Naujienos

Įmonės, norinčios refinansuoti savo paskolą, esančią banke „Snoras“ (toliau „Snoras“), turėtų susisiekti su banku ir susitarti dėl susitikimo „Snore“. Kreiptis galima banko svetainėje www.snoras.com užpildant formą dėl susitikimo, skambinant aptarnavusio banko filialo kreditų ekspertui, nemokama telefono linija 8 800 27272 arba siunčiant užklausą el. paštu paskolos@snoras.com.
Įmonės, norėdamos refinansuoti paskolą, prieš užpildydamos prašymą dėl refinansavimo, turi turėti kito banko arba trečiųjų asmenų pasiūlymą dėl paskolos refinansavimo. Norėdamos refinansuoti ar pilnai grąžinti paskolą anksčiau numatyto termino, susitikimo su „Snoro“ atsakingu darbuotoju metu įmonės turės užpildyti pateiktą prašymo formą. Esant poreikiui, „Snoro“ atstovas padės užpildyti šią prašymo formą.
Prašyme įmonė turi:
•    Nurodyti ar norima paskolą refinansuoti kitame banke ar ją refinansuos kiti tretieji asmenys; ar norima grąžinti visą paskolą anksčiau nustatyto termino;
•    Jeigu įmonės paskola yra užtikrinta įkeistu turtu, paprašyti „Snoro“ duoti sutikimą dėl antrinio turto įkeitimo refinansuojančios šalies naudai; ir įmonei užpildžius prašymą, „Snoro“ atstovas paaiškins tolesnę procedūrą.

Kreditavimo sąlygos su nauja kredito įstaiga kiekvieno kliento turės būti derinamos individualiai.
 
Paskolos gavėjams, turintiems „Snore“ paskolų su INVEGOS garantija, kuriomis finansuoti projektai nebuvo pabaigti ir šių paskolų lėšos nebuvo visiškai išmokėtos klientams, to paties projekto finansavimui gali imti kitoje kredito įstaigoje naują paskolą, kurios dalis galės būti skirta ir „Snoro“ paskolos refinansavimui:
1. Šiuo atveju įmonė (paskolos gavėjas) turi kreiptis į bet kurį banką ar kredito uniją (toliau – Naujas bankas) dėl INVEGOS garantuotos paskolos perėmimo iš „Snoro“ refinansavimo būdu.
Pasirinktas Naujas bankas turi turėti teisę teikti paskolas su INVEGOS garantija.
2. Paskolos gavėjas turi pateikti Naujam bankui dokumentus, kad INVEGOS garantijos suteikimo sąlygos, naudojant „Snoro“ suteiktos paskolos lėšas, buvo vykdomos.
3. Jei dalis „Snoro“  suteiktos paskolos buvo panaudota, paskolos gavėjas Naujam bankui pateikia:
3.1. INVEGOS sprendimo dėl garantijos suteikimo kopiją;
3.2. INVEGOS rašytinės garantijos kopiją;
3.3. sąskaitų faktūrų ir kitų išlaidų pagrindimų dokumentų, kurios buvo apmokamos iš paskolos lėšų kopijas;
3.4. paskolinės ir/ar atsiskaitomosios sąskaitos išrašą, patvirtinantį paskolos lėšų tikslinį panaudojimą (atliktus apmokėjimus iš paskolos lėšų);
3.5. sąskaitų faktūrų kopijas, kurios buvo apmokėtos iš nuosavų įmonės lėšų (jei buvo nustatyta privaloma garantijos suteikimo sąlyga) ir jų apmokėjimo dokumentų kopijos;
3.6. kitų dokumentų kopijos, patvirtinančios papildomų garantijos suteikimo sąlygų vykdymą (jei tokios buvo nurodytos INVEGOS sprendime dėl garantijos suteikimo).
4. Jei paskolos lėšos nepradėtos naudoti arba naujos paskolos lėšų neplanuojama naudoti „Snoro“ paskolos refinansavimui (t. y., jei paskolos likutis bus refinansuojamas paskolos gavėjo apyvartinėmis lėšomis, 3 punkto 3–4 punktuose nurodytų dokumentų pateikti nėra būtina);
5. Naujas bankas, susipažinęs su pateiktais dokumentais, įvertina:
- kokia paskolos dalis yra panaudota;
- koks nepanaudotos paskolos likutis;
- kokia „Snoro“ paskolos dalis bus refinansuojama iš naujai suteikiamos paskolos lėšų, o kur dalis – iš paskolos gavėjo;
- ar visa panaudota „Snoro“ paskolos dalis yra pagrįsta paskolos gavėjo pateiktais išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo dokumentų kopijomis.
6. Naujas bankas savo rizika bei numatomomis paskolos lėšų išmokėjimo procedūromis užsitikrina, kad refinansavus „Snoro“ paskolos likutį, „Snoro“ paskolos užtikrinimo priemonės (hipoteka, įkeitimai), galės būti panaudoti naujos paskolos grąžinimui užtikrinti.
7. Naujas bankas kreipiasi į INVEGĄ dėl garantijos suteikimo naujai išduodamai paskolai, kuri bus skirta „Snoro“ paskolos likučio refinansavimui ir tolesnio projekto finansavimui (investicijoms, apyvartinėms lėšoms ir kitai paskirčiai, kuri buvo numatyta pagal pirminį projekto finansavimą).
8. Kreipiantis pildoma įprasta INVEGOS prašymo dėl garantijos suteikimo forma. (Pastraipoje „Kitos reikšmingos paskolos suteikimo sąlygos“ nurodoma informacija apie „Snoro“ paskolos dalinį refinansavimą ir kt. svarbias sąlygas ir pasiteikimus lyginant su ankstesnėmis paskolos sąlygomis).
9. Jei paskola nedidėja, nesikeičia paskolos grąžinimo terminas ir grafikas, neprašoma koreguoti garantijos esminių sąlygų, išskyrus banką ir paskolos tikslinį panaudojimą, garantijos atlyginimas už garantijos perkėlimą Naujam bankui neimamas.
10. Jei koreguojasi paskolos (kartu ir garantijos suteikimo) sąlygos, ir dėl to pratęsiamas garantijos galiojimo terminas, garantijos atlyginimas skaičiuojamas kaip ir garantijos sąlygų keitimo atveju.
11. Šiuo atveju atliekamas garantijos suteikimo sąlygų pakeitimas, o Naujam bankui atsiuntus kreditavimo sutartį – garantijos lakšto pakeitimas.
12. Jei paskolos gavėjas Naujam bankui nepateikia tinkamų išlaidų ir jų apmokėjimo dokumentų, iš naujai suteikiamos paskolos galima refinansuoti tik tinkamai dokumentais pagrįstas sumas. Dokumentais nepagrįstą paskolos sumą, paskolos gavėjas turi padengti iš apyvartinių lėšų.

Nuo šiol smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai ir žmonės, dar tik ketinantys imtis verslo, turės unikalią galimybę pasinaudoti valstybės sudarytomis išskirtinėmis sąlygomis plėtoti verslą. Iki 86 tūkst. litų dydžio labai mažomis paskolomis iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) pasinaudoję asmenys ar įmonės galės gauti 95 proc. sumokėtų palūkanų kompensaciją. Ši lengvata bus taikoma ne tik naujai iš minėto fondo paimtoms paskoloms, bet ir toms, kurios jau yra naudojamos, siekiant plėtoti verslą.

95 proc. sumokėtų palūkanų kompensavimas – tai vienos palankiausių sąlygų šiuo metu šalies paskolų rinkoje imantiems paskolą verslo pradžiai. Tokios galimybės sudarytos bendradarbiaujant trims ministerijoms – Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio bei Finansų – ir Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) bei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).

Mikrokreditai verslą pradedantiesiems teikiami su palūkanomis nuo 5,5 proc. iki 9,5 proc., priklausomai nuo kintamų palūkanų 3 mėn. VILIBOR dalies. Tačiau iki šiol paskolos gavėjui buvo kompensuojama tik iki 50 proc. sumokėtų palūkanų.  

Ministro D. Jankausko teigimu, kaip ir iki šiol, taip ir toliau, teikiant paskolas iš VSF, prioritetai, pretenduojant į mikrokreditą, bus teikiami labiausiai socialiai jautrioms grupėms – bedarbiams, jaunimui iki 29 metų bei priešpensinio amžiaus žmonėms, vyresniems nei 50 metų.

„Tikimės, kad beveik šimtaprocentinis palūkanų kompensavimas paskatins norinčius pradėti savo verslą aktyviau naudotis Verslumo skatinimo fondo teikiamomis galimybėmis. Mes sudarome dar daugiau galimybių nei iki šiol į mikrokreditus pretenduoti labai mažoms, mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims. Į šią lengvatą pretenduoti gali tiek norintieji pradėti verslą, tiek jau gavę paskolą iš šio fondo. Įvertinus tai, kad pradedantiesiems gali būti sunku patiems žengti pirmuosius žingsnius, jiems yra skiriami konsultantai, kurie nemokamai padeda ne tik parengti verslo planą, gauti paskolą, bet ir moko, konsultuoja paskolos gavėjus rengiant ir įgyvendinant verslo planą“, - tvirtino ministras D. Jankauskas.

Ministras D. Jankauskas atkreipė dėmesį į tai, kad VSF teikiami mikrokreditai ir nemokami verslumo mokymai leidžia sudaryti daugiau vienodų konkurencinių sąlygų šalies gyventojams, norintiems pradėti verslą ar plėtoti jau turimą, nepaisant to, kur jie gyvena – mieste, miestelyje ar kaimo vietovėje.

Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas tvirtino, kad toks palūkanų kompensavimas suteiks unikalią progą žmonėms, norintiems bet nesiryžtantiems žengti žingsnį ir pradėti savo verslą.

„Valstybė suteikia galimybę lengviau pasiskolinti verslo pradžiai Tai išskirtinė galimybė ir jaunimui, ir vyresnio amžiaus asmenimis galvojantiems, jog turi idėjų, kurių įgyvendinimui trūksta lėšų“, – teigė ūkio viceministras D. Lapinskas.

Siekiant sudaryti palankesnes skolinimosi iš Verslumo skatinimo fondo sąlygas, buvo pakeistos dalinio paskolų palūkanų kompensavimo taisyklės. Todėl jau nuo šių metų pradžios visiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, nuo 2010 m. lapkričio 1 dienos gavusiems paskolas iš Verslumo skatinimo fondo, bus kompensuojama 95 proc. sumokėtų palūkanų, bet ne daugiau kaip 30 proc. paskolos dydžio. Palūkanos bus kompensuojamos nepriklausomai nuo to, ar už jų paskolas buvo suteikta INVEGA garantija, ar ne.

Šiuo metu Lietuvos kredito unijų teikiamomis lengvatinėmis paskolomis verslo pradžiai iš Verslumo skatinimo fondo yra pasinaudoję 165 pradedantieji verslininkai. Bendra suteiktų verslo paskolų suma siekia 10,19 mln. litų. Galimybe gauti iki 80 proc. paskolos sumos grąžinimo INVEGA garantiją pasinaudojo 73 proc. paskolas iš VSF gavusių verslininkų.

 „Aktyviausiai iš Verslumo skatinimo fondo kol kas skolinasi Kauno ir Vilniaus regionų gyventojai. Verslo kreditavimo poreikis jaučiamas ir kituose miestuose, tačiau tikimės, kad įsigaliojus pakoreguotoms palūkanų kompensavimo sąlygoms naujų verslų kūrimo geografija gerokai išsiplės ir gyventojai skolinsis drąsiau“, – teigė LCKU, atstovaujančios daugumai šalies kredito unijų, administracijos ir valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.

Verslumo skatinimo fondas buvo įsteigtas 2009 m. gruodžio 30 d. SADM iniciatyva, pasirašius trišalę steigimo sutartį tarp SADM ir Finansų ministerijos bei bendrovės INVEGA.

Per 2011 metus UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) už smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovų paskolas kredito įstaigoms suteikė 37,9 proc. daugiau garantijų nei per 2010 metus. 2011 m. SVV paskolų garantijų skaičius siekė 619. Garantuotų paskolų suma daugiau kaip trečdaliu viršijo ankstesnių metų duomenis ir siekė 233,71 mln. Lt, o garantijų suma – 166,1 mln. Lt (24,1 proc. daugiau nei 2010 m.).
„2011 metais suteiktų garantijų skaičius INVEGAI yra tarsi savotiškas rekordas. Taip intensyviai INVEGA teikiama parama garantijų forma Lietuvos verslas nesinaudojo nei 2009, nei 2010 m., kai Lietuvos smulkiajam ir vidutiniam verslui tapo prieinama nemažai taip pat INVEGA įgyvendinamų finansų inžinerijos priemonių“, – teigia INVEGA generalinio direktoriaus pavaduotojas Audrius Zabotka. – Tai atspindi augantį verslo kreditavimą ir dar kartą įrodo, kad finansų inžinerija, nors ir žengia pirmuosius žingsnius tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje, turi didelę paklausą“.
2011 m. vidutinė paskolų suma buvo 377 678 Lt, o vidutinė garantijų suma – 268 387 Lt. Vidutiniškai su INVEGA garantija SVV subjektai skolinosi 3,1 metų laikotarpiui, vidutinė garantijų trukmė atitinkamai buvo 2,5 metų.
52,5 proc. garantijų suteikta įmonėms, veikiančioms daugiau nei 5 metus. A. Zabotkos teigimu, ypač per INVEGA valstybės teikiamos pagalbos nauda turėjo įsitikinti verslą pradedančios įmonės bei verslininkai – net 23,59 proc. garantijų buvo suteikta už įmonių, veikiančių iki 12 mėn., paskolas.
Beveik vienodai INVEGA garantijos pasiskirstė už prekybos įmonių ir įmonių, besiverčiančių gamyba, paskolas – joms atiteko atitinkamai 35,9 ir 35,5 proc. visų garantijų. O už teikiančių įvairias paslaugas įmonių paskolas suteikta 22,9 proc. garantijų.
Už apyvartinėms lėšoms, skirtoms verslo plėtrai, imamas paskolas suteikta 52,8 proc. garantijų, o investicinėms paskoloms garantijų buvo suteikta šiek tiek mažiau – 47,2 proc.

Nuo veiklos pradžios (2001 m.) iki 2011 m. gruodžio 31 d. INVEGA kredito įstaigoms jau suteikė 3 443 garantijas, garantuotų paskolų suma sudarė 1,38 milijardo Lt, garantijų suma – 927,4 mln. Lt

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) teikia iki 80 proc. garantijas kredito įstaigoms už smulkiųjų ir vidutinių verslininkų imamas paskolas. Garantuotas paskolas gali gauti įmonės, kuriose dirba iki 250 darbuotojų, ir fiziniai asmenys, užsiimantys verslu (individualia veikla, turintys verslo liudijimą; maksimalus garantijos dydis – 5 mln. Lt. SVV subjektams, gavusiems paskolą su INVEGA garantija, kompensuojama iki 50 proc. sumokėtų palūkanų.

Lietuvos centrinės kredito unijos duomenimis, nuo projekto veiklos pradžios iki 2011 m. gruodžio 31 d. iš Verslumo skatinimo fondo kredito unijos išdavė 158 paskolas, kurių bendra vertė – 8,77 mln. Lt.

2010 metais išduota 10 paskolų, 148 – 2011 metais. Kartu su kredito unijų lėšomis (10 proc.) bendra išmokėtų paskolų suma sudaro 9,74 mln. Lt.

„Naujai kuriami verslai žengia ir į tas sritis, kuriose iš pirmos pažiūros sunku nustebinti vartotoją ir konkuruoti su ten esančiais verslais. Tiesa, finansuojami ir jau esantys tokio pobūdžio verslai – kepyklos, sporto klubai, restoranai, reklamos paslaugas ar automobilių techninio aptarnavimo paslaugas teikiantys subjektai. Tačiau netrūksta ir unikalių idėjų, kurias naujieji verslininkai sugalvoja patys ar atsiveža iš užsienio šalių. Tarp tokių netradicinių verslų mūsų šalyje yra sportinio pokerio klubas, radijo stotis ar net retai Lietuvoje matomų „Slamball“ sporto aikštelių nuoma“, – pastebi projekto „Verslumo skatinimas“ koordinatorius Tomas Valauskas.

Vidutinis išmokėtos paskolos dydis 2011 metais buvo 61,6 tūkst. Lt. Mažiausią paskolą verslo pradžiai išdavė Ignalinos kredito unija – 5000 Lt. Per praėjusius metus daugiausiai Verslumo skatinimo fondo paskolų yra išduota Kauno ir Vilniaus regionuose – atitinkamai 56 ir 48 paskolos. Iš projekte numatytų prioritetinių grupių jaunimas iki 29 metų pagal aktyvumą išlaiko lyderių pozicijas – jiems išduota daugiau nei 40 proc. paskolų.

„Dar lapkričio mėnesį portalo DELFI skiltyje „SociumasLT“ buvo atlikta apklausa, kurios rezultatai parodė, jog 72,9 proc. apklausos dalyvių verslumo nesieja su amžiumi. Vis dėlto 2011 metų išduotų paskolų gavėjų amžius rodo priešingą tendenciją – 4 iš 10 paskolas imančių asmenų yra iki 29 metų amžiaus“, – teigia Tomas Valauskas.

Nuo projekto veiklos pradžios iki 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) verslo subjektams išduotoms paskoloms iš Verslumo skatinimo fondo suteikė 117 garantijų.

Nuo šiol daliniu paskolų palūkanų kompensavimu galės pasinaudoti ir tos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, kurioms nėra suteikta paskolos grąžinimo ar finansinės nuomos (lizingo) sutarties įvykdymo INVEGOS garantija. Šiam sprendimui šiandien pritarė Vyriausybė, siekdama verslo įmonėms palengvinti finansavimo paskolomis sąlygas. Tam tikslui numatytos Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos.

Praplečiant priemonės „Dalinis palūkanų kompensavimas“ remiamų veiklų spektrą, suteikiama galimybė daugiau smulkiojo ir vidutiniojo verslo įmonių pasinaudoti parama iš dalies kompensuoti palūkanas, sumokėtas pagal paskolų ar finansinės nuomos (lizingo) sutartis. Taip skatinama smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų veiklos plėtra, konkurencingumo augimas, naujų darbo vietų kūrimas.

Į dalinį palūkanų kompensavimą pagal priemonę „Dalinis palūkanų kompensavimas“ galės pretenduoti įmonės, kurios bus sudariusios finansinės nuomos (lizingo) sutartis ar paėmusios investicines paskolas aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų plėtrai, gamybos įrangai, technologijoms, licencijoms, programinei įrangai, specialiajai technikai ir transporto priemonėms, išskyrus lengvuosius automobilius, įsigyti.

Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės ir toliau galės pasirinkti INVEGOS garantiją su daliniu palūkanų kompensavimu arba tik dalinį palūkanų kompensavimą, jei nebus poreikio gauti INVEGOS garantijos.

Sumokėtos palūkanos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms bus kompensuojamos nuo 2012 m. kovo 1 d.

Pranešimą parengė Ūkio ministerija

AB bankas SNORAS bankroto administratorius Neil Cooper suderinęs su Lietuvos banku atnaujina įmokų už paskolas priėmimą. Nuo šiandien banko klientai gali pradėti mokėti įmokas, kurios pagal paskolų mokėjimo grafikus turėjo būti pervestos nuo šių metų lapkričio 16 iki 2011 m. gruodžio 28 d.

Banko SNORAS bankroto administratorius atsižvelgdamas į tai, kad klientai neturėjo galimybės mokėti įmokų ir kitų mokėtinų sumų už suteiktas paskolas sutartyse numatytu laiku, priėmė sprendimą netaikyti delspinigių ir įsipareigojimo mokesčių už pradelstą laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 sausio 31 d., ir sudarė sąlygas, kad finansinės operacijos ir toliau vyktų sklandžiai ir pagal grafikus.

Klientams, nepadengusiems susikaupusios įsiskolinimo sumos bei neatnaujinusiems įmokų mokėjimo paskolų sutartyse nustatyta tvarka, nuo 2012 m. vasario 1 d. bus pradėti skaičiuoti delspinigiai.

Klientai mokėtinos sumos dydį pagal kiekvieną paskolą gali sužinoti prisijungę prie banko paslaugų teikimo internetu programos „Bankas internetu+“ ir skiltyje „Paskolos” pasirinkę atitinkamą paskolos sandorį. Atsidariusiame lange „Mokėtinos sumos” kliento privaloma sumokėti suma bus matyti lentelėje „Informacija apie pradelstus mokėjimus”. Kitoje lentelėje tame pačiame lange taip pat bus pateikta informacija apie artimiausio mokėjimo sumą ir datą. Šią informaciją taip pat gali suteikti Kontaktų centras.

Pageidaujantys dengti paskolą ar jos dalį anksčiau termino turėtų susisiekti su banko Kontaktų centru, užpildyti formą banko internetiniame tinklapyje www.snoras.com arba kreiptis el.paštu paskolos@snoras.com. Kontaktų centro telefonu  bei naudojantis  telefoninės bankininkystės paslauga bus teikiama informacija ir apie mokėtinas sumas, tam klientai turės pateikti identifikacinį kodą arba slaptažodį, skirtą aptarnavimui telefonu.

Pasak banko SNORAS bankroto administratoriaus, klientai įmokas ir kitas pagal paskolos sutartis mokėtinas sumas gali pervesti dviem būdais. Įmokos litais už paskolas pervedamos į kliento sąskaitą banke SNORAS, kaip nurodyta paskolos sutartyje, o mokėjimai valiuta pervedami į SNORO sąskaitą AB SEB banke Nr. LT217044060007787462.

Banko SNORAS Kontaktų centro numeriai:
o Skambinant iš Lietuvos: 8 800 272 72
o Skambinant iš užsienio: +370 5 239 22 39.

Išsamesnė informacija internete www.snoras.com

Per pirmuosius Lietuvos kredito unijų įgyvendinamo projekto „Verslumo skatinimas“ veiklos metus lengvatinėmis paskolomis verslo pradžiai nutarė pasinaudoti 107 verslo naujokai. 2011 m. liepos 31 d. pasirašytų verslo paskolų sutarčių bendra vertė siekė 6,08 mln. litų. Kartu su kredito unijų lėšomis (10 proc.) bendra pasirašytų sutarčių suma sudarė beveik 7 mln. litų.
Pasak Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) valdybos pirmininko Fortunato Dirginčiaus, vykdomas projektas yra labai svarbus bendruomeninio vystymosi kontekste: „Pats faktas, kad kredito unijos šimtui asmenų ir įmonių padėjo sukurti savo verslą, o naujieji verslininkai ėmėsi iniciatyvos kurti darbo vietas, tikrai džiugina. Smulkus verslas tiek Lietuvoje, tiek ir Europos Sąjungoje yra labai reikšmingas ekonomikai, nes mažos ir vidutinės įmonės sudaro apie 99 proc. visų veikiančių įmonių. Kita vertus, „Verslumo skatinimo“ projekto rezultatai dar nepasiekė optimalių apimčių, ir matome galimybių kreditavimo apimtis dar didinti.“

Šimtoji paskola iš projekto lėšų suteikta Kauno kredito unijos nariui Gediminui Guzeliui, Kaune ketinančiam atidaryti sportinio pokerio klubą-barą. Verslininkas gavo maksimalią 86 tūkst. litų paskolą už minimalias 5,49 proc. metines palūkanas. G. Guzelis priklauso vienai iš prioritetinių projekto grupių – jaunimui iki 29 metų, jis pasinaudojo ir galimybe gauti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) garantiją bei 50 proc. kompensaciją už sumokėtas palūkanas. „Verslumo skatinimo“ projekto paskolų gavimo sąlygos buvo itin patrauklios ir ženkliai pralenkė likusias finansines įstaigas,“ – teigė jaunasis verslininkas.

Nuo projekto veiklos pradžios, 2010 m. liepos 30 d., INVEGA garantijomis verslo paskoloms iš Verslumo skatinimo fondo pasinaudojo 82 pradedantieji verslininkai. Tai sudaro 77 proc. visų pasirašytų verslo paskolų sutarčių. Vidutinė suteiktos paskolos suma siekia 62,5 tūkst. litų. Iš visų paskolų sutartis pasirašiusių asmenų 82 yra juridiniai asmenys ir 25 verslininkai, veikiantys pagal individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą.

Per pirmuosius projekto įgyvendinimo metus jaunimo iki 29 metų prioritetinei grupei paskolų išduota daugiausiai – 37. Asmenims, kuriems virš 50 metų, išduotos 9 paskolos, taip pat 2 paskolos išmokėtos ir asmenims, turintiems bedarbio statusą, 1 paskola išduota socialinei įmonei.

Populiariausia sritis, kurioje paskolų gavėjai mato perspektyvą kurti ir plėtoti nuosavą verslą – paslaugos: viešasis maitinimas, reklama, automobilių techninis aptarnavimas. Populiarios ir prekybos (rūbai, namų apyvokos reikmenys) bei gamybos (baldai, duonos ir pyrago gaminiai, kietasis kuras) sritys.

Projektą „Verslumo skatinimas“, suteikiantį gyventojams galimybę pradėti nuosavą verslą ar plėtoti ką tik pradėtą,  įgyvendina  57 Lietuvoje veikiančios kredito unijos. Projektas kviečia kurti savo verslą bei jo pradžiai gauti lengvatinę paskolą iš specialiai tam įsteigto Verslumo skatinimo fondo.

Verslumo skatinimo fondas buvo įsteigtas 2009 m. gruodžio pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo (SADM), Finansų ministerijų bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pasirašyta trišale sutartimi. Paskolas iš Verslumo skatinimo fondo teikia 57 Lietuvos kredito unijos, LCKU narės. Lėšos Verslumo skatinimo fondui skirtos iš SADM administruojamos  Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos finansų inžinerijos priemonės „Verslumo skatinimas“. Ji finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.

Lietuvos centrinės kredito unijos informacija

Atsižvelgusi į verslo poreikį Ūkio ministerija inicijavo naujos finansavimo priemonės – garantijų finansinės nuomos (lizingo) sandoriams – sukūrimą. Planuojama, kad dar šiemet UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) galės teikti garantijas ne tik bankams, bet ir finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms, kurioms būtų užtikrinta, kad bus sumokėta naujų įrenginių nustatyta kaina ar jos dalis.
„INVEGAI finansinės nuomos (lizingo) bendrovei suteikus garantiją už verslo finansinės nuomos (lizingo) būdu įsigyjamą gamybinę įrangą ar įrenginius, finansinės nuomos (lizingo) bendrovei priimtinas pradinis įnašas sumažės iki 10 proc. įrangos kainos“, – sako ūkio viceministras Daumantas Lapinskas.

Pasak viceministro, taip įmonės galės didinti savo konkurencingumą ir plėtrą palankesnėmis sąlygomis nei šiuo metu finansuojant naujos gamybinės įrangos įsigijimą.

Smulkiajam ir vidutiniam verslui įsigyjant gamybinę įrangą finansinės nuomos (lizingo) būdu, bus iš dalies kompensuojamos palūkanos ir taip sumažinamos įrangos įsigijimo sąnaudos.

Ūkio ministerijos informacija

Dešimtus metus skaičiuojanti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pirmąjį šių metų pusmetį baigė itin sėkmingai – suteikta 43,5 proc. daugiau garantijų kredito įstaigoms, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu. Iš viso už smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektų imamas paskolas šiemet suteikta 320 garantijų. Dar įspūdingiau atrodo garantuotų paskolų ir garantijų sumos – per šių metų šešis mėn. garantuotų paskolų suma net 69,8 proc. (iš viso 2011 m. garantuota121,9 mln. Lt) paskolų), o garantijų suma 61,5 proc. (iš viso 2011 m. suteikta garantijų už 88,4 mln. Lt) viršijo praėjusių metų atitinkamus rezultatus.
„Dešimtus veiklos metus pradėjome su gerokai didesniu pagreičiu. Jeigu lygintume su veiklos pradžia 2002 metais, per pirmą šių metų pusmetį garantavome 6 kartus daugiau paskolų, suteikėme 3 kartus daugiau garantijų, kurių suma padidėjo net 5 kartus. Šio veiklos tempo mažinti neketiname ir ateityje, – sako INVEGA generalinė direktorė Zita Gurauskienė. – Reiktų pažymėti, kad didelės įtakos tokiems rezultatams pasiekti turėjo ir kitos INVEGA administruojamos priemonės, tokios kaip lengvatiniai kreditai, teikiami pagal finansų inžinerijos taisykles, dalinis paskolų palūkanų kompensavimas“.
Per šešis šių metų mėn. 35,9 proc. INVEGA garantijų buvo suteikta už besiverčiančių gamyba, 21,25 proc. – už teikiančių įvairias paslaugas įmonių paskolas ir 42,8 proc. garantijų atiteko už prekybos įmonių imamas paskolas.
Veiklos pradžioje smulkieji verslininkai daugiau skolinosi investiciniams projektams įgyvendinti, tačiau per pastaruosius dvejus metus dėl ekonominio sunkmečio ryškesnis buvo apyvartinių lėšų stygius, todėl didžioji garantijų dalis buvo teikiama už šias verslininkų paskolas. Šių metų situacija yra kiek pakitusi – garantijos pasiskirstė apylygiai, t.y. už investicines paskolas jų suteikta 47,5 proc., o apyvartinėms lėšoms papildyti – 52,5 proc.“.
I šių metų pusmetį aktyviausiai iš bankų paskolas su INVEGA garantija, kuri prilyginama valstybės pagalbai, ėmė Vilniaus ir Kauno apskričių verslininkai.

Nuo veiklos pradžios (2001 m.) iki 2011-06-30 INVEGA kredito įstaigoms jau suteikė 3 144 garantijas už SVV subjektų imamas paskolas, bendra garantuotų paskolų suma siekia 1 milijardą 265,3 mln. Lt, o už jas suteiktų garantijų suma – 849,9 mln. Lt.

Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovai nuo šiol verslo paskolą su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) garantija galės gauti ir banke BIGBANK. Siekdami sudaryti kuo palankesnes sąlygas smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai INVEGA ir BIGBANK AS filialas pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl garantijų teikimo už SVV subjektų imamas paskolas.

INVEGA generalinė direktorė Zita Gurauskienė, BIGBANK administracijos vadovas Rolandas Norvilas, INVEGA generalinio direktoriaus pavaduotojas Audrius Zabotka

„Tai, kad vis daugiau kredito įstaigų išreiškia norą dirbti kartu su INVEGA, ne tik sustiprina bendrą INVEGA kaip garantijų institucijos vaidmenį verslo rinkoje, bet kartu pasiūloma ir daugiau alternatyvų smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams, norintiems plėsti ar pradėti savo verslą, bet neturintiems pakankamai lėšų“, – teigia INVEGA generalinė direktorė Zita Gurauskienė.

Paskolos su iki 80 proc. valstybės garantija bus teikiamos investiciniams projektams įgyvendinti ar apyvartinėms lėšoms, reikalingoms verslui plėtoti, papildyti. Garantuotas paskolas galės gauti įmonės, kuriose dirba iki 250 darbuotojų.

„Verslo kredito su INVEGA garantija nauda smulkiajam ir vidutiniam verslui – akivaizdi. Dėl paskolos į banką besikreipiančios SVV įmonės dažnai susiduria su užstato problema. Kreditas su INVEGA garantija padės tai išspręsti. Be to, su INVEGA garantija SVV subjektams gali būti finansuojama dalis palūkanų,“ – teigia Rolandas Norvilas, BIGBANK AS filialo vadovas.

Maksimalus garantijos dydis negalės viršyti 5 mln. Lt. SVV subjektams, gavusiems BIGBANK paskolą su INVEGA garantija, gali būti kompensuojama iki 50 proc. sumokėtų paskolų palūkanų, bet ne daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų.
---
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) – 2001 m. LR Vyriausybės įsteigta ir Ūkio ministerijos valdoma garantijų institucija, kuri, be garantijų teikimo SVV subjektams, administruoja dalinį paskolų palūkanų kompensavimą ir lengvatinių paskolų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto, teikimą. Nuo veiklos pradžios (2001 m.) iki 2011-05-31 INVEGA kredito įstaigoms jau suteikė 3 094 garantijas už SVV subjektų imamas paskolas, bendra garantuotų paskolų suma jau siekia 1 248,1 mln. Lt, o už jas suteiktų garantijų suma – 837,5 mln. Lt.

BIGBANK AS yra vienas iš didžiausių bankų Baltijos šalyse, specializuojantis vartojimo kreditų ir terminuotųjų indėlių fiziniams asmenims rinkoje bei SVV tipo įmonių kreditavime. BIGBANK grupė turi 30 klientų aptarnavimo skyrių Baltijos šalyse, Suomijoje ir Ispanijoje. Austrijoje bei Vokietijoje BIGBANK teikia tarptautinę (angl. „cross border") terminuotųjų indėlių paslaugą.

LitCapital rizikos kapitalo fondas investuoja į UAB „Putokšnis“. Įmonės pagrindinė veikla - PET pakuotės gamyba Lietuvoje ir Ukrainoje. Praėjusių metų įmonės apyvarta viršijo 110 mil. LTL. Ši investicija įmonei leis iki maksimalaus lygio išnaudoti savo gamybinius pajėgumus. Taip pak ketinama plėsti gamybinius pajėgumus bei papildomai investuoti į kogeneracinės elektrinės, skirtos UAB „Putokšnis“ technologiniams poreikiams tenkinti.

„Džiaugiamės dėl šios investicijos į UAB „Putokšnis“ - vieną pažangiausių gamybinių įmonių Lietuvoje. Ponas A. Stulpinas sugebėjo sukurti puikią, dinamišką įmonę, kuri nuolat siekia tobulėti technologiškai ir sugeba greitai prisitaikyti prie savo klientų poreikių. Tai rimtas konkurencinis pranašumas. Pora paskutinių metų įmonei buvo sudėtingi, tačiau dabar yra naujas verslo etapas, kurio metu stengsimės išnaudoti visas gerąsias įmonės ir darbuotojų komandos savybes. Plastikinės taros ateitis yra labai gera. PET pakuotės poreikis pasaulyje kasmet auga 6-7%. Nuolat plečiasi PET pakuotės asortimentas ir tuo pačiu ši pakuotė tampa priimtina vis didesniam ratui naujų produktų. Be to, PET pakuotė yra visiškai perdirbama ir pagal perdirbimo apimtis toli lenkia visas kitas pakuotės rūšis. Tai reiškia, kad ji yra „žaliausia’’ pakuotė, o mūsų fondui tai yra labai svarbu, nes siekiame investuoti į aplinką tausojančius produktus ir technologijas ,“ – pasak Šarūno Šiugždos, fondo LitCapital steigėjo ir vadovaujančiojo partnerio.

A. Stulpinas: „Įmonė džiaugiasi gavusi tokį įvertinimą iš LitCapital fondo ir sugebėjusi pritraukti lėšas pagal JEREMIE programą. Ši investicija leis įmonei dar šį sezoną žengti spartesnį žingsnį didinant pardavimus su esamais ir potencialiais klientais, tiek ir kuriant naujus produktus, didinant gamybinius pajėgumus. Kartu tikimės ateityje pasiekti geriausių rezultatu.“

Graham Cope, Europos Investicijų Fondo regiono vadovas: “Ši naujausia LitCapital investicija dar kartą patvirtina kapitalo investicijų Lietuvoje svarbą, o tai yra daroma su Europos Investicijų Fondo valdomo JEREMIE kortroliuojančio fondo pagalba. Be to, tai taip pat įrodo, kad augančios įmonės gali pritraukti privatų kapitalą ir taip sugebėti pasinaudoti gerėjančia ekonomine aplinka.”

Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas: „Sveikinu LitCapital su dar viena investicija, leidžiančia teigti, kad įsibėgėja valstybės remiamų rizikos kapitalo fondų investicinė veikla. Taip pat svarbu paminėti efektyvią ir koordinuotą LitCapital, Ūkio banko bei INVEGA ir Ūkio ministerijos veiklą, kurios rezultatas yra investicijos, paskolos ir garantijos kombinacija, leisianti šiai įmonei įgyti naują kvėpavimą ir tvirtai pasukti tolimesnės plėtros keliu.“

LitCapital yra rizikos kapitalo fondas, įsteigtas kartu su Europos Investicijų Fondu 2010 m. Fondo dydis yra 20 mil. EUR, jis investuoja į smulkias ir vidutines (privačias) įmones Lietuvoje. Investicijų tipas – ilgalaikės investicijos į privačių įmonių įstatinį kapitalą, siekiant spartesnio įmonių augimo ir plėtros. Vienos investicijos dydis – nuo 2 iki 10.4 mil. litų. Investavimo laikotarpis – 4-6 metai. Vėliau tokiai privačiai įmonei yra ieškomas strateginis investuotojas, kuriam fondas savo akcijas ir parduoda.

UAB „Putokšnis“ – vienas stambiausių Baltijos šalių ir Skandinavijos regiono PET pakuotės gamintojas. Bendrovė pagamina iki 40 tūkstančių tonų PET pakuotės produkcijos. 90% UAB „Putokšnis“ produkcijos yra eksportuojama gėrimų gamintojams tokioms rinkoms kaip Vokietija, Lenkija, Skandinavijos šalys ir kt.

Apie JEREMIE programą
JEREMIE yra finansinė priemonė, kurią sukūrė Europos Komisija (DG Regional Policy), bendradarbiaudama su Europos investicijų banku ir Europos investicijų fondu, kad padidintų ES regionų labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių galimybes gauti lėšų. Siekiama iš regioninių fondų skirti tam tikras sumas rizikos kapitalui finansuoti, taip skatinant novatoriškumą ir padedant įmonėms augti.

Ūkio ministerijos informacija

Projektą „Verslumo skatinimas“, suteikiantį gyventojams galimybę pradėti nuosavą verslą,  įgyvendina  57 Lietuvoje veikiančios kredito unijos. Projektas kviečia nemokamai dalyvauti įvairiuose verslumo mokymuose ir įgyti pamatines žinias,  reikalingas įkurti savo verslą bei jo pradžiai gauti paskolą iš specialiai tam įsteigto Verslumo skatinimo fondo (VSF).

Vilniaus (43 proc.), Kauno (17 proc.) bei Klaipėdos (10 proc.) gyventojai ir toliau išlaiko didžiausią aktyvumą bendroje apmokytų gyventojų skalėje. Iš projekte numatytų prioritetinių grupių jaunimas iki 29 metų pagal aktyvumą išlaiko lyderių pozicijas ir sudaro 43 proc. visų išklausiusių mokymus. Mokymų paslaugų teikėjai pastaruoju metu daugiausia dėmesio skiria konsultuodami potencialius paskolų gavėjus dėl verslo idėjos, verslo plano rengimo ir kitais, su paskolos gavimu susijusiais klausimais.

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) duomenimis, šių metų gegužės antroje pusėje  bent vienuose verslo pagrindų mokymuose ir konsultacijose buvo sudalyvavę apie 3,3 tūkst. asmenų. Iš Verslumo skatinimo fondo suteiktų 69 verslo paskolų bendra suma gegužės antroje pusėje buvo daugiau nei 3,7 mln. litų. Kartu su kredito unijų lėšomis (10 proc.) bendra pasirašytų verslo paskolų suma sudarė 4,1 mln. litų.

Daugiausia paskolų pagal projektą „Verslumo skatinimas“ yra išdavę kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ – 11, Kauno kredito unija – 10 , Akademinė kredito unija (Kaunas) – 9, Pareigūnų kredito unija (Vilnius), „Mėmelio taupomoji kasa“ (Klaipėda) – 4. Lengvatinių verslo paskolų išdavę ir daugiau skirtinguose Lietuvos miestuose veikiančių kredito unijų: „Jonavos žemė“, „Savas rūpestis“ (Šiauliai), „Vievio taupa“, „Moterų taupa“ (Kaunas), „Giminėlė“ (Kaunas), Skuodo bankelis, Raseinių, Vilniaus regiono, Kretingos, Kėdainių krašto, Kauno arkivyskupijos, Jūreivių, Grigiškių, Palangos bei kitos kredito unijos. Minėtos kredito unijos išdavę po 1 – 3 verslo paskolas.

Verslumo skatinimo fondas buvo įsteigtas 2009 m. gruodžio pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo (SADM), Finansų ministerijų bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašyta trišale sutartimi. Paskolas iš VSF teikia 57 Lietuvos kredito unijos, LCKU narės. Lėšos Verslumo skatinimo fondui skirtos iš SADM administruojamos  Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos finansų inžinerijos priemonės „Verslumo skatinimas“. Ji finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.

Jei turite verslo idėją ir trūksta žinių bei pinigų ją įgyvendinti, kreipkitės į artimiausią kredito uniją pagal gyvenamąją, darbo ar veiklos vietą. Informacijos taip pat galite teirautis nemokamu telefonu 8 800 11 211 arba ieškoti internete www.lku.lt.

Pagrindinės paskolų iš Verslumo skatinimo fondo sąlygos:

• Paskolos teikiamos mažoms ir labai mažoms įmonėms, veikiančioms ne ilgiau kaip vienerius metus, socialinėms įmonėms bei fiziniams asmenims, ketinantiems pradėti arba norintiems plėtoti savo verslą.
• Paskolos gali būti skiriamos investicijoms ir apyvartinėms lėšoms finansuoti.
• Didžiausia paskolos suma – 86 tūkst. litų.
• Paskolos palūkanos šiuo metu yra 5,49 proc. (palūkanos gali keistis nuo 5,49 proc. iki 9,49 proc., priklausomai nuo tuo metu galiojančios kintamos palūkanų VILIBOR dalies).
• Paskolos galutinis grąžinimo terminas – 2015 m. gruodžio 31 d.
• Paskolos panaudojimo ir grąžinimo terminą bei grafiką, užtikrinimo priemones ir kitas paskolos suteikimo sąlygas nustato paskolos gavėjas ir kredito unija abipusiu sutarimu, sudarydami paskolos sutartį.
• Iki 80 proc. paskolos sumos gali būti užtikrinta INVEGA garantija.
• Paskolą paėmusiam ir INVEGA garantiją gavusiam verslininkui ar įmonei yra kompensuojama 50 proc. sumokėtų palūkanų.

Lietuvos centrinės kredito unijos informacija

LR Vyriausybė šiandien pritarė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) 2010 metų veiklos rezultatams, kurie buvo išskirtinai sėkmingi – suteiktų garantijų suma daugiau kaip ketvirtadaliu (26,6 proc.) arba 28,1 mln. Lt viršijo 2009 metų suteiktų garantijų sumą (2010 m. suteiktų garantijų suma siekė 133,8 mln. Lt), kredito įstaigoms garantuota beveik penktadaliu (18,1 proc.) daugiau Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams suteiktų paskolų (174,3 mln. Lt). Iš viso per 2010 metus suteiktos 449 garantijos už paskolas, skirtas SVV subjektų, kurie nėra bankrutuojantys ar restruktūrizuojami, gebantys vykdyti esamus ir būsimus įsipareigojimus finansų institucijoms, projektams finansuoti. Sėkmingai įgyvendinus šiuos projektus planuojama sukurti beveik 600 naujų darbo vietų.

„INVEGOS veiklos rezultatai akivaizdžiai parodo verslininkų ir kredito įstaigų pasitikėjimą bei palankumą siūlomai valstybės paramai garantijų forma. Garantijas gavusios įmonės be INVEGA garantijos nebūtų galėjusios pritraukti jų veiklos plėtrai reikalingo finansavimo, nebūtų kūrusios naujų ar išlaikiusios esamas darbo vietas visuose Lietuvos regionuose. Be jokios abejonės, INVEGA garantijų forma prisiimti valstybės įsipareigojimai smarkiai prisidėjo prie krizės kamuojamos ekonominės bei socialinės padėties Lietuvoje gerinimo“, – teigia INVEGA generalinė direktorė Zita Gurauskienė.

Dėl Pasaulinės finansų krizės nuo 2009 m. prasidėjęs Lietuvos ūkio ekonomikos lėtėjimas neišvengiamai turėjo įtakos Lietuvos įmonių veiklai, jų prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymui ir, natūralu, INVEGA garantijų išmokų padidėjimui. Nuo veiklos pradžios iki 2010 metų pabaigos INVEGOS už Lietuvos įmones prisiimtų ir įvykdytų garantinių įsipareigojimų suma sudarė 17 mln. Lt, o vien per 2010 metus kredito įstaigoms išmokėta net 60 proc. visos šios sumos, t. y. 10,6 mln. Lt.

„Per pastaruosius metus padidėjusi INVEGA garantijų išmokų suma, dar kartą patvirtina, kad INVEGA, lengvindama SVV subjektams priėjimą prie finansavimo šaltinių, efektyviai įgyvendina jai paskirtas valstybės finansinės paramos verslui funkcijas, yra patikimas partneris bei solidus valstybės vardu prisiimtų įsipareigojimų vykdytojas kredito įstaigoms, kas neleidžia pastarosioms abejoti vykdomos SVV paramos politikos efektyvumu bei tvarumu ir tuo pačiu užtikrina Lietuvos įmonėms lengvesnį ir palankesnį kreditavimą net ir esant šalyje sudėtingoms ekonominėms sąlygoms“ – kalba Z. Gurauskienė.

Kai 2009 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas buvo pasiekęs žemiausią ribą per pastaruosius 10 metų (-14,7 proc.) ir ekonominė bei socialinė situacija Lietuvoje buvo išties nepavydėtina, INVEGA suteikė rekordinį garantijų skaičių – 519 SVV projektų buvo garantuoti valstybės. Taigi daugumai įmonių buvo ištiesta reali pagalbos ranka lipant iš krizės duobės. Nežiūrint į tai, kad garantijų išmokų suma 2010 m. buvo sąlyginai didelė, INVEGA veikla, valstybės lėšų panaudojimas ir valstybės per INVEGA teikiama parama SVV subjektams yra efektyvi. Nuo veiklos pradžios iki 2010 m. pabaigos INVEGA išmokėtų garantijų išmokų ir visų suteiktų garantijų santykis buvo 2,32 proc.

Nors ekonomika jau atsigauna po finansų krizės, šiandien verslui taikomos tos pačios palankios finansavimo sąlygos iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) valdomos Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuoto INVEGOS fondo kaip ir sunkmečiu. Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai gali pasinaudoti Atviro kreditų fondo (AKF) priemonės teikiamomis paskolomis su mažomis palūkanomis. Iš skirtų 100 mln. Lt AKF priemonei įgyvendinti dar yra likę 39,24 mln. Lt ES lėšų.

„Skatiname įmones naudotis šia priemone. Atviras kreditų fondas yra aiški ir patraukli finansinė priemonė verslui, siekiančiam didinti veiklos efektyvumą ir konkuruoti rinkoje“, – sako ūkio viceministras Daumantas Lapinskas.

Priemonė įgyvendinama kaip atviras kreditų fondas bankams, teikiantiems kreditus SVV subjektams. Septyni Lietuvos bankai, su kuriais sudarytos atviros kredito linijos sutartys, priima sprendimą suteikti kreditą verslo subjektui ir kreipiasi į INVEGA dėl AKF lėšų skyrimo kreditui bendrai finansuoti. Verslininkai gali kreditų kreiptis į UAB Medicinos banką, AB banką „Finasta“, AB Ūkio banką, AB „Citadele“ banką, AB Šiaulių banką, AB „DnB NORD“ banką ir AB „Snoro“ banką.

Maksimali galima skirti lėšų suma iš AKF vienam kreditui – 1,5 mln. Lt, kuri turi neviršyti 75 proc. viso suteikiamo kredito sumos. Kredito terminas gali būti ne ilgesnis kaip 72 mėnesiai. Paskola negali būti skirta verslo subjektų finansiniams įsipareigojimams mažinti.

Kreditai iš AKF lėšų SVV subjektams gali būti suteikiami litais ir eurais. Už paskolą litais SVV subjektai moka 3 mėn. VILIBOR +0,1 proc., bet ne daugiau kaip 7 proc. ir ne mažiau kaip 2 proc. metinių palūkanų, pridedant banko maržą, kurios maksimalus dydis neturi viršyti 3 proc. Už paskolą eurais mokama 3 mėn. EURIBOR +0,1 proc., bet ne daugiau 3 proc. ir ne mažiau 1 proc. metinių palūkanų, pridedant banko maržą, kurios maksimalus dydis neturi viršyti 3 proc. Esant tokiai palūkanų normos įmonėms nustatymo formulei, verslas gali palyginti tiksliai įsivertinti būsimos didžiausios finansinės naštos dydį net ir esant nepalankiems svyravimams finansų rinkose.

AKF priemonė buvo pradėta įgyvendinti 2009 m. pabaigoje. Iki 2011 m. vasario 28 d. jau suteikti 125 kreditai. Bendra suteiktų kreditų suma, įskaitant ir bankų lėšas, yra 81 mln. Lt, iš jų 60,76 mln. Lt – AKF lėšų.

INVEGOS fonde šiuo metu taip pat įgyvendinama mažų kreditų teikimo (II etapas) finansų inžinerijos priemonė. Iš viso per INVEGA fondo priemones iki š. m. vasario 28 d. 1553 verslo subjektams suteikta paskolų už 269,3 mln. Lt.

Dar viena INVEGOS įgyvendinama priemonė – Garantijų fondas – padeda įmonėms, garantuodama pirmos paskolos dalies grąžinimą bankui iki 80 proc. paskolos sumos. Tai leidžia sumažinti kredito įstaigų riziką, o finansų įstaigos taip skatinamos kredituoti verslo subjektų projektus. Vien per pirmąjį 2011 m. ketvirtį kredito įstaigoms suteiktos 163 garantijos už SVV subjektų paskolas. INVEGA taip pat skiria lėšų SVV subjektų paskolų palūkanoms kompensuoti. Verslui kompensuojama 50 proc. sumokėtų palūkanų, bet ne daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų.

Ūkio ministerijos informacija

Per pirmąjį 2011 m. ketvirtį UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) kredito įstaigoms suteikė 144 garantijas už smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektų paskolas, tai 14,3 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Garantuotų paskolų suma šiemet šoktelėjo 1,8 karto arba 80,6 proc., palyginti su pernai duomenimis, ir siekė 63,8 mln. Lt. Suteiktų garantijų suma, palyginti su 2010 metų lyginamuoju laikotarpiu, taip pat gerokai išaugo ir pasiekė 46,8 mln. Lt (arba 75,6 proc. daugiau nei pernai).

„INVEGA pagal per pirmus tris mėnesius suteiktų garantijų skaičių 14,3 proc. pralenkė net ekonominio pakilimo metų, t. y. 2007-ųjų, pirmojo ketvirčio duomenis, – sako INVEGA generalinė direktorė Zita Gurauskienė. – Kredito įstaigos vis dažniau kreipiasi dėl valstybės garantijų, vadinasi, jų reikšmė auga, o smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai vis dažniau pasilengvina savo verslo finansavimą, naudodamiesi INVEGA administruojamomis priemonėmis“.

34 proc. INVEGA garantijų buvo suteikta už besiverčiančių gamyba, 21,5 proc. – už teikiančių įvairias paslaugas įmonių paskolas ir 38,9 proc. garantijų atiteko už prekybos įmonių imamas paskolas.

Įmonėms, veikiančioms daugiau nei 5 metus, suteikta 49,3 proc. visų garantijų, naujai įsteigtoms įmonėms, veikiančioms iki 1-erių metų, šiemet teko 25 proc. garantijų.

„Per pastaruosius dvejus metus dauguma verslininkų skundėsi apyvartinių lėšų trūkumu, todėl didžioji garantijų dalis buvo teikiama už tokias verslininkų paskolas, – teigia Z.Gurauskienė. – Šiemet situacija pasikeitė – garantijos pasiskirstė apylygiai, t.y. už investicines paskolas jų suteikta 45,1 proc., o apyvartinėms lėšoms papildyti – 54,7 proc.“.

I šių metų ketvirtį aktyviausiai iš bankų paskolas su INVEGA garantija ėmė Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskričių verslininkai. Pasyviausiai valstybės pagalba, teikiama garantijų forma, naudojosi Utenos apskrities SVV subjektai.

Nuo veiklos pradžios (2001 m.) iki 2011-03-31 INVEGA kredito įstaigoms jau suteikė 2 968 garantijas už SVV subjektų imamas paskolas, bendra garantuotų paskolų suma jau siekia 1.207,1 mln. Lt, o už jas suteiktų garantijų suma – 808,4 mln. Lt.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) 2011 metams nustatė įsipareigojimų limitą, kuris pagal garantijų sutartis vienu metu neturi būti didesnis kaip 673 mln. litų. Iš naujai patvirtinto įsipareigojimų limito 63 mln. Lt limitas nustatomas garantijų institucijos išduodamoms garantijoms, įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2009, Nr. 112-4776).

„Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teikiama parama INVEGA garantijų forma privalo neperžengti nurodytų finansavimo ribų. Taigi LR Vyriausybės kasmet patvirtinamas įsipareigojimų limitas nustato, kiek INVEGA bet kuriuo metu gali būti maksimaliai prisiėmusi įsipareigojimų už smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus, kuriems kredito įstaigos suteikė paskolas ir už kurias INVEGA suteikė garantiją“, – teigia INVEGA generalinė direktorė Zita Gurauskienė.