investiciniams projektams įgyvendinti, likusi dalis (15,3 proc.) – už paskolas apyvartinėms lėšoms papildyti. 37,4 proc. garantijų buvo suteikta už gamyba besiverčiančių įmonių paskolas, 51,6 proc. – už paskolas, suteiktas paslaugų įmonėms ir 11 proc. garantijų atiteko už prekybos įmonių imamas paskolas.
Aktyviausi per 2008 metų devynis mėnesius INVEGOS partneriai buvo AB SEB bankas (27,4 proc.), AB DnB NORD bankas (16 proc.), AB Ūkio bankas ir AB „Parex“ bankas (po 13,2 proc.).
Per tris 2008 metų ketvirčius aktyviausiai iš bankų paskolas su INVEGOS garantija ėmė Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos apskričių verslininkai. Per šį laikotarpį gerokai daugiau paskolų su INVEGOS garantija ėmė Utenos verslininkai, kurie, palyginti su praėjusių metų tuos pačiu laikotarpiu, buvo vieni pasyviausių.

Nuo 2008 m. pradžios įsigaliojus naujiems veiklą reglamentuojantiems dokumentams, INVEGOS garantijas palankesnėmis sąlygomis gali gauti daugiau smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų: dabar garantuotas paskolas jau gali gauti ir vidutinės įmonės, kuriose darbuojasi iki 250 darbuotojų (anksčiau buvo iki 100 darbuotojų), ir fiziniai asmenys, užsiimantys verslu (individualia veikla, turintys verslo liudijimą); iki 10 proc. sumažintas minimalus asmeninio dalyvavimo projekte dydis naujai įsteigtiems subjektams, veikiantiems iki 1 metų; pakeisti maksimalūs garantijos dydžiai – iki 5 mln. Lt, jei subjektas veikia trejus metus ir ilgiau; panaikintas neremtinų veiklų sąrašas. 

Nuo veiklos pradžios (nuo 2001 m.) iki 2008 m. spalio 1 d. INVEGA kredito įstaigoms jau suteikė 1817 garantijų už SVV subjektų imamas paskolas, bendra garantuotų paskolų suma siekė 799,8 mln. Lt, o garantijų suma – 511,1 mln. Lt.

Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas netrukus galės pasinaudoti šiuolaikinėmis finansų inžinerijos priemonėmis, į kurias bus investuojamos 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšos. Šiuo tikslu šiandien buvo pasirašyta trišalė finansavimo sutartis tarp Ūkio, Finansų ministerijų ir Europos investicijų fondo (EIF).
EIF suteikiami įgaliojimai per specialų, Kontroliuojantįjį, fondą, naudojantis finansų inžinerijos priemonėmis, investuoti 275 mln. litų (apie 80 mln. eurų) 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų. Iki šiol Lietuvoje šios lėšos buvo skiriamos tik dotacijų pavidalu.

Sutartį, kuria EIF paskirtas vadovauti Kontroliuojančiajam fondui (JEREMIE* iniciatyva) pasirašė finansų ministras Rimantas Šadžius, ūkio ministras Vytas Navickas ir EIF atstovaujanti Europos investicijų banko viceprezidentė Eva Srejber.

Finansų inžinerijos priemonės, kurioms bus naudojamos ES struktūrinės paramos lėšos:

    * Mikrokreditai – 75 mln. litų (21,75 mln. eurų)
    * Portfelinės ir individualios garantijos –  100 mln. litų (29 mln. eurų)
    * Rizikos kapitalo fondai – 80 mln. litų (23 mln. eurų)
    * Bendrų investicijų fondas „Verslo angelai“ – 20 mln. litų (6 mln. eurų)

EIF tiesiogiai neinvestuos, bet atrinks finansinius tarpininkus (bankus, garantijų agentūrą, rizikos kapitalo valdymo įmones), kurie bus atsakingi už atskirų priemonių įgyvendinimą.

Jau nuo ateinančio pavasario labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), kurių projektai atitiks Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas” reikalavimus, galės naudotis patrauklias sąlygas siūlančiais kelių rūšių išoriniais finansavimo šaltiniais, parama bus lanksčiai administruojama.

MVĮ turės galimybę gauti mikrokreditus geresnėmis sąlygomis nei įprastai juos suteikia bankai. Portfelinės ir individualios garantijos leis kreditoriams prisiimti didesnį nei įprastai rizikos laipsnį. Rizikos kapitalo investicijos orientuotos į dideliu augimo potencialu ir didele veiklos rizika pasižyminčias įmones. „Verslo angelų“ fondo veiklos tikslas yra sukurti metodą, skatinantį kurtis „verslo angelų“ tinklams ir dalytis bendro investavimo galimybėmis, bei paskatinti vietos verslininkus labiau pripažinti rizikos kapitalą kaip finansavimo priemonę.

Lėšas, kurios naudojantis šiomis priemonėmis bus investuotos MVĮ naudai, teiks grąžą Kontroliuojančiajam fondui ir jas vėl bus galima investuoti. Tai prailgins ES struktūrinės paramos poveikį rinkai.

Tikimasi, kad investuojami 275 mln. litų papildomai pritrauks per 1 milijardą litų privačių lėšų, o naudą pajus apie 4000 labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių.

Europos investicijų fondas buvo pasirinktas įvertinus didelę jo darbo patirtį ir kompetenciją. 1994 m. įsteigta Europos Sąjungos specializuota finansų institucija, įgyvendina MVĮ skirtus rizikos kapitalo ir garantijų instrumentus.

Nuo 2007 m. pradžios Ūkio ministerija kartu su EIF dirbo nagrinėdama finansinės inžinerijos priemonių steigimo ir įgyvendinimo Lietuvoje galimybes. Reikšminga darbo dalis – 2007 m. liepą parengta ataskaita „Rinkos trūkumų analizė“, kurios pagrindu buvo suformuota Kontroliuojančiojo fondo schema.

„Viena esminių problemų, su kuriomis susiduria mažos ir vidutinės įmonės, yra ribotos galimybės gauti išorinių finansavimo šaltinių. Tai ypač aktualu pradedančioms įmonėms ir didelį augimo potencialą turinčioms, bet rizikingų investicijų reikalaujančioms įmonėms. Šiuo projektu siekiama pagerinti MVĮ priėjimą prie finansavimo šaltinių ir taip paskatinti inovatyvių verslo idėjų realizavimą bei naujų technologinių verslų kūrimąsi Lietuvoje“, – sako ūkio ministras Vytas Navickas.

„Vyriausybė siekia užtikrinti šalies ekonomikos augimą, stiprinti konkurencingumą ir skatinti inovacijas įvairiomis priemonėmis, tarp kurių – ir ES struktūrinės paramos panaudojimas. Šioje srityje stengiamės išnaudoti visas atsirandančias galimybes ir džiaugiuosi, kad moderniomis finansų inžinerijos priemonėmis ES fondų lėšų pagalba galime paskatinti verslo plėtrą“, - teigia finansų ministras Rimantas Šadžius.

EIB viceprezidentės Eva Srejber nuomone, šia labai svarbia sutartimi Lietuvos Vyriausybė patvirtina savo pasirengimą remti naujas ir efektyvias finansų inžinerijos priemones skirtas finansuoti mažų ir vidutinių įmonių plėtrą Lietuvoje. Šis bendradarbiavimas paskatins smulkiojo verslo konkurencingumą, palengvins įmonių priėjimą prie finansavimo šaltinių ir padidins jų augimo tempus ir darbo vietų kūrimą Lietuvoje.

***

*JEREMIE (angl. „Joint European Resources for Micro to Medium Enterprises“) – tai bendra Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo iniciatyva, kurios tikslas – padėti šalims narėms pasirengti dalį joms numatytų ES struktūrinės paramos lėšų panaudoti MVĮ skirtų finansinių priemonių (mikrokreditavimas, rizikos kapitalo investicijos ir pan.) įgyvendinimui. Mūsų šalyje ši iniciatyva finansuojama 2007-2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas” lėšomis, jai skiriama 275 mln. Lt (apie 80 mln. EUR) Europos Sąjungos struktūrinių lėšų.
 
Parengta pagal Ūkio ir Finansų ministerijų pranešimus spaudai

Vasara – atostogų metas, tačiau UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) šis laikotarpis, palyginti su ankstesniais veiklos metais, išliko gana darbingas ir stabilus: per tris 2008 m. vasaros mėnesius suteiktos 85 garantijos, garantuota paskolų už 60,3 mln. Lt, o garantijų suma siekė 34,4 mln. Lt. Daugiausia garantijų (40 proc.) suteikta už paskolas, kurių dydžiai siekė nuo 100 tūkst. iki 500 tūkst. Lt. Aktyviausiai skolinosi jau verslo patirtį turinčios ir daugiau kaip 5 veiklos metus skaičiuojančios smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės (51,8 proc.).

„Nors šiais metais infliacija pasiekė rekordines aukštumas, padidėjo skolinimosi kaštai ir sugriežtėjo paskolų teikimo politika, todėl kreditų įstaigose akivaizdžiai sumažėjo skolinimosi aktyvumas, visgi INVEGOS suteiktų garantijų skaičius rodo, kad smulkieji ir vidutiniai verslininkai noriai naudojasi valstybės teikiama parama verslui, – teigė INVEGOS generalinė direktorė Zita Gurauskienė. – Tikimės, kad ir metų pabaigoje INVEGOS garantijų paklausa bus nemažesnė.“ 

89,4 proc. visų garantijų suteikta verslininkams, kurie ėmė iš bankų paskolas investiciniams projektams įgyvendinti, likusi dalis (10,6 proc.) verslininkams, kurie skolinosi apyvartinėms lėšoms papildyti. Kalbant apie garantijų pasiskirstymą pagal veiklos rūšį, 57,6 proc. sudarė paslaugas teikiančios įmonės, 25,9 proc. – besiverčiančios gamyba ir 16,5 proc. – prekybos įmonės. 

Daugiausia verslo projektų per 2008 metų tris vasaros mėnesius pateikė AB SEB Vilniaus bankas (28,2 proc.), DnB NORD bankas (18,8 proc.) ir AB „Parex“ bankas (15,3 proc.). O aktyviausiai skolinosi didžiųjų šalies apskričių – Kauno (29,4 proc.), Vilniaus (28,2 proc.) ir Klaipėdos (15,3 proc.) – smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, nuo kurių nedaug atsiliko Marijampolės ir Utenos apskričių verslininkai, iki šiol dideliu skolinimosi aktyvumu negalėję pasigirti.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) per 2008 m. birželio mėn. suteikė 33 garantijas. Garantuotų paskolų suma birželio mėnesį siekė 24,5 mln. Lt, o garantijų suma sudarė 13,3 mln. Lt.
87,9 proc. visų garantijų suteikta įmonėms, kurios ėmė iš bankų paskolas investiciniams projektams įgyvendinti, likusi dalis (12,1 proc.) verslininkams, kurie skolinosi apyvartinėms lėšoms papildyti.
42,4 proc. garantijų per birželio mėn. buvo suteikta įmonėms, teikiančioms įvairias paslaugas, 33,3 proc. – gamybos sektoriaus įmonėms, likę 24,2 proc. pasiskirstė tarp prekyba užsiimančių įmonių.
Per 33 proc. garantijų suteikta naujoms įmonėms, veikiančioms iki 3 metų.
Daugiausia projektų per 2008 metų birželio mėn. pateikė AB „Parex“ bankas, AB SEB bankas, AB Ūkio bankas ir DnB NORD bankas. AB „Parex“ bankui suteiktos garantijos sudarė 21,2 proc., o likusiems bankams – atitinkamai po 18,2 proc. bendro per minėtą laikotarpį suteiktų garantijų skaičiaus.
Aktyviausiai pirmąjį vasaros mėnesį paskolas su INVEGOS garantija ėmė Kauno ir Klaipėdos verslininkai, nuo jų nedaug atsiliko Vilniaus, Utenos ir Marijampolės apskričių smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai.

Septintus veiklos metus skaičiuojanti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ir toliau sėkmingai padeda smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) Lietuvoje – per pirmąjį šių metų pusmetį SVV įmonėms suteiktų garantuotų paskolų suma siekė 126,7 mln. Lt, o bendra garantijų suma sudarė 76,8 mln. Lt. Iš viso per šešis 2008 metų mėnesius INVEGA garantavo už 204 verslo paskolas įmonių veiklai pradėti arba išplėsti.
„Šių metų pradžioje Lietuvos komerciniai bankai buvo linkę griežtinti paskolų sąlygas ir sustiprinę rizikos vertinimą. Visa tai atsiliepė ir INVEGOS išduodamų garantijų skaičiui, kuris per 2008 m. pirmus du ketvirčius buvo nežymiai mažesnis, palyginti su praėjusių metų lyginamuoju periodu. Vis dėlto šis konservatyvesnis bankų požiūris į skolinimąsi per keletą metų įsibėgėjusios sparčios verslo plėtros beveik nesustabdė“, – sakė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinė direktorė Zita Gurauskienė.
Per pirmąjį 2008 metų pusmetį 83,8 proc. visų garantijų suteikta už verslininkų paskolas investiciniams projektams įgyvendinti, likusi dalis (16,2 proc.) – už paskolas apyvartinėms lėšoms papildyti. 43,1 proc. garantijų buvo suteikta už gamyba besiverčiančių įmonių paskolas, ir 47,1 proc. – už paskolas, suteiktas paslaugų įmonėms. Nuo 2008 m. vasario 6 d. (Žin., 2007, Nr. 132-5354) panaikinus neremtinų veiklų sąrašą, 9,8 proc. garantijų atiteko už prekybos įmonių imamas paskolas.
Aktyviausi 2008 metų I pusmetį INVEGOS partneriai buvo AB SEB bankas (25 proc.), AB DnB NORD bankas (16,8 proc.), AB Ūkio bankas (16,8 proc.). Nuo šių kredito įstaigų nedaug atsiliko AB Parex bankas, kurio dalis bendrame suteiktų garantijų skaičiuje sudarė 12,3 proc..
Per 2008 metų I pusmetį aktyviausiai iš bankų paskolas su INVEGOS garantija, kaip ir per I šių metų ketvirtį, ėmė Kauno, Vilniaus ir Panevėžio apskričių verslininkai. Džiugina tai, kad per šį laikotarpį akivaizdžiai daugiau paskolų su INVEGOS garantija ėmė anksčiau vieni pasyvesnių buvę Utenos verslininkai.
Per minimą laikotarpį mažiausia INVEGOS garantijos suma buvo 10 000 Lt ir atitinkamai didžiausia – 2 000 000 Lt, vidutinė garantijų suma sudarė 378 530 Lt, vidutinė garantuotos paskolos suma – 623 689 Lt.
Nuo veiklos pradžios 2001 m. INVEGA kredito įstaigoms jau suteikė 1740 garantijų už SVV subjektų imamas paskolas, bendra garantuotų paskolų suma siekia 738,6 mln. Lt, o garantijų suma – 476 mln. Lt.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) per 2008 m. gegužės mėn. suteikė 43 garantijas. Garantuotų paskolų suma gegužės mėnesį siekė 30,2 mln. Lt, o garantijų suma sudarė 20,2 mln. Lt.
76,7 proc. visų garantijų suteikta įmonėms, kurios ėmė iš bankų paskolas investiciniams projektams įgyvendinti, likusi dalis (23,3 proc.) verslininkams, kurie skolinosi apyvartinėms lėšoms papildyti.
34,9 proc. garantijų per gegužės mėn. buvo suteikta įmonėms, teikiančioms įvairias paslaugas, 51,2 proc. – gamybos sektoriaus įmonėms, likę 13,9 proc. pasiskirstė tarp prekyba užsiimančių įmonių.
Per 30 proc. garantijų suteikta naujoms įmonėms, veikiančioms iki 3 metų.
Daugiausia projektų per 2008 metų gegužės mėn. pateikė AB SEB bankas, AB Ūkio bankas, AB Šiaulių bankas. AB SEB bankui suteiktos garantijos sudarė atitinkamai 37,2 proc., o likusiems dviem bankams – po 13,9 proc. bendro per minėtą laikotarpį suteiktų garantijų skaičiaus.
 Aktyviausiai paskutinį pavasario mėnesį paskolas su INVEGOS garantija ėmė Kauno ir Vilniaus verslininkai.

SVARBU!

SVV subjekto statuso deklaracijos elektroninė forma (Excel failu) jau pateikta LR ūkio ministerijos internetinėje svetainėje. Placiau apie SVV subjekto statuso deklaravimą galima pasiskaityti ir mūsų internetiniame puslapyje skyrelyje "INVEGA paslaugos/SVV subjekto statuso deklaravimas".

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) per 2008 m. balandžio mėn. suteikė 37 garantijas. Garantuotų paskolų suma balandžio mėnesį siekė 21,4 mln. Lt, o garantijų suma sudarė 12,9 mln. Lt.
83,8 proc. visų garantijų suteikta įmonėms, kurios ėmė iš bankų paskolas investiciniams projektams įgyvendinti, likusi dalis (16,2 proc.) verslininkams, kurie skolinosi apyvartinėms lėšoms papildyti.
59,5 proc. garantijų per balandžio mėn. buvo suteikta įmonėms, teikiančioms įvairias paslaugas, 27,0 proc. – gamybos sektoriaus įmonėms,  likę 22,7 proc. pasiskirstė tarp prekyba užsiimančių įmonių.
Per 40 proc. garantijų suteikta naujoms įmonėms, veikiančioms iki 3 metų.
Daugiausia projektų per 2008 metų balandžio mėn. pateikė AB SEB bankas, AB Ūkio bankas, AB „Parex“ bankas ir AB DnB NORD bankas. Pirmiems dviem bankams suteiktos garantijos sudarė atitinkamai 29,7 ir 24,3 proc., o AB „Parex“ banko ir AB DnB NORD banko – po 16,2 proc. bendro per minėtą laikotarpį suteiktų garantijų skaičiaus.
 Aktyviausiai pirmąjį šių metų mėnesį paskolas su INVEGOS garantija ėmė Kauno, Vilniaus ir Panevėžio verslininkai.

Balandžio 28 d. 13 val. LR Vyriausybės pasitarime buvo pristatyta UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (toliau - "Invega") 2007 m. veiklos ataskaita, kuri įvertinta teigiamai. Pranešėjas - ūkio ministras V.Navickas, dalyvavo - "Invegos" generalinė direktorė Zita Gurauskienė,  Vyriausybės kanceliarijos Biudžeto ir finansų skyriaus patarėja Lina Liubauskaitė.
Per visus savo veiklos metus, t. y. iki 2008 m. balandžio 1 d., "Invega" jau suteikė 1 627 garantijų, garantavo paskolų už 662,5 mln. Lt ir kompensavo 18,7 mln. Lt palūkanų.

SVARBU!

Primename, kad pasikeitė  SVV subjektų vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo  tvarka . Ją rasite skyriuje "INVEGA paslaugos"/"Garantijų teikimas"/"Norminiai dokumentai".

Nuo 2008 m. kovo 30 d. įsigaliojo  ūkio ministro įsakymas "Dėl smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo" (Žin., 2008, 36-1298). Vadovaudamiesi šiuo įsakymu visi smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, norėdami gauti valstybės paramą, turi užpildyti Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo formą.  Daugiau informacijos apie SVV statuso deklaravimo  tvarką ir deklaracijos  formos pavyzdį galite rasti skyriuje "INVEGA paslaugos"/"Garantijų teikimas"/"Norminiai dokumentai" ir  "Dokumentų formos".

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 124 nustatė, kad  INVEGOS  įsipareigojimų pagal garantijų sutartis limitas 2008 m. neturi viršyti 310 mln. Lt.
Įsipareigojimų limitas nustato, kiek INVEGA bet kuriuo metu  gali būti prisiėmusi įsipareigojimų už smulkias ir vidutines įmones, kurioms kredito įstaigos suteikė paskolas ir už kurias garantavo INVEGA.

SVARBU!

Primename, kad yra pasikeitusi Pažymos apie paskolos gavėją ir jo gautą valstybės pagalbą forma. Pildant dokumentus, reikalingus garantijai gauti, turi būti užildyta būtent nurodyta pažymos forma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2007, Nr. 132-5354) 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 4 „Dėl valstybės neremtinos veiklos rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 4-118).
Primename, kad INVEGA vadovaujasi Europos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1998/2006, pagal kurį garantijos neteikiamos:
1) transporto įmonėms, imančioms paskolas krovininėms transporto priemonėms, skirtoms krovinių vežimui keliais įsigyti;
2) projektams dėl veiklos, susijusios su EB steigimo sutarties 1 priede išvardytų produktų gamyba, pirminiu apdorojimu ir pardavimu (t. y. projektams iš žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros sektorių).
  

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) per 2008 m. sausio mėn. suteikė 30 garantijų. Garantuotų paskolų suma sausio mėnesį siekė 13,48 mln. Lt, o garantijų suma sudarė 8,17 mln. Lt. Nors, palyginti su 2007 m. sausio mėn. rezultatais, garantijų šiais metais suteikta 1,5 karto mažiau, tačiau vidutinė paskolų suma šiemet 34,6 proc., o vidutinė garantijų suma – 24,3 proc. didesnės nei per lyginamąjį praėjusių metų laikotarpį.
86,67 proc. visų garantijų suteikta įmonėms, kurios ėmė iš bankų paskolas investiciniams projektams įgyvendinti, likusi dalis (13,33 proc.) verslininkams, kurie skolinosi apyvartinėms lėšoms papildyti.
53,33 proc. garantijų per sausio mėn. buvo suteikta įmonėms, teikiančioms įvairias paslaugas, likę 46,67 proc. pasiskirstė tarp gamyba užsiimančių įmonių.
Daugiausia projektų per 2008 metų sausio mėn. pateikė AB DnB NORD bankas, AB Ūkio bankas ir AB Šiaulių bankas, nedaug nuo jų atsiliko AB „Parex“ bankas ir AB SEB bankas. Pirmiems trims bankams suteiktos garantijos sudarė atitinkamai po 20 proc., o AB „Parex“ banko ir AB SEB banko – po 10 proc. bendro per minėtą laikotarpį suteiktų garantijų skaičiaus.
 Aktyviausiai pirmąjį šių metų mėnesį paskolas su INVEGOS garantija ėmė Kauno Panevėžio ir Šiaulių verslininkai.

Nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. pradėtų teikti labai mažų paskolų jau išdalyta per 32,8 mln. Lt. Iš viso mikrokreditavimo priemonei LR Vyriausybė skyrė 28,8 mln. Lt. Šiuo metu šios lėšos yra visiškai panaudotos ir tolesni pinigų išdavimai vykdomi iš grąžintų mikrokreditų. Didžioji labai mažų paskolų sumos dalis – 29,3 mln. Lt arba 89 proc. – atiteko labai mažoms įmonėms. 11,5 mln. Lt mikrokreditų gavo įmonės, kurios veiklą vykdo plėtotinuose regioniniuose centruose: Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos.
Aktyviausiai lengvatinėmis labai mažomis paskolomis pasinaudojo Vilniaus, Šiaulių ir Alytaus apskričių verslininkai, pasyviausiai – Utenos.
 Lengvatinėms labai mažoms paskoloms dalyti skirtos lėšos (PHARE pasibaigusių programų (negrąžintinos paramos Lietuvai) lėšos) paskolintos AB Šiaulių bankui (15 mln. Lt), UAB Medicinos bankui (8,3 mln. Lt) ir AB DnB NORD bankui (5,5 mln. Lt), kurie pasiūlė geriausias įmonių mikrokreditavimo sąlygas ir laimėjo atranką. Mikrokreditų teikimą administruoja valstybės įsteigta UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).
Visi trys minėti bankai labai mažoms paskoloms jau panaudojo visas paskolintas lėšas ir naujus mikrokreditus teikia iš grąžintų lėšų. AB Šiaulių bankas labai mažoms įmonėms išdalijo 16,5 mln. Lt arba 93 proc., o įmonėms, esančioms plėtotinuose regioniniuose centruose, – 6,7 mln. Lt (38 proc.).
UAB Medicinos bankas iš viso išnaudojo 9,5 mln. Lt (114 proc.) mikrokreditų, iš kurių 8,1 mln. Lt (85 proc.) teko labai mažoms įmonėms.
AB DnB NORD bankas išdalijo mikrokreditų už 5,6 mln. Lt (101 proc.), iš jų 4,6 mln. Lt gavo labai mažos įmonės. Įmonėms, esančioms apskrityse, kurioms taikomos mikrokreditavimo lengvatos, šis bankas skyrė 2,5 mln. Lt (46 proc.).

Per 2007 metus UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – „Invega“) suteikė bankams 489 garantijas už smulkiųjų ir vidutinių įmonių imamas paskolas, o bendra garantijų suma sudarė 149,6 mln. Lt. Tai yra 1,3 karto daugiau garantijų nei jų buvo suteikta 2006 metais arba 4,8 karto daugiau nei jų suteikta veiklos pradžioje. Garantuotų paskolų suma siekė 228,3 mln. Lt, tai net 11,5 karto daugiau nei buvo veiklos pradžioje 2002 metais.
285 garantijos (iš visų 489 suteiktų garantijų), 139,2 mln. Lt garantuotų paskolų ir 93,9 mln. Lt garantijų yra įtraukta į Europos investicijų fondo (EIF) pergarantuojamą portfelį.

Per 2007 metus suteiktų garantijų portfelis pagal įmonių veiklos rūšis pasiskirstė beveik tolygiai – 46,83 proc. visų garantijų suteikta įmonėms, teikiančioms įvairias paslaugas, kita garantijų dalis (53,17 proc.) suteikta verslo įmonėms, užsiimančioms gamyba. Daugiausia „Invegos“ teikiamomis paslaugomis pasinaudojo medienos dirbinių gamybos, statybos, viešbučių ir visuomeninio maitinimo bei reklamos, leidybos paslaugas teikiančios įmonės.
Pakankamai aktyvios 2007 metais buvo labai mažos įmonės, kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų. Šių įmonių projektų finansavimui paremti suteikta 34 proc. visų per minėtą laikotarpį suteiktų garantijų skaičiaus.
Tradiciškai didesnė garantijų dalis suteikta verslininkų imamų investicinių paskolų grąžinimui užtikrinti. Garantijų už minėtas paskolas lyginamasis svoris bendrame per praėjusius metus suteiktų garantijų portfelyje sudaro 85 proc., o likusi dalis (15 proc.) verslininkams, kurie skolinosi apyvartinėms lėšoms papildyti.
Daugiausia projektų per 2007 metus pateikė AB SEB Vilniaus bankas, AB Šiaulių bankas ir AB Ūkio bankas. Šiems bankams suteiktos garantijos sudarė atitinkamai 21 proc., 20 proc. ir 17 proc. bendro per minėtą laikotarpį suteiktų garantijų skaičiaus. Aktyvumu suteikiant paskolas su „Invegos“ garantija minėtiems bankams nedaug nusileido ir AB DnB NORD bankas. O ypač aktyviai 2007 metais smulkioms ir vidutinėms įmonėms paskolas su „Invegos“ garantija dalijo AB „Parex“ bankas, patekęs į produktyviausiai su „Invega“ bendradarbiavusių bankų penketuką.
Praėjusiais metais aktyviausiai iš bankų paskolas su „Invegos“ garantija ėmė Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskričių verslininkai. Pasyviausiai paskolas verslui su „Invegos“ garantija ėmė Utenos apskrities smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės.
Pernai mažiausia „Invegos“ garantijos suma buvo 11 920 Lt ir atitinkamai didžiausia – 1 600 000 Lt; vidutinė garantijų suma sudarė 305 897 Lt, vidutinė garantuotos paskolos suma – 466 792 Lt.
Per šešerius veiklos metus „Invega“ smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių projektų finansavimui paremti suteikė 1 536 garantijas, kurios bankams užtikrino 611,9 mln. Lt paskolų sumos grąžinimą, o suteiktų garantijų suma sudarė 399,3 mln. Lt. Nuo veiklos pradžios iki 2007-12-31 kompensuota 17,67 mln. Lt palūkanų „Invegos“ garantija pasinaudojusioms verslo įmonėms, 450 įmonių pasinaudojo lengvatinėmis labai mažomis paskolomis.

Svarbu!

Nuo 2008 m. pradžios pasikeitė Papildomos sąlygos teikiant paskolas su INVEGOS garantija. Jas, kaip ir kitus norminius dokumentus, susijusius su garantijų teikimu, galite rasti skyrelyje INVEGA paslaugos/Garantijų teikimas/Norminiai dokumentai.

Nuo 2008 m. pradžios UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) vadovaujasi naujais Garantijos atlyginimo subsidijavimo nuostatais.
Remiantis naujais Garantijos atlyginimo subsidijavimo nuostatais , atsirado šie pakeitimai:
1. Garantijos atlyginimas subsidijuojamas iki 2 mln. Lt garantijos sumos. 2 mln. Lt perviršis nėra subsidijuojamas ir subjektas turi sumokėti visą kainą (Nuostatų 8.2 p.).
2. Kelių garantijų atveju sumuojami garantijų likučiai. Garantijos atlyginimas subsidijuojamas, jei garantijų likučių suma yra iki 2 mln. Lt (Nuostatų 8.2 p.).
3. Garantijos sumos ir garantijos termino pratęsimo atveju garantijos atlyginimui taikomos tos pačios taisyklės (Nuostatų 10 p.).
4. Kompensavimo dydžiai nustatomi šia tvarka (Nuostatų 9 p.):
1) naujiems subjektams, veikiantiems trumpiau nei 3 metus, subsidijuojama 3/4 garantijos atlyginimo (nuo 4 proc. subsidijuojami 3 proc., subjektas moka 1 proc.);
2) labai mažoms ir mažoms įmonėms, veikiančioms 3 metus ir ilgiau, subsidijuojama 2/3 garantijos atlyginimo (nuo 3 proc. subsidijuojami 2 proc., įmonė moka 1 proc.);
3) vidutinėms įmonėms, veikiančioms 3 metus ir ilgiau ir kuriose dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ,subsidijuojama 1/2 garantijos atlyginimo (nuo 3 proc. subsidijuojami 1,5 proc., įmonė moka 1,5 proc.)
5. Kai INVEGOS garantija suteikta už paskolą ES struktūrinių fondų remiamam projektui finansuoti, garantijos atlyginimas subsidijuojamas bendra tvarka.
Subjekto amžiui įvertinti atskaitos taškas – prašymo suteikti garantiją gavimo ir registravimo INVEGOJE data.

Nuo 2008 m. pradžios UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) vadovaujasi naujais  Paskolų palūkanų dalinio kompensavimo smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams administravimo nuostatais.
Remiantis naujais Paskolų palūkanų dalinio kompensavimo smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams administravimo nuostatais, atsirado šie pakeitimai:
1. Palūkanos kompensuojamos tik investicinių paskolų atveju. Paskola laikoma investicine, jei investicijoms skirta ne mažiau kaip 70 proc. visos paskolos (Nuostatų 5.2 p.).
2. Palūkanos kompensuojamos, jei paskolos suma neviršija 2,5 mln. Lt (Nuostatų 5.3 p.).
3. Palūkanos kompensuojamos visoms vidutinėms įmonėms (iki 250 darbuotojų).
4. Jei yra kelios garantuotos paskolos, kompensuojama palūkanos tik tada, jei paskolų pradinių dydžių suma neviršija 2,5 mln. Lt. Jei viršija – paskutinės paskolos palūkanos nėra kompensuojamos (Nuostatų 5.3 p.).
5. Palūkanos kompensuojamos tol, kol galioja garantija. Palūkanos kompensuojamos ne ilgiau kaip 36 mėnesius (garantijos data + 36 mėn.).
6. Maksimali paskolų palūkanų norma, nuo kurios kompensuojamos paskolų palūkanos, – 7 proc.
Kompensavimo dydis priklauso nuo subjekto amžiaus:
1) kai subjektas veikia iki 36 mėn. – kompensuojama 50 proc., bet ne daugiau kaip 3,5 proc.
2) kai subjektas veikia 36 mėn. ir ilgiau – kompensuojama 30 proc., bet ne daugiau kaip 2,1 proc.
Subjekto amžiui įvertinti atskaitos taškas – prašymo suteikti garantiją gavimo ir registravimo INVEGOJE data
7. Paskolų, dėl kurių sprendimas suteikti garantiją buvo priimtas iki 2008-01-01, palūkanos kompensuojamos pagal ankstesnes taisykles ir dydžius, bet visais atvejais ne ilgiau kaip iki
2010-12-31.

Nuo 2008 m. pradžios UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) vadovaujasi naujais  Smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatais.
Remiantis naujais SVV paskolų garantijų teikimo nuostatais, atsirado šie pakeitimai:
1. Garantuotos paskolos gavėjas gali būti labai maža įmonė, maža įmonė, vidutinė įmonė (iki 250 darbuotojų)(Nuostatų 3 p.).

Paskolos gavėjo statusas nustatomas pagal naują SVV plėtros įstatymą. Įstatymas yra parengtas, remiantis 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje dėl labai mažų įmonių, mažų ir vidutinių įmonių sampratos 2003/361/EB, įtvirtintais principais.

2. Sumažintas minimalaus asmeninio dalyvavimo dydis naujai įsteigtiems subjektams (veikiantiems iki 12 mėn.) iki 10 proc. (Nuostatų 7.2 p., 13.2 p.).
Subjekto amžiui įvertinti atskaitos taškas – prašymo suteikti garantiją gavimo ir registravimo INVEGOJE data

3. Pakeisti maksimalūs garantijos dydžiai (Nuostatų 11 p., 12 p.):

jei subjektas veikia 3 metus ir ilgiau:
1) maksimali garantijos suma – 5 mln. Lt,
2) kai kelios garantijos, garantijų likučių maks. suma – 5 mln. Lt.

jei subjektas veikia trumpiau nei 3 metus:
1) maksimali garantijos suma – 2 mln. Lt,
2) kai kelios garantijos, garantijų likučių maksimali suma – 2 mln. Lt.

4. INVEGOS valdyba gali nustatyti papildomus reikalavimus ir mažesnius dydžius (Nuostatų 14 p.).
5. Kredito įstaiga turi turėti dokumentus ir kt. įrodymus, patvirtinančius tikslinį paskolos lėšų panaudojimą bei garantijos suteikimo sąlygų įvykdymą (Nuostatų 14 p.).

2007-12-12 LR Vyriausybė padidino UAB "Investicijos ir verslo garantijos" valstybės garantijų už įsipareigojimus bankams limitą 10 mln. litų. Metų pradžioje nustatytas 200 mln. litų įsipareigojimų limitas jau beveik išnaudotas.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) per 2007 m. lapkričio mėn. suteikė 30 garantijų. Garantuotų paskolų suma spalio mėnesį siekė 15,13 mln. Lt, o garantijų suma sudarė 10,11 mln. Lt.
76,7 proc. visų garantijų suteikta įmonėms, kurios ėmė iš bankų paskolas investiciniams projektams įgyvendinti, likusi dalis (23,3 proc.) verslininkams, kurie skolinosi apyvartinėms lėšoms papildyti.
Net 60 proc. garantijų per lapkričio mėn. buvo suteikta įmonėms, užsiimančioms įvairia gamyba.
Daugiausia projektų per 2007 metų lapkričio mėn. pateikė AB SEB Vilniaus bankas, AB „Parex“ bankas ir AB Šiaulių bankas. Šiems bankams suteiktos garantijos sudarė atitinkamai 30 proc., 20 proc. ir 17 proc. bendro per minėtą laikotarpį suteiktų garantijų skaičiaus.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) per 2007 m. spalio mėn. suteikė 49 garantijas arba 1,2 karto daugiau nei per tą patį 2006 m. laikotarpį. Garantuotų paskolų suma spalio mėnesį siekė 20,12 mln. Lt, o garantijų suma sudarė 14,45 mln. Lt, šie duomenys 1,3 karto didesni nei per 2006 m. atitinkamą laikotarpį.
91,8 proc. visų garantijų suteikta įmonėms, kurios ėmė iš bankų paskolas investiciniams projektams įgyvendinti, likusi dalis (8,2 proc.) verslininkams, kurie skolinosi apyvartinėms lėšoms papildyti.
Daugiausia projektų per 2007 metų spalio mėn. pateikė AB Šiaulių bankas, AB SEB Vilniaus bankas ir AB Ūkio bankas. Šiems bankams suteiktos garantijos sudarė atitinkamai 22,4 proc., 20,4 proc. ir 20,4 proc. bendro per minėtą laikotarpį suteiktų garantijų skaičiaus.

Nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. pradėtų teikti mikrokreditų išdalyta per 31 mln. Lt. Iš viso mikrokreditavimo priemonei LR Vyriausybė skyrė 28,8 mln. Lt. Šiuo metu šios lėšos yra visiškai panaudotos ir tolesni pinigų išdavimai vykdomi iš grąžintų mikrokreditų.
Didžioji mikrokreditų sumos dalis - 27,7 mln. Lt arba 89 proc. - atiteko mikroįmonėms. 10,8 mln. Lt mikrokreditų gavo įmonės, kurios veiklą vykdo plėtotinuose regioniniuose centruose: Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos.
 Mikrokreditavimui skirtos lėšos (PHARE pasibaigusių programų (negrąžintinos paramos Lietuvai) lėšos) paskolintos AB Šiaulių bankui (15 mln. Lt), UAB Medicinos bankui (8,3 mln. Lt) ir AB DnB NORD bankui (5,5 mln. Lt), kurie pasiūlė geriausias įmonių mikrokreditavimo sąlygas ir laimėjo atranką. Mikrokreditų teikimą administruoja bendrovė UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA).
AB Šiaulių bankas mikroįmonėms išdalijo 16,6 mln. Lt arba 111 proc., o įmonėms, esančioms plėtotinuose regioniniuose centruose, - 6,2 mln. Lt (37 proc.).
UAB Medicinos bankas iš viso išnaudojo 8,9 mln. Lt (108 proc.) mikrokreditų, iš kurių 7,7 mln. Lt (86 proc.) teko mikroįmonėms.
AB DnB NORD bankas išdalijo mikrokreditų už 5,6 mln. Lt (101 proc.), iš jų 3,5 mln. Lt gavo mikroįmonės. Įmonėms, esančioms apskrityse, kurioms taikomos mikrokreditavimo lengvatos, šis bankas skyrė 2,5 mln. Lt (46 proc.).
Minėti trys bankai mikrokreditavimui skirtas lėšas gali naudoti iki 2012-12-31. Pasiteisinus mikrokreditavimo priemonei, lėšų šiam tikslui planuojama papildomai numatyti iš 2007 - 2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos.
Mikrokreditai (paskolos iki 25 tūkst. eurų mikroįmonėms) - tai dar viena labai plačiai Europos Sąjungos šalyse narėse taikoma smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių paramos finansinės inžinerijos priemonė. Jos esmė ta, kad paramai skirtos lėšos ne išdalijamos negrįžtamai, o suteikiamos paskolų, garantijų ar rizikos kapitalo investicijų forma. Įmonėms sėkmingai įgyvendinus planuotus projektus, lėšos sugrąžinamos į programą ar administratoriui ir gali būti suteikiamos naujiems kitų įmonių projektams finansuoti.
Mikrokreditai teikiami supaprastinta tvarka, o palūkanos yra mažesnės negu įprastai. Palankesnės sąlygos taikomos mikroįmonėms ir įmonėms, veikiančioms plėtotinuose regioniniuose centruose (Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių savivaldybių teritorijose). Be abejo, parama nėra koncentruojama tik šiuose minėtuose regionuose, jos gali kreiptis visų apskričių verslininkai.

Mikrokreditavimo lesu panaudojimas 2007-09-30

Per 2007 metų 9 mėnesius UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) suteikė bankams penkis kartus daugiau garantijų, palyginti su veiklos pradžia 2002 metais. Garantuotų paskolų suma šiemet net 12 kartų didesnė nei buvo pirmaisiais veiklos metais. 
Nuo 2007-01-01 iki 2007-10-01 INVEGA suteikė bankams 377 garantijas už smulkiųjų ir vidutinių verslininkų imamas paskolas. Tai 1,7 karto daugiau nei per tą patį 2006 m. laikotarpį. Suteiktų garantijų suma siekė 115,2 mln. Lt arba 1,3 karto daugiau nei 2006 m.
284 INVEGOS garantijos (iš 377), kurių suma sudaro 93,942 mln. Lt, įtraukta į Europos investicijų fondo (EIF) pergarantuojamą portfelį.

Per devynis 2007 m. mėnesius aktyviausiai INVEGOS garantijas ėmė Vilniaus apskrities smulkieji ir vidutiniai verslininkai. Smagu, kad vis daugiau paskolų garantijų gauna Telšių ir Marijampolės apskričių verslininkai, kurie iki šiol buvo ne tokie aktyvūs.
Daugiausia garantijų INVEGA suteikė AB SEB Vilniaus bankui (24,49 proc.), AB Šiaulių bankui (21,22 proc.) bei AB Ūkio bankui (16,71 proc.).
Net 48 proc. sudaro INVEGOS garantuotos paskolos, kurių dydis svyruoja nuo 100 tūkst. iki 500 tūkst. Lt. O didesnės, siekiančios 1 mln. Lt ir daugiau, paskolos INVEGOS garantijų portfelyje sudaro 12,47 proc.

Iš viso INVEGA nuo veiklos pradžios (2001-11-29) iki 2007-10-01 bankams garantavo jau už 1 424 smulkiųjų ir vidutinių verslininkų paimtas paskolas. Bendra garantuotų paskolų suma sudarė 560,4 mln. Lt. INVEGOS garantija pasinaudojusioms smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms nuo veiklos pradžios iki 2007-10-01 kompensuota 10,8 mln. Lt palūkanų.

UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) per 2007 m. rugpjūčio mėn. suteikė 37 garantijas arba 1,2 karto daugiau nei per tą patį 2006 m. laikotarpį. Garantuotų paskolų suma rugpjūčio mėnesį siekė 12,9 mln. Lt, o garantijų suma sudarė 8,6 mln. Lt.

24 garantijos (iš 37 suteiktų garantijų), 6,9 mln. Lt garantuotų paskolų ir 5,2 mln. Lt garantijų yra įtraukta į Europos investicijų fondo (EIF) pergarantuojamą portfelį.

89,2 proc. visų garantijų suteikta verslininkams, kurie ėmė iš bankų paskolas investiciniams projektams įgyvendinti, likusi dalis (10,8 proc.) verslininkams, kurie skolinosi apyvartinėms lėšoms papildyti.

Daugiausia projektų per 2007 metų rugpjūčio mėn. pateikė AB SEB Vilniaus bankas, AB Šiaulių bankas ir DnB NORD bankas. Šiems bankams suteiktos garantijos sudarė atitinkamai 21,6 proc., 18,9 proc. ir 18,9 proc. bendro per minėtą laikotarpį suteiktų garantijų skaičiaus.

Palyginti su ankstesniais veiklos metais, 2007 m. vasaros laikotarpis "Invegai" buvo išties karštas: per tris vasaros mėnesius suteiktos 129 garantijos, iš kurių 106 įtraukos į EIF pergarantavimo portfelį, garantuota paskolų už 67,9 mln. Lt, o garantijų suma siekia 43,7 mln. Lt.

"Invega", skatindama bei remdama inovacijas Lietuvoje, yra isteigusi inovatyviausio verslo plano prizą ir jau antrus metus iš eilės apdovanoja šio prizo laimėtojus. Jie kartu su Verslo plano turnyro nugalėtojais buvo paskelbti vakar, 2007 m. rugpjūčio 30 d., muzikos klube "New York Club". Šiemet "Invegos" apdovanojimas - 15 000 Lt - atiteko "LVL technologies" komandai, pristačiusiai naujos konstrukcijos kompiuterinę pelę, kuri pati prisitaiko prie vartotojo delno formos bei dydžio, padarydama darbą kompiuteriu daug malonesnį ir patogesnį.

Inovatyviausio verslo plano prizas įteikiamas išradėjams, mokslininkams bei kūrybingoms įmonėms ar pradedantiems verslininkams su naujomis idėjomis. Nesvarbu, kur numatoma diegti inovacijas: ekonomikos, technikos, aplinkosaugos ar kitose srityse. Tai gali būti tiek inovatyvūs produktai, procesai, tiek paslaugos.

Verslo plano turnyrą Lietuvoje jau trečius metus organizuoja Šiaurės miestelio technologijų parkas su partneriais. "Invega" yra viena iš Šiaurės miestelio technologijų parko partnerių.

Nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. pradėtų teikti mikrokreditų išdalyta per 29 mln. Lt. Iš viso mikrokreditavimo priemonei LR Vyriausybė skyrė 28,8 mln. Lt, taigi per metus šios lėšos buvo visiškai panaudotos. Didžioji mikrokreditų sumos dalis - 25,8 mln. Lt arba 89 proc. - atiteko mikroįmonėms. 9,9 mln. Lt mikrokreditų gavo įmonės, kurios veiklą vykdo plėtotinuose regioniniuose centruose: Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos.

Mikrokreditavimui skirtos lėšos (PHARE pasibaigusių programų (negrąžintinos paramos Lietuvai) lėšos) paskolintos AB Šiaulių bankui (15 mln. Lt), UAB Medicinos bankui (8,3 mln. Lt) ir AB DnB NORD bankui (5,5 mln. Lt), kurie pasiūlė geriausias įmonių mikrokreditavimo sąlygas ir laimėjo atranką. Mikrokreditų teikimą administruoja bendrovė UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA).

AB Šiaulių bankas ir UAB Medicinos bankas mikrokreditams jau panaudojo visas paskolintas lėšas ir naujus mikrokreditus teikia iš grąžintų lėšų. AB Šiaulių bankas mikroįmonėms išdalijo 14,9 mln. Lt arba 92 proc., o įmonėms, esančioms plėtotinuose regioniniuose centruose, - 5,9 mln. Lt (37 proc.).

UAB Medicinos bankas iš viso išnaudojo 8,6 mln. Lt (101 proc.) mikrokreditų, iš kurių 7,4 mln. Lt (86 proc.) teko mikroįmonėms.

AB DnB NORD bankas kol kas išdalijo mikrokreditų už 4,4 mln. Lt (79 proc.), iš jų 3,5 mln. Lt gavo mikroįmonės. Įmonėms, esančioms apskrityse, kurioms taikomos mikrokreditavimo lengvatos, šis bankas skyrė 2,0 mln. Lt (46 proc.).

Mikrokreditų suvestinė 2007-06-30

Per 2007 m. liepos mėn. "Invega" suteikė bankams už smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių imamas paskolas 43 garantijas arba 1,2 karto daugiau nei per tą patį 2006 m. laikotarpį. Garantuotų paskolų suma liepos mėnesį siekė 22,7 mln. Lt, o garantijų suma sudarė 13,2 mln. Lt.
36 garantijos (iš 43 suteiktų garantijų), 18,5 mln. Lt garantuotų paskolų ir 11,1 mln. Lt garantijų yra įtraukta į Europos investicijų fondo (EIF) pergarantuojamą portfelį.
83,7 proc. visų garantijų suteikta įmonėms, kurios ėmė iš bankų paskolas investiciniams projektams įgyvendinti, likusi dalis (16,3 proc.) įmonėms, kurios skolinosi apyvartinėms lėšoms papildyti.
Daugiausia projektų per 2007 metų liepos mėn. pateikė AB Šiaulių bankas, AB SEB Vilniaus bankas ir AB Ūkio bankas. Šiems bankams suteiktos garantijos sudarė atitinkamai 27,9 proc., 27,9 proc. ir 13,9 proc. bendro per minėtą laikotarpį suteiktų garantijų skaičiaus.

Per 2007 metų I pusmetį UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (toliau - "Invega") jau suteikė bankams 262 garantijas už smulkiųjų ir vidutinių įmonių imamas paskolas, o bendra garantijų suma sudarė 83,3 mln. Lt. Tai yra dvigubai daugiau garantijų nei jų buvo suteikta per tą patį 2006 m. laikotarpį. Garantuotų paskolų suma išaugo 1,7 karto, palyginti su 2006 m. I pusmečiu, ir siekė 126,0 mln. Lt.
227 garantijos (iš visų 262 suteiktų garantijų), 114,8 mln. Lt garantuotų paskolų ir 78,5 mln. Lt garantijų yra įtraukta į Europos investicijų fondo (EIF) pergarantuojamą portfelį.
Per 2007 metų I pusmetį suteiktų garantijų portfelis pagal įmonių veiklos rūšis pasiskirstė beveik tolygiai - 46,56 proc. visų garantijų suteikta įmonėms, teikiančioms įvairias paslaugas, kita garantijų dalis (53,44 proc.) suteikta verslo įmonėms, užsiimančioms gamyba. Daugiausia "Invegos" teikiamomis paslaugomis pasinaudojo medienos dirbinių gamybos, statybos, visuomeninio maitinimo bei viešbučių paslaugų įmonės.
Pažymėtina, kad ataskaitiniu laikotarpiu ypač aktyvios buvo mikroįmonės, kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų. Šių įmonių projektų finansavimui paremti suteikta net 47 proc. visų per minėtą laikotarpį suteiktų garantijų skaičiaus.
Tradiciškai didesnė dalis garantijų suteikta verslininkų imamų investicinių paskolų grąžinimui užtikrinti. Garantijų už minėtas paskolas lyginamasis svoris bendrame per I pusmetį suteiktų garantijų portfelyje sudaro 86,6 proc., o likusi dalis (13,4 proc.) verslininkams, kurie skolinosi apyvartinėms lėšoms papildyti.
Daugiausia projektų per 2007 metų I pusmetį pateikė AB Šiaulių bankas, AB SEB Vilniaus bankas ir AB Ūkio bankas. Šiems bankams suteiktos garantijos sudarė atitinkamai 21,8 proc., 19,5 proc. ir 18,3 proc. bendro per minėtą laikotarpį suteiktų garantijų skaičiaus.
Per 2007 metų I pusmetį aktyviausiai iš bankų paskolas su "Invegos" garantija ėmė Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskričių verslininkai, daugiau bendrovės paslaugomis pradėjo naudotis iki šiol buvusios neaktyvios Marijampolės ir Telšių apskričių smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės.

Per 2007 m. birželio mėn. "Invega" suteikė 49 garantijas arba 1,6 karto daugiau nei per tą patį 2006 m. laikotarpį. Garantuotų paskolų suma birželio mėnesį išaugo 1,7 karto, palyginti su 2006 m. birželio mėn., ir siekė 32,3 mln. Lt. Garantijų suma sudarė 21,9 mln. Lt, tai taip pat 1,7 karto daugiau nei per lyginamąjį 2006 m. periodą.
46 garantijų (iš 49 suteiktų garantijų), 30,6 mln. Lt garantuotų paskolų ir 21,1 mln. Lt garantijų yra įtraukta į Europos investicijų fondo (EIF) pergarantuojamą portfelį.
93,88 proc. visų garantijų suteikta verslininkams, kurie ėmė iš bankų paskolas investiciniams projektams įgyvendinti, likusi dalis (6,12 proc.) verslininkams, kurie skolinosi apyvartinėms lėšoms papildyti.
Daugiausia projektų per 2007 metų birželio mėn. pateikė AB Šiaulių bankas, AB SEB Vilniaus bankas ir AB DnB NORD bankas. Šiems bankams suteiktos garantijos sudarė atitinkamai 28,57 proc., 24,49 proc. ir 14,29 proc. bendro per minėtą laikotarpį suteiktų garantijų skaičiaus.

LR Vyriausybė 2007 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 574 nustatė, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis finansinis turtas (pinigai)  - 6 000 000 Lt  -   perduodami UAB "Investicijų ir verslo garantijos" iš Ūkio ministerijos administruojamos Specialiosios investicijų skatinimo programos kaip papildomas įnašas. Šis papildomas įnašas padidins esamą  20 000 000 Lt įstatinį kapitalą.

UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) per 2007 m. gegužės mėn. suteikė 46 garantijas arba 2 kartus daugiau nei per tą patį 2006 m. laikotarpį. Garantuotų paskolų suma gegužės mėnesį išaugo 1,3 karto, palyginti su 2006 m. gegužės mėn., ir siekė 23,2 mln. Lt. Garantijų suma sudarė 14,1 mln. Lt, tai taip pat 1,3 karto daugiau nei per lyginamąjį 2006 m. periodą.
Nuo šių metų pradžios iki birželio 1 d. suteiktų garantijų skaičius siekė 213 - beveik tiek pat garantijų buvo suteikta per visus 2005 metus arba 2,2 karto daugiau nei per tą patį 2006 m. laikotarpį.
40 garantijų (iš 46 suteiktų garantijų), 20,7 mln. Lt garantuotų paskolų ir 12,9 mln. Lt garantijų yra įtraukta į Europos investicijų fondo (EIF) pergarantuojamą portfelį.
86,9 proc. visų garantijų suteikta verslininkams, kurie ėmė iš bankų paskolas investiciniams projektams įgyvendinti, likusi dalis (13,1 proc.) verslininkams, kurie skolinosi apyvartinėms lėšoms papildyti.
Daugiausia projektų per 2007 metų gegužės mėn. pateikė AB SEB Vilniaus bankas, AB Ūkio bankas ir AB DnB NORD bankas. Šiems bankams suteiktos garantijos sudarė atitinkamai 32,6 proc., 21,7 proc. ir 13 proc. bendro per minėtą laikotarpį suteiktų garantijų skaičiaus.

Gegužės 8 d. 13 val. LR Vyriausybės pasitarime buvo pristatyta UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (toliau - "Invega") 2006 m. veiklos ataskaita, kuri įvertinta teigiamai. Pranešėjas - ūkio ministras V.Navickas, dalyvavo - "Invegos" generalinė direktorė Zita Gurauskienė,  Vyriausybės kanceliarijos Biudžeto ir finansų skyriaus patarėja Lina Liubauskaitė.
Per visus savo veiklos metus, t. y. iki 2007 m. gegužės 1 d., "Invega" jau suteikė 1 214 garantijų, garantavo paskolų už 454,48 mln. Lt ir kompensavo 9,08 mln. Lt palūkanų. O įgyvendinus garantuotus projektus, planuojama sukurti daugiau kaip 5 900 naujų darbo vietų.
Plačiau apie 2006 m. veiklos rezultatus skaitykite rubrikoje "Pranešimai spaudai".

Nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. pradėjus teikti mikrokreditus, 348 smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms iš viso  išdalyta 24,6 mln. Lt arba 87 proc. visų numatytų skirti lėšų. Didžioji mikrokreditų sumos dalis - 22 mln. Lt - atiteko mikroįmonėms. 8,8 mln. Lt mikrokreditų gavo įmonės, kurios veiklą vykdo plėtotinuose regioniniuose centruose: Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos.
 
Siekdama paskatinti mažų ir vidutinių įmonių plėtrą Lietuvoje, LR Vyriausybė pritarė Ć›kio ministerijos siūlymui teikti mikrokreditus ir skyrė 28,8 mln. Lt - PHARE pasibaigusių programų (negrąžintinos paramos Lietuvai) lėšas. Šios lėšos paskolintos AB Šiaulių bankui (15 mln. Lt), UAB Medicinos bankui (8,3 mln. Lt) ir AB DnB NORD bankui (5,5 mln. Lt), kurie pasiūlė geriausias įmonių mikrokreditavimo sąlygas ir laimėjo atranką. Mikrokreditų teikimą administruoja bendrovė UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA).

AB Šiaulių bankas mikrokreditams jau panaudojo visas jam paskolintas lėšas, t. y. 15 mln. Lt, iš jų 14 mln. Lt skirta mikroįmonėms, mažoms įmonėms - 1 mln. Lt. Įmonės, esančios plėtotinuose regioniniuose centruose, gavo 5,9 mln. Lt. Kadangi AB Šiaulių bankas išnaudojo visas mikrokreditavimui skirtas lėšas, naujus mikrokreditus galės teikti iš kitų grąžintų lėšų.
UAB Medicinos bankas iš viso panaudojo 5,5 mln. Lt, iš kurių 4,7 mln. Lt teko mikroįmonėms.

AB DnB NORD bankas išdalijo mikrokreditų už 4,1 mln. Lt, iš jų 3,2 mln. Lt gavo mikroįmonės. Įmonėms, esančioms apskrityse, kurioms taikomos mikrokreditavimo lengvatos, šis bankas skyrė 1,8 mln. Lt.
Minėti trys bankai mikrokreditavimui skirtas lėšas gali naudoti iki 2012-12-31. Pasiteisinus mikrokreditavimo priemonei, lėšų šiam tikslui planuojama papildomai numatyti iš 2007 - 2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos.

Mikrokreditai (paskolos iki 25 tūkst. eurų mikroįmonėms) - tai dar viena labai plačiai Europos Sąjungos šalyse narėse taikoma smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių paramos finansinės inžinerijos priemonė. Jos esmė ta, kad paramai skirtos lėšos ne išdalijamos negrįžtamai, o suteikiamos paskolų, garantijų ar rizikos kapitalo investicijų forma. Įmonėms sėkmingai įgyvendinus planuotus projektus, lėšos sugrąžinamos į programą ar administratoriui ir gali būti suteikiamos naujiems kitų įmonių projektams finansuoti.

Mikrokreditai teikiami supaprastinta tvarka, o palūkanos yra mažesnės negu įprastai. Palankesnės sąlygos taikomos mikroįmonėms ir įmonėms, veikiančioms plėtotinuose regioniniuose centruose (Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių savivaldybių teritorijose). Be abejo, parama nėra koncentruojama tik šiuose minėtuose regionuose, jos gali kreiptis visų apskričių verslininkai.

Mikrokreditavimo lesu suvestine 20070331

UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) per 2007 m. I ketvirtį suteikė 126 garantijas, t. y. 2,6 karto daugiau nei per atitinkamą 2006 metų laikotarpį. Garantuotų paskolų suma išaugo 2,3 karto, palyginti su 2006 m. I ketvirčiu, ir siekė 51,6 mln. Lt. Bendra garantijų suma sudarė 35,2 mln. Lt, o tai yra 2,4 karto daugiau nei per lyginamąjį 2006 m. periodą.
106 garantijos (iš visų 126 suteiktų garantijų), 45,6 mln. Lt garantuotų paskolų ir 32 mln. Lt garantijų yra įtraukta į Europos investicijų fondo (EIF) pergarantuojamą portfelį.
84,1 proc. visų garantijų suteikta verslininkams, kurie ėmė iš bankų paskolas investiciniams projektams įgyvendinti, likusi dalis (15,9 proc.) verslininkams, kurie skolinosi apyvartinėms lėšoms papildyti.
Daugiausia projektų per 2007 metų I ketvirtį pateikė AB Šiaulių bankas, AB Ć›kio bankas ir AB DnB NORD bankas. Šiems bankams suteiktos garantijos sudarė atitinkamai 27 proc., 21 proc. ir 17 proc. bendro per minėtą laikotarpį suteiktų garantijų skaičiaus.
Per 2007 metų I ketvirtį aktyviausiai iš bankų paskolas su INVEGA garantija ėmė Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos apskričių verslininkai. Daugiau bendrovės paslaugomis pradėjo naudotis ir plėtotinų regioninių centrų - Telšių, Tauragės, Utenos ir Marijampolės - smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės.
Per minimą laikotarpį mažiausia INVEGA garantijos suma buvo 19 336 Lt ir atitinkamai didžiausia - 1 600 000 Lt; vidutinė garantijų suma sudarė 279 664 Lt, vidutinė garantuotos paskolos suma - 409 212 Lt.

Atsižvelgus į tai, kad nuo 2007 m. vasario mėn. INVEGA, teikdama valstybės pagalbą įmonėms, vadovaujasi nauju 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1998/2006, pasikeitė Prašymo suteikti garantiją ir Pažymos apie paskolos gavėją ir jo gautą valstybės pagalbą formos.

Šias pasikeitusias formas galima rasti mūsų interneto svetainėje ir ųia: Prasymo suteikti garantija forma  ir Pazymos apie paskolos gaveja ir jo gauta valstybes pagalba forma.

UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Bayerische Hypo- und Vereinsbank AG Vilniaus skyriumi (HVB~Bank Lietuva). Pagal šią sutartį INVEGA teiks bankui garantijas už smulkaus ir vidutinio verslo paskolas. Tai jau vienuoliktasis bankas, bendradarbiausiantis su INVEGA.
Prieš penkerius metus LR Vyriausybės įsteigta ir Ć›kio ministerijos valdoma garantijų institucija UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) bankams jau suteikė 1 130 garantijų (iš jų 635 įtrauktos į Europos investicijų fondo pergarantavimo portfelį) ir garantavo paskolų už 416,2 mln. Lt. Įgyvendinus garantuotus projektus, planuojama sukurti daugiau kaip 5 700 naujų darbo vietų.
Sutarties su Ć›kio ministerija pagrindu INVEGA administruoja dalinį palūkanų kompensavimą ir mikrokreditavimą.

Nuo šių metų pradžios UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) paslaugomis galės naudotis platesnis mikroįmonių, mažų ir vidutinių įmonių ratas.
Europos Komisijai pakeitus de minimis (nereikšmingos) pagalbos teikimo reglamentą, buvo panaikintas apribojimas transporto sektoriaus įmonėms ir žemės ūkio produkciją perdirbančioms įmonėms gauti valstybės pagalbą pagal de minimis taisykles.
Pagal naująjį valstybės pagalbos teikimo reglamentą vienai įmonei suteiktos de minimis (nereikšmingos) valstybės pagalbos suma per einamuosius ir dvejus praėjusius fiskalinius metus negalės viršyti 200 tūkst. eurų (anksčiau buvo 100 tūkst. eurų). De minimis reglamento pakeitimai
Ć›kio ministro 2007 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 4-62 (Isakymas dël naujojo de minimis reglamento ) iš dalies pakeitus Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatus ir Dalinio paskolų palūkanų dengimo smulkaus ir vidutinio verslo subjektams administravimo veiklos nuostatus, INVEGA, teikdama valstybės pagalbą įmonėms, turi vadovautis nauju 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1998/2006. Komisijos reglamentas 20070101

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 110 UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) 2007 metams nustatė 200 mln. Lt įsipareigojimų limitą. 2006 metams INVEGA nustatytas įsipareigojimų limitas buvo 125 mln. Lt.
Įsipareigojimų limitas nustato, kiek įsipareigojimų už mažas ir vidutines įmones, kurioms bankai suteikė paskolas ir už kurias INVEGA suteikė garantiją, INVEGA gali būti prisiėmusi bet kuriuo metu.
Kadangi INVEGA su Europos investicijų fondu (toliau - EIF), turinčiu AAA patikimumo reitingą, yra pasirašiusi pergarantavimo sutartį, pagal kurią EIF pergarantuoja 50 proc. INVEGA garantijų portfelio, INVEGA gali prisiimti daugiau įsipareigojimų, nes EIF pergarantuoti INVEGA prisiimti įsipareigojimai neįtraukiami į Vyriausybės nustatytą įsipareigojimų limitą. Todėl praktiškai 2006 metais INVEGA įsipareigojimų limitas buvo ne 125 mln. Lt, o 172 mln. Lt.
Dėl EIF garantijos ir 2007 metais planuojama, kad INVEGA įsipareigojimų limitas viršys LR Vyriausybės nustatytą sumą ir sieks 280 mln. Lt.

Nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. pradėti teikti mikrokreditai sulaukė didžiulio verslininkų susidomėjimo: iš viso 266 smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms išdalyta 18,9 mln. Lt arba 65,6 proc. visų numatytų skirti mikrokreditų. Kaip ir buvo planuota, didžioji mikrokreditų sumos dalis - 16,7 mln. Lt - atiteko mikroįmonėms. 6,8 mln. Lt mikrokreditų gavo įmonės, kurios veiklą vykdo didesnio nedarbo lygio apskrityse: Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos.

Siekdama paskatinti mažų ir vidutinių įmonių plėtrą Lietuvoje, LR Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui teikti mikrokreditus ir skyrė 28,8 mln. Lt - PHARE pasibaigusių programų (negrąžintinos paramos Lietuvai) lėšas. Šios lėšos paskolintos atranką laimėjusiems ir trišales paskolų sutartis su Ūkio ministerija ir mikrokreditų teikimą administruojančia bendrove UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) pasirašiusiems AB Šiaulių bankui (15 mln. Lt), UAB Medicinos bankui (8,3 mln. Lt) ir AB DnB NORD bankui (5,5 mln. Lt), kurie pasiūlė geriausias įmonių mikrokreditavimo sąlygas.
AB Šiaulių bankas mikrokreditams iš viso jau panaudojo 13,8 mln. Lt, iš jų 12,6 mln. Lt skirta mikroįmonėms, mažoms įmonėms - 1,1 mln. Lt. Įmonės, esančios didesnio nedarbo lygio apskrityse, gavo 5,2 mln. Lt.

UAB Medicinos bankas iš viso panaudojo 1,48 mln. Lt, iš kurių 1,3 mln. Lt teko mikroįmonėms.

AB DnB NORD bankas išdalijo mikrokreditų už 3,6 mln. Lt, iš jų 2,8 mln. Lt gavo mikroįmonės. Įmonėms, esančioms apskrityse, kurioms taikomos mikrokreditavimo lengvatos, šis bankas skyrė 1,38 mln. Lt.
Minėti trys bankai mikrokreditavimui skirtas lėšas galės naudoti iki 2012-12-31. Pasiteisinus mikrokreditavimo priemonei, lėšų šiam tikslui planuojama papildomai numatyti iš 2007 - 2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos.

"Mikrokreditai (paskolos iki 25 tūkst. eurų mikroįmonėms) - tai dar viena labai plačiai Europos Sąjungos šalyse narėse taikoma smulkaus ir vidutinio verslo įmonių paramos finansinės inžinerijos priemonė", - teigia INVEGA generalinė direktorė Zita Gurauskienė. Pagrindinis finansinės inžinerijos priemonių požymis tas, kad priešingai nei įprastoms subsidijavimo schemoms, finansinės inžinerijos priemonėms skirtos lėšos yra atsinaujinančios (gali būti naudojamos kelis kartus) ir leidžiančios paremti žymiai didesnį įmonių skaičių nei naudojant tas pačias lėšas subsidijoms. Mikrokreditavimo priemonei pasibaigus (po 2012 metų), tas pačias lėšas, grįžusias į specialiosios programos sąskaitą, ir toliau bus galima naudoti mikrokreditavimo ar kitai smulkaus ir vidutinio verslo vystymąsį skatinančiai finansinės inžinerijos priemonei.

Mikrokreditai teikiami supaprastinta tvarka, o palūkanos yra mažesnės negu įprastai. Palankesnės sąlygos taikomos mikroįmonėms ir įmonėms, veikiančioms didesnio nedarbo lygio apskrityse (Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių savivaldybių teritorijose). Be abejo, parama nebus koncentruojama tik didesnio nedarbo teritorijose, jos gali kreiptis visų apskričių verslininkai.

Mikrokreditavimo lesu suvestine

INVEGA per penkerius veiklos metus jau garantavo paskolų už 383,7 mln. Lt ir kompensavo 8,46 mln. Lt palūkanų. O įgyvendinus garantuotus projektus, turėtų būti sukurta daugiau kaip 5 300 naujų darbo vietų.
"Per 2006 m. INVEGA padėjo pasiskolinti 368 smulkioms ir vidutinėms įmonėms, iš jų 296 įtrauktos į Europos investicijų fondo (EIF) pergarantavimo portfelį, t. y. 1,7 karto daugiau nei per 2005 m. Suteikta garantijų už 131,1 mln. Lt (iš jų 121,31 mln. Lt pergarantuoja EIF), kas 2,4 karto daugiau nei per 2005 m. Per šiuos metus suteiktos garantijos padėjo smulkioms ir vidutinėms įmonėms pasiskolinti 192,61 mln. Lt paskolų (iš jų 172,9 mln. Lt įtraukta į EIF pergarantavimo portfelį). Tai dvigubai daugiau nei per 2005 metus", - teigė UAB "Investicijų ir verslo garantijos" generalinė direktorė Zita Gurauskienė.
Aktyviai INVEGA teikiamomis garantijomis naudojosi paslaugų sferoje veikiančios įmonės, kurių projektų finansavimui remti per šiuos metus suteikta 64,47 mln. Lt garantijų, t. y. 2,4 karto daugiau nei per 2005 m. Daugiausia garantijų suteikta reklamos, leidybos bei viešbučių ir visuomeninio maitinimo paslaugas teikiančių įmonių projektams įgyvendinti. Pažymėtina, kad išsiplėtė paremtų ekonominių veiklos rūšių spektras.
Gamyba užsiimančioms įmonėms šiais metais suteikta kiek daugiau garantijų - 66,60 mln.  Lt. Daugiausia garantuota už baldų gamybos ir medienos perdirbimo įmonių projektus. Padidėjo garantijų apimtys statybos srityje veikiančioms įmonėms.
Generalinės direktorės Z.Gurauskienės teigimu, šiais metais beveik du kartus daugiau nei per 2005 metus suteikta garantijų naujoms, t. y. veikiančioms mažiau nei trejus metus, įmonėms - jų skaičius siekė 121.
Kaip ir per 2005 m., daugiausia garantijų suteikta smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių investicinių projektų finansavimui paremti. Verslininkams, kurie ėmė iš bankų paskolas investiciniams projektams įgyvendinti, suteiktos garantijos sudarė 81 proc. viso per 2006 m. suteiktų garantijų skaičiaus.
Aktyviausiai iš bankų paskolas su INVEGA garantija šiais metais ėmė Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos apskričių verslininkai. Džiugu, kad aktyviai INVEGA paslaugomis pradėjo naudotis ir kitų apskričių verslininkai, iki šiol buvę ne itin aktyvūs. Marijampolės apskrityje veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių projektų finansavimui paremti suteikta 3,2 karto, Utenos - 1,7 karto, Panevėžio ir Telšių - 1,5 karto daugiau garantijų nei per 2005 metus. 
Mažiausia 2006 m. suteikta INVEGA garantijos suma buvo 10 000 Lt, didžiausia - 1 600 000 Lt; vidutinė garantijos suma sudarė 350,16 tūkst. Lt, vidutinė garantuotos paskolos suma - 514,47 tūkst. Lt.
Džiaugdamasis gerais rezultatais, UAB "Investicijų ir verslo garantijos" kolektyvas visiems linki verslumo, supratimo, pasitikėjimo ir sėkmės 2007 metais!

Gera kalėdinė žinia! UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) suteikė jau 1000-ąją garantiją! Ji suteikta už AB SEB Vilniaus banko Panevėžio filialo bendrai Lietuvos - Vengrijos UAB "Komex" išduodamą paskolą. Paskolos lėšos bus panaudotos polietileno plėvelės su oro pūslėmis gamybai. Tai viena naujausių smulkiojo ir vidutinio verslo šakų Lietuvoje.

UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) prigijo graži tradicija savo gimtadienio proga po veiklos rezultatų paskelbimo įvertinti ir apdovanoti aktyviausiai ir produktyviausiai su INVEGA dirbusių komercinių bankų darbuotojus. 2006 m. lapkričio 29 d. INVEGA  penkerių veiklos metų rezultatų aptarimo proga buvo paskelbtos ir produktyviausiai su INVEGA dirbusių bankininkų pavardės.
Idėja įvertinti ir apdovanoti komercinių bankų darbuotojų pastangas kredituojant smulkųjį ir vidutinį verslą gimė 2004 m.
INVEGA siekis paskatinti komercinių bankų darbuotojus dažniau naudotis valstybės siūlomomis inovatyviomis verslo kreditavimą skatinančiomis priemonėmis - valstybės garantijomis, neliko nepastebėtas - šiemet bendradarbiavimas su bankais buvo itin vaisingas. Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet paskatinimo dovanėles gavo visų komercinių bankų darbuotojai, aktyviausiai administravę paskolas su INVEGA garantija 2006 metais.
O produktyviausiais iš produktyviausių tapo AB SEB Vilniaus banko Kauno filialo verslo klientų vadybininkė Valentina Kulik (III vieta), AB DNB NORD banko Klaipėdos klientų aptarnavimo skyriaus vadybininkė Simona Melinytė (II vieta) ir AB Ūkio banko Panevėžio filialo valdytojo pavaduotojas Žydrūnas Buinevičius (II vieta). Trečios ir antros vietos prizininkams buvo įteikti dovanų kuponai SPA savaitgaliui dviem asmenims Druskininkuose, viešbutyje "Europa Royale", ir SPA savaitgaliui dviem asmenims Palangoje, viešbutyje "Vanagupė".
Pirmąją vietą šiemet užėmė Reda Baltuškaitė, AB Šiaulių banko Kauno filialo ekonomistė. Jai buvo įteiktas dovanų kuponas poilsio savaitgaliui su visais SPA malonumais dviem asmenims Jūrmaloje, viešbutyje "Baltic beach".
Tikimės, kad ir ateityje mieli mūsų kolegos bankininkai bus tokie pat aktyvūs, o produktyviausiai dirbusių su INVEGA bankininkų nominacijoje skambės vis naujesnių pavardžių!

2006 m. bankų vadybininkų apdovanojimai

2006-11-29 verslo centro "Europa" 31 aukšte esančioje renginių salėje buvo paminėtas 5-asis UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (toliau - INVEGA) gimtadienis. Šia gražia proga bendrovės generalinę direktorę Zitą Gurauskienę bei visą kolektyvą pasveikino LR Vyriausybės kanceliarijos, LR Seimo, Ūkio ministerijos, Lietuvos bankų asociacijos, Lietuvos komercinių bankų ir verslo asociacijų atstovai, kolegos ir partneriai.
Pasveikindama visus susirinkusiuosius, p. Zita Gurauskienė teigė, kad INVEGA siekis būti patikimu partneriu, padedančiu tiek smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, tiek kredito įstaigoms efektyviai pasinaudoti rinkos teikiamomis galimybėmis ir įsitvirtinti joje, nėra beprasmis. INVEGA, įgyvendindama savo misiją - didinti ir tobulinti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo augimą ir konkurencingumą, lengvindama priėjimą prie finansavimo šaltinių bei skatindama naujų darbo vietų kūrimą - per penkerius metus pasiekė gerų rezultatų: per 2006 metus garantijų suteikta beveik tiek pat, kiek per pirmus trejus veiklos metus, o nuo veiklos pradžios garantuota jau už 979 paskolas. "Tikimės, kad dar iki šių metų pabaigos bus išleista ir 1000-oji INVEGA garantija" - teigė Z.Gurauskienė.
Rezultatų aptarimo metu prisiminta ir 2002-01-24 pasirašyta pirmoji bendradarbiavimo sutartis  (su AB Šiaulių banku) ir pirmoji INVEGA garantija, kuri buvo suteikta Šiaulių banko Mažeikių filialui už paskolą, skirtą hidroelektrinei modernizuoti.
Per 2006 metus garantuotų paskolų suma sudaro 159,10 mln. Lt, t. y. beveik tiek pat, kiek per 4-rius veiklos metus. Nuo veiklos pradžios INVEGA jau garantavo paskolų už 350,16 mln. Lt. O įgyvendinus garantuotus projektus, planuota sukurti daugiau kaip 5 000 naujų darbo vietų.
"Šiais rezultatais šiandien negalėtumėme džiaugtis be mūsų partnerių, kurie mumis patikėjo ir sėkmingai bendradarbiauja lig šiol. Šiandien galime pasidžiaugti, kad esame pasirašę bendradarbiavimo sutartis ne tik su visais šalyje veikiančiais komerciniais bankais, bet ir su 41 kredito unija." - džiaugėsi INVEGA generalinė direktorė. Kalbėdama apie bankų veiklą (kredito unijoms kol kas dar nesuteikta nė viena garantija), Z.Gurauskienė pažymėjo, kad pradedant 2004-aisiais sparčiai išaugo garantijų, suteiktų DnB NORD ir SEB Vilniaus bankams, skaičius. Pastaraisiais metais, minėti bankai pagal garantuotų paskolų sumą aplenkė iki šiol pirmavusį Šiaulių banką.
Sėkmingam INVEGA misijos vykdymui įtakos turėjo ir pačių verslininkų skatinimas nebijoti pradėti savo verslą. Pastaraisiais metais daug dėmesio buvo skiriama pradedančioms savo veiklą įmonėms. INVEGA aktyvi veikla įtraukiant Lietuvos žmones į verslą ir skatinant verslininkų bendradarbiavimą su bankais davė tikrai neblogų vaisių - bendrovės paslaugomis kasmet pasinaudoja įvairesnių veiklos sričių smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė nauja paslauga - mikrokreditai, kurių teikimą administruoja INVEGA.
Ir, be abejo, renginio metu buvo aptartos bendrovės perspektyvos. LR Vyriausybė patvirtino INVEGA kaip vieną iš 2007-2013 m. ES SF lėšas administruosiančių institucijų, kuri administruos valstybės pagalbos teikimą SVV įmonėms finansinės inžinerijos priemonėmis (garantijomis, mikrokreditais, rizikos kapitalo investicijomis). Be to, svarstoma galimybė teikti garantijas lizingo kompanijoms.
Kiekviena bankui suteikta INVEGA garantija yra žingsnelis link sėkmės: skatinama SVV plėtra šalyje, smulkiems ir vidutiniams verslininkams suteikiama daugiau galimybių, kuriamos naujos darbo vietos bei sudaromos sąlygos valstybės biudžetui papildyti. Galutiniai rezultatai - tai patvirtinimas, kad einama teisingu keliu.
INVEGA ir ateityje tikisi išlikti patikimu partneriu tiek kredito įstaigų, tiek ir smulkaus bei vidutinio verslo įmonių siekiuose tapti sėkmingais savo veiklos srityje.

INVEGA penkerių veiklos metų rezultatų prezentacija

LR Vyriausybė 15 mln. Lt padidino UAB "Investicijų ir verslo garantijos" įsipareigojimų limitą 2006 metams, t. y. nuo 110 mln. Lt iki 125 mln. Lt (Žin., 2006, Nr. 15-526).

INVEGA nuo veiklos pradžios (2001-11-29) iki 2006-09-30 bankams garantavo jau už 902 smulkiųjų ir vidutinių verslininkų paimtas paskolas, iš jų 452 pergarantuotos Europos investicijų fondo (toliau - EIF). Bendra garantuotų paskolų suma sudarė  318,66 mln. Lt.  Įgyvendinus su INVEGA garantija nuo veiklos pradžios finansuotus projektus, numatoma sukurti per 4700 naujų darbo vietų. Nuo veiklos pradžios iki 2006-09-31 kompensuota 6,63 mln. Lt palūkanų INVEGA garantija pasinaudojusiems verslo subjektams. Nuo šių metų pradžios iki spalio 1 d. daugiau kaip pusė (51 proc.)  garantijų suteikta verslininkų, užsiimančių gamyba, projektams įgyvendinti, kita dalis (49 proc.) - įmonėms, teikiančioms įvairias paslaugas.
81 proc. visų garantijų suteikta verslininkams, kurie ėmė iš banko paskolas investiciniams projektams įgyvendinti, likusi dalis (19 proc.) verslininkų ėmė paskolas apyvartinėms lėšoms papildyti.
Aktyviausiai iš bankų paskolas su INVEGA garantija šiais metais ėmė Kauno ir Vilniaus apskričių bei nuo jų nedaug atsiliko Klaipėdos apskrities verslininkai.
Mažiausia INVEGA garantijos suma šiais metais buvo 10 000 Lt ir atitinkamai didžiausia - 1,6 mln. Lt.

2006-05-29 Ūkio ministerija ir UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) paskelbė kvietimą Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams teikti paraiškas gauti mikrokredidavimui skirtų lėšų. 2006 m. birželio 15 d., pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, buvo gautos visų 9 Lietuvoje veikiančių komercinių bankų paraiškos. Bankai paprašė beveik 100 mln. Lt, tačiau šiam tikslui LR Vyriausybė skyrė kiek mažiau kaip 29 mln. Lt.
 
Iš pateiktų pasiūlymų bus atrinkti 3 bankai, kuriems ir bus paskolintos lėšos mikrokreditavimui.