Naujienos

Paremta beveik pusseptinto tūkstančio smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) projektų, kuriuos pasiekė daugiau kaip 1 mlrd. Lt, išplėstos galimybės SVV pasinaudoti daugiau finansavimo priemonių - tokie skaičiai ir kiti pasiekti rezultatai šiandien, 2012-05-13, buvo paskelbti LR Vyriausybėje, kur buvo pristatyta UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) 2012 m. veiklos ataskaita.

2012 metais vien už SVV atstovų paskolas kredito įstaigoms INVEGA suteikė 544 garantijas, kurių suma siekė 126,2 mln. Lt, kas leido SVV įmonėms verslo plėtrai Lietuvoje pasiskolinti 188,7 mln. Lt. O iš viso per visas INVEGOS administruojamas priemones iki 2012 m. gruodžio 31 d. valstybės paramą pajautė 6434 įmonės, kurias pasiekė apie 1,2 mlrd. Lt suma, skirta verslo pradžiai ar plėtrai.

„Pasiekti rezultatai, administruojamų priemonių novatoriškumas ir kompetencija jas įgyvendinant rodo, kad INVEGA iš garantijų institucijos palaipsniui peraugo į smulkųjį ir vidutinį verslą Lietuvoje valstybės vardu remiančią finansų įstaigą, kuri nuosekliai ir patikimai padeda įgyvendinti valstybės SVV finansinės paramos politiką Lietuvoje", - teigia ūkio ministrė Birutė Vėsaitė. 

Praėjusieji metai INVEGOS veikloje buvo išties spalvingi: sėkmingai užbaigta viena iš mikrokreditų teikimo priemonių (kai buvo panaudotos pasibaigusios PHARE lėšos); pradėtos teikti garantijos už lizingo sandorius; 50-čia mln. Lt padidintas INVEGOS fondas (lėšos skirtos priemonei „Atviras kreditų fondas"); pasirašyta Baltijos inovacijų fondo (BIF) valdymo sutartis (tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Europos investicijų fondo (EIF)); pradėta įgyvendinti pilotinė rizikos kapitalo fondų priemonė „Inovacijų plėtra" (CID), skirta skatinti aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų diegimą įmonėse, išplėstos galimybės įmonėms pasinaudoti daliniu palūkanų kompensavimu, t. y. iš dalies kompensuojamos ir negarantuotų paskolų palūkanos; pasirašyta sutartis dėl visuotinės dotacijos priemonės, skirtos jaunimo užimtumui skatinti, - „Parama pirmajam darbui" įgyvendinimo.

„Įvertinus visas šiuo metu valstybės teikiamas tiek finansinės, tiek ir nefinansinės paramos formas, galima drąsiai teigti, kad verslą pradėti Lietuvoje yra išties paprasta ir nebrangu - svarbu tik turėti gerą verslo idėją. Jau turime labai aiškių pavyzdžių, kai teisingas paramos priemonių derinimas leidžia finansuoti net pačias drąsiausias verslo idėjas, kurioms pasiteisinus sukuriami konkurencingi verslai, naujos ilgalaikės darbo vietos", - sako INVEGOS generalinis direktorius Audrius Zabotka.

Juolab kad 2014-2020 m. programavimo laikotarpiu didžioji ES SF paramos lėšų dalis planuojama panaudoti įvairioms finansų priemonėms, kurios neiškreipia konkurencinės aplinkos ir suteikia galimybę gauti reikalingą finansavimą didesniam įmonių skaičiui, įgyvendinti.

Daugiau informacijos apie INVEGOS priemones www.invega.lt.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) teikia iki 80 proc. garantijas kredito įstaigoms ir finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms už smulkiųjų ir vidutinių verslo subjektų imamas paskolas ir (ar) lizingą. Garantuotas paskolas bei lizingą gali gauti įmonės, kuriose dirba iki 250 darbuotojų, ir fiziniai asmenys, užsiimantys verslu (individualia veikla, turintys verslo liudijimą; maksimalus garantijos dydis - 5 mln. Lt.

SVV subjektams kompensuojama iki 50 proc. sumokėtų palūkanų, o skolinantiems iš Verslumo skatinimo fondo kompensuojama 95 proc. sumokėtų palūkanų, nepriklausomai nuo to, ar INVEGA garantija buvo suteikta ar ne.

Be to, INVEGA yra dviejų kontroliuojančiųjų fondų valdytoja, administruoja visuotinės dotacijos priemones ir Baltijos inovacijų fondo (BIF) priemonės investuotojas (20%).

Marketingo skyriaus vadovė

Asta Slapšienė, tel. 210 7438, asta.slapsiene@invega.lt 

Seimo sprendimas leisti mažosioms bendrijoms tapti kredito unijų narėmis suaktyvins smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimą. Daugiau nei 1,5 tūkst. mažųjų bendrijų nuo liepos 1 d. galės naudotis tiek paskolomis verslo pradžiai, tiek lengvatiniais kreditais iš Verslumo skatinimo fondo, skelbia asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU). Šiai asociacijai priklauso 63 iš 75 Lietuvoje veikiančių kredito unijų.

„2012 m. pradėtos steigti mažosios bendrijos ligi šiol neturėjo teisės tapti kredito unijų narėmis ir naudotis šiomis lengvatinio finansavimo galimybėmis. Todėl Seimui priėmus Kredito unijų įstatymo pataisą, mažosios bendrijos galės lengviau nei iki šiol pradėti ar plėtoti savo verslą. Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) sistemai priklausančios unijos iki š.m. pirmojo ketvirčio pabaigos pradedančiajam verslui jau suteikė 455 paskolas už 24 mln. litų iš Verslumo skatinimo fondo", - sakė asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus.

Paskolos iš Verslumo skatinimo fondo bus teikiamos iki 2014 m. birželio 30 d. Šias paskolas išduoda 57 kredito unijos, o projektą koordinuoja LCKU, o fondą valdo UAB „Investicijų ir verslo garantijos". Didžiausia skolinama suma yra 86 tūkst. Lt, o  vienas pagrindinių paskolos privalumų - 95 proc. faktiškai sumokėtų palūkanų kompensavimas.

Kauno verslo informacijos centro „Verslininkų namai" vadovo Donato Žiogo nuomone, šis kredito unijų siūlomas finansinis instrumentas - kone vienintelė alternatyva startinėse pozicijose esančiam verslui finansavimui gauti.

„Prieš kelerius metus, kol nepradėjo veikti Verslumo skatinimo fondas, žmogus, turintis gerą verslo idėją ir šiokios tokios patirties, tačiau be kapitalo, praktiškai neturėjo kur kreiptis. Dabar verslūs ir iniciatyvūs gyventojai gali gauti paramą iš šio projekto savo idėjų plėtrai, todėl susidomėjimas šia kredito unijų paslauga pastaruoju metu yra didžiulis", - teigė D. Žiogas.

Daugiau informacijos apie Verslumo skatinimo fondo galimybes rasite čia.

Visi norintys sužinoti, kaip galima semtis verslumo idėjų, kokiais būdais ir galimybėmis jos įgyvendinamos kviečiami apsilankyti sostinėje vyksiančiuose Verslumo skatinimo fondo mokymuose „Verslumo pagrindai". Renginį organizuoja Lietuvos centrinė kredito unija drauge su Vilniaus verslo konsultaciniu centru.

Mokymai vyks balandžio 25 d.  Lietuvos viešojo administravimo institute (Žemaitės g. 21, Vilnius). Mokymų  pradžia - 10 val.  Mokymus ves lektorius, VšĮ Vilniaus verslo konsultacinis centro direktorius, Romualdas Stankaitis.

Renginio dalyviams bus suteikta mokymų medžiaga ir pažymėjimai, liudijantys dalyvavimą renginyje. Dalyvavimas mokymuose yra nemokamas.

Norinčius dalyvauti kviečiame registruotis el.paštu  t.valauskas@lku.lt nurodant asmens vardą, pavardę, miestą ir kontaktinį tel.numerį.

Šiuo metu pagal priemonę „Parama pirmajam darbui“ gauta per 4000 paraiškų dėl jaunų darbuotojų darbo užmokesčio dalies kompensacijos. Šiuo metu vyksta visų gaunamų paraiškų vertinimas.

Dėl didelio paraiškų srauto ir ribotų techninių galimybių, sprendimų priėmimas užsitęsė. Atkreipiame dėmesį, kad visi pareiškėjai apie priimtą sprendimą bus informuoti individualiai.

Mokėjimai bus vykdomi kas ketvirtį. Pirmuosius mokėjimus tikimasi atlikti š.m. antrojo ketvirčio pabaigoje už apskaičiuotą darbo užmokestį per laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d.

Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus galima rasti čia

Skelbiamas informacinis pranešimas dėl „Atviro kreditų fondo“

priemonės papildomų sąlygų

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), atlikdama INVEGOS fondo valdytojo funkcijas, 2009 m. birželio 10 d. paskelbė kvietimą, 2009 m. rugsėjo 28 d. paskelbė patikslintą kvietimą ir 2012 m. rugpjūčio 2 d. paskelbė antrą patikslintą kvietimą dalyvauti bankų atrankoje finansų inžinerijos priemonei „Atviras kreditų fondas“ (AKF) įgyvendinti. Ši priemonė skirta bankams, teikiantiems kreditus smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams.

Šis informacinis pranešimas dėl papildomų sąlygų yra skirtas visiems bankams, pageidaujantiems teikti ar teikiantiems kreditus iš AKF lėšų SVV subjektams pagal 2012 m. rugpjūčio 2 d. patikslintą kvietimą priemonei „Atviras kreditų fondas“ įgyvendinti (Patikslintas kvietimas).

Šiuo informaciniu pranešimu informuojame, kad yra papildytos kreditų iš AKF lėšų teikimo sąlygos ir sudaryta galimybė bankams AKF lėšas skolinti ir kreditų linijų forma žemiau išvardytomis sąlygomis:

1. kredito linijos gali būti teikiamos ne ilgesniam kaip 36 mėn. laikotarpiui;

2. visos, kredito linijai finansuoti panaudotos AKF lėšos, į INVEGOS fondą grąžinamos kredito linijos sutarties pabaigoje, nepriklausomai nuo tarpinių grąžinimų;

3. kredito linijos laikomos tinkamai panaudotomis tuomet, kai kredito linijos gavėjui bankas išmoka maksimalią kredito linijos sutartyje nustatytą kredito linijos sumą (skaičiuojama kumuliatyviai iki pasieks kredito sumą);

4. kredito linijų atveju bankas nekaupia kredito linijos panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, išskyrus tuos atvejus, kai kredito linijos sutartyje numatyta tikslinė kredito linijos paskirtis arba yra nurodyta, kad tokie dokumentai turi būti kaupiami.

Atkreipiame dėmesį, kad bankai, pasirašę Atviros kredito linijos sutartis su INVEGA pagal 2012 m. rugpjūčio 2 d. kvietimo sąlygas ir pageidaujantys teikti kredito linijas iš AKF lėšų, dėl Atviros kredito linijos sutarties pakeitimo turi kreiptis į INVEGOS vadybininkę Jurgitą Januševičiūtė el. paštu akf@invega.lt.

Primename, kad visi kiti bankai, pageidaujantys teikti kreditus (įskaitant kredito linijų forma) SVV iš AKF lėšų ir nedalyvavę bankų atrankoje priemonei „Atviras kreditų fondas“ įgyvendinti, gali pateikti Pasiūlymą pagal 2012 m. rugpjūčio 2 d. Patikslinto kvietimo sąlygose nustatytus reikalavimus iki 2013 m. gegužės 31 d. 15 val. Šiuo atveju Pasiūlymą siunčiant registruotu laišku, išsiuntimo vietos pašto anspaudo data turėtų būti ne vėlesnė kaip 2013 m. gegužės 31 d. Pasiūlymas turi būti pateiktas iki nurodyto termino pabaigos UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, Konstitucijos pr. 7, 09308 Vilniuje.

Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai verslo pradžiai ir plėtrai greitai galės kreiptis ne tik dėl lengvatinių paskolų ir garantijų, bet ir dėl kredito linijų bei kredito limitų (overdraftų). Tokia galimybė atsirado pakeitus dalį finansavimo iš kontroliuojančiojo INVEGOS fondo valdomų priemonių, konkrečiai – „Atviro kreditų fondo“ ir „Pasidalintos rizikos paskolos“, sąlygų. INVEGOS fondo įgyvendinimą prižiūri UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).

Pasinaudoti kredito linijomis ir kredito limitais (overdraftais) smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai galės iškart po to, kai bankai atnaujins bendradarbiavimo su INVEGA dėl paskolų teikimo iš Atviro kredito fondo (AKF) ir pagal priemonę „Pasidalintos rizikos paskolos“ sutartis. Tiksli naudojimosi kredito linijomis ir kredito limitais (overdraftais) data bus paskelbta internetinėje svetainėje www.invega.lt.

„Europos Komisija pakoregavo ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo finansų inžinerijos priemonėms taisykles. Todėl atsirado galimybės šių pakeitimų naudą pritaikyti ir šalies įmonėms. Verslininkai dabar galės pasinaudoti ne tik lengvatinėmis paskolomis, bet ir lankstesnio apyvartinio kapitalo finansavimo būdais. Tikimės, kad šie pakeitimai prisidės prie verslo finansavimo aplinkos gerinimo, – įsitikinęs INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka.

Tiek kreditų linijoms, tiek kreditų limitams galios panašios finansavimo sąlygos kaip ir lengvatinėms paskoloms iš AKF ir pagal priemonę „Pasidalintos rizikos paskolos“. Anot A. Zabotkos, nuo 2010 m. ypač daug dėmesio skiriama palankioms sąlygoms verslo plėtrai užtikrinti, nuolat skatinamas verslininkų novatoriškumas ir siūlomi nauji sprendimai.

Atviras kreditų fondas – tai priemonė, pagal kurią  atviros kredito linijos sutartis sudarę bankai, priėmę sprendimą suteikti nustatytus reikalavimus atitinkantį kreditą, kreipiasi į INVEGĄ dėl AKF lėšų (ne daugiau kaip 75 proc. kredito sumos) skyrimo SVV subjektui finansuoti. Kreditus iš AKF lėšų INVEGOS atrinkti bankai gali suteikti SVV subjektams, investicijoms ar apyvartiniam kapitalui finansuoti. AKF lėšų dalis banko suteikiamame kredite SVV subjektui negali viršyti 75 proc. ir 1,5 mln. Lt. Jei projektas ir įmonė atitinka nustatytus reikalavimus, imdami paskolas SVV subjektai gali pasinaudoti ir INVEGOS garantija bei daliniu palūkanų kompensavimu. Sutartys dėl šios priemonės įgyvendinimo yra pasirašytos su AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriumi, UAB Medicinos banku, AB banku „Citadele“, AB banku „Finasta“ ir AB Šiaulių banku. Priemonei skirta 150 mln. Lt ES struktūrinės paramos lėšų.

Pasidalytos rizikos paskolos – tai priemonė, pagal kurią teikiamos iki 16,57 mln. Lt paskolos investicijoms, apyvartinėms lėšoms papildyti, jei dėl tokio finansavimo plečiama ir stiprinama SVV subjekto veikla. Teikiant tokią paskolą bankai turi prisidėti 50 proc. savo lėšų. Jei projektas ir ūkio subjektas atitinka nustatytus reikalavimus, imdamos paskolas įmonės gali pasinaudoti ir INVEGOS garantija bei daliniu palūkanų kompensavimu. Sutartys dėl šios priemonės įgyvendinimo yra pasirašytos su  AB Šiaulių banku, AB SEB banku ir AB „Swedbank“. Priemonei skirta beveik 380 mln. Lt ES struktūrinės paramos lėšų.

Kredito linijos ir kredito limitai – tai atsinaujinančios trumpalaikės paskolos, skirtos efektyviai finansuoti SVV apyvartinio kapitalo poreikį. SVV gali bet kada pasiskolinti nustatytų limitų ribose ir bet kuriuo metu kreditus ar jų dalį grąžinti. Kredito linijos ir kredito limitai galės būti teikiami ne ilgesniam kaip 36 mėn. laikotarpiui.

Daugiau informacijos apie Invegos fondo valdomas priemones www.invega.lt

Informuojame, kad AB Ūkio banko klientai, gavę kreditus pagal UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamą priemonę „Atviras kreditų fondas“ (AKF), visus mokėjimus pagal mažų kreditų sutartis privalo vykdyti į AB Ūkio banko sąskaitą Nr. LT59 7044 0600 0789 0859, atidarytą AB SEB banke (banko kodas 70440, SWIFT CBVILT2X).

AB Ūkio banko klientai, kurie yra gavę mažus paskolas pagal INVEGA administruojamą priemonę „Mažų kreditų tiekimas – 2 etapas“ (MK2), visus mokėjimus pagal mažų kreditų sutartis privalo vykdyti į AB Ūkio banko sąskaitą Nr. LT03 7044 0600 0789 0897, atidarytą AB SEB banke (banko kodas 70440, SWIFT CBVILT2X).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė įsipareigojimų limitus 2013 metams. Šiais metais UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įsipareigojimai pagal garantijų sutartis vienu metu negalės būti didesnis kaip 460 mln. litų. (Žin., 2013, Nr. 26-1259)

Iki š. m. pabaigos pratęstas laikotarpis, per kurį smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai, kuriems nesuteikta UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) garantija, gali pasinaudoti priemone „Dalinis palūkanų kompensavimas“. Minėtas ūkio ministrės B. Vėsaitės sprendimas įsigaliojo š. m. kovo 1 d.

Terminą nutarta pratęsti ir taip papildomai paskatinti įmones laisvas lėšas investuoti į įrangos, tiesiogiai susijusios su gamybos didinimu, gaminamos produkcijos kokybės gerinimu ir naujų darbo vietų kūrimu, atnaujinimą.

Dėl dalinio palūkanų kompensavimo į INVEGĄ gali kreiptis tie SVV atstovai, kurie bus pasirašę ar pasirašys sutartis dėl investicinės paskolos ar finansinės nuomos (lizingo) nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

SVV atstovai, kurie investuos į gamybos ir jai prilygintą įrangą ir įrenginius, dėl dalinio palūkanų kompensavimo gali ir toliau kreiptis į INVEGĄ ir pateikti atitinkamus dokumentus. Palūkanos iš dalies kompensuojamos tik tuo atveju, jei investicinės paskolos paimtos iš kredito įstaigų, kurios yra pasirašiusios sutartį su INVEGA dėl bendradarbiavimo iš dalies kompensuojant palūkanas SVV subjektams.

Iš viso priemonei „Dalinis palūkanų kompensavimas“ (tiek garantuotų, tiek negarantuotų paskolų palūkanoms kompensuoti) yra skirta 74 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Ūkio ministerijos duomenimis, nuo 2009 m. priemonės įgyvendinimo pradžios iki 2012 m. pabaigos šia parama jau pasinaudojo 3 046 Lietuvos įmonės.

Apie priemonę

Nuo 2009 m. paskolų palūkanos kompensuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų įgyvendinant Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Dalinis palūkanų kompensavimas“. Garantuotų paskolų atveju kompensuojama iki 50 proc. metinių palūkanų garantijos galiojimo laikotarpiu, ne ilgiau kaip 24 mėn. apyvartinių paskolų atveju,  ne ilgiau kaip 36 mėn. investicinių paskolų atveju, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. rugsėjo 15 d. Negarantuotų investicinių paskolų atveju kompensuojama iki 50 proc. metinių palūkanų, iki 36 mėn., bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. rugsėjo 15 d.

Daliniu palūkanų kompensavimu negali pasinaudoti SVV subjektai, vykdantys veiklą žuvininkystės ir akvakultūros, žemės ūkio produktų gamybos, transporto, laivų statybos, sintetinio pluošto sektoriuose, nenumatantys investicinių lėšų naudoti namų ūkyje ar nuomoti, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto paslaugų, nekilnojamojo turto nuomos, laisvalaikio, sporto, sveikatingumo (išskyrus medicininę ir sveikatinimo veiklą) veiklai.

Atsižvelgiant į tai, kad AB Ūkio banko veikla sustabdyta, paskolos gavėjams yra sustabdytas finansavimas pagal suteiktas, bet pilnai ar visiškai nepanaudotas paskolas su INVEGOS garantija. Ūkio subjektams, turintiems panaudotas paskolas AB Ūkio banke, atsiranda poreikis dėl įvairių priežasčių kreiptis į banką ir INVEGA dėl garantijų terminų pratęsimo ar papildomo finansavimo. Todėl tikslinga sudaryti galimybę AB Ūkio banko klientams, turintiems paskolas su INVEGOS garantija, gauti papildomą finansavimą ir jį arba jo dalį panaudoti AB Ūkio banko paskolai refinansuoti.

Lietuvos bankui priėmus sprendimą AB Ūkio banko turtą ir įsipareigojimus perleisti kitam bankui, INVEGA valdyba kovo mėn. pradžioje nutarė pritarti INVEGOS garantuotų paskolų garantijų perleidimui AB Ūkio banko turtą ir įsipareigojimus perimančiam bankui.

Taip pat išimties tvarka nuspręsta leisti AB Ūkio banko klientams, turintiems paskolas su INVEGOS garantija, gauti papildomą kreditavimą su INVEGOS garantija, ir jį arba jo dalį panaudoti AB Ūkio banko paskolai refinansuoti. Nutarta, kad tais atvejais, kai AB Ūkio banko visa paskola su INVEGOS garantija yra panaudota ir paskolos likutį refinansuoja kitas bankas, gali būti suteikta nauja INVEGOS garantija už paskolą, skirtą AB Ūkio banko paskolai (paskolos likučiui) padengti, su sąlyga, jei garantuota AB Ūkio banko paskola bus visiškai padengta, o už naujai suteikiamą INVEGOS garantiją garantijos atlyginimas skaičiuojamas ir kompensuojamas bendra tvarka.

Susipažinti su INVEGA valdybos sprendimu>>

Dažniausiai užduodami klausimai

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), reaguodama į viešojoje erdvėje pasklidusius nuogąstavimus, kad nebeteikiamos lengvatinės paskolos, informuoja, kad šiuo metu smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai (SVV) gali ir toliau naudotis lengvatinėmis paskolomis, kurias teikia finansiniai tarpininkai pagal keturias priemones: „Verslumo skatinimo fondas“, „Atviras kreditų fondas“, „Mažų kreditų teikimas – 2 etapas“ ir „Pasidalytos rizikos paskolos“. Be to, SVV atstovai gali pasinaudoti ir kitomis verslą skatinančiomis priemonėmis, kurias administruoja INVEGA.

„Pasibaigus vienai iš mūsų administruojamų priemonių – „Labai mažų paskolų teikimas 2006-2012“, daugelis įmonių sunerimo, kad nebebus teikiamos lengvatinės paskolos ir nebebus iš dalies kompensuojamos palūkanos. Turiu užtikrinti, kad taip tikrai nėra. Šiuo metu ir toliau sėkmingai teikiamos paskolų garantijos, verslininkai naudojasi kitų priemonių lengvatinių paskolų galimybėmis, ir toliau kompensuojamos paskolų palūkanos, – tvirtina INVEGOS generalinis direktorius Audrius Zabotka.

INVEGA įgyvendina įvairias finansų inžinerijos priemones, finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis. Šių priemonių įgyvendinimas paremtas grįžtančių lėšų, kurias galima panaudoti kelis kartus, principu. Grįžusios panaudotos lėšos vėl naudojamos tiems patiems tikslams – SVV skirtoms finansų inžinerijos priemonėms kurti ir įgyvendinti. Todėl, anot A.Zabotkos, pasibaigus vienai priemonei, SVV finansavimo skatinimo procesas nesustoja. Atsižvelgiant į rinkos poreikius, iš tų pačių lėšų neretai kuriamos, o po to ir įgyvendinamos naujos priemonės. Taigi užplūdęs sunerimusių verslininkų srautas tik patvirtina INVEGOS teikiamų paslaugų svarbą ir poreikį.

Šiuo metu jau pradėtos planuoti ir rengti verslumą, verslo vystymąsi, konkurencingumą bei finansavimą skatinančios priemonės, kurias LR ūkio ministerija bei kitos ministerijos planuoja įgyvendinti 2014–2020 m. ES programavimo laikotarpiu. Todėl INVEGA, įvertinusi visas pasiteisinusias SVV finansavimo skatinimo galimybes, intensyviai dalyvauja kuriant naujas priemones, lengvinsiančias priėjimą prie finansavimo šaltinių įmonėms ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose.

Apie INVEGĄ

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) teikia iki 80 proc. garantijas kredito įstaigoms ir finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms už smulkiųjų ir vidutinių verslo subjektų imamas paskolas ir (ar) lizingą. Garantuotas paskolas bei lizingą gali gauti įmonės, kuriose dirba iki 250 darbuotojų, ir fiziniai asmenys, užsiimantys verslu (individualia veikla, turintys verslo liudijimą; maksimalus garantijos dydis – 5 mln. Lt. SVV subjektams kompensuojama iki 50 proc. sumokėtų palūkanų, o skolinantiems iš Verslumo skatinimo fondo kompensuojama 95 proc. sumokėtų palūkanų, nepriklausomai nuo to, ar INVEGA garantija buvo suteikta ar ne.

INVEGA taip pat administruoja įvairias finansų inžinerijos priemones (lengvatinės paskolos, dalinis paskolų palūkanų kompensavimas), skirtas smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai Lietuvoje.

INVEGA ADMINISTRUOJAMOS PRIEMONĖS

*2013-01-01 duomenys

Beveik 900 smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių pasinaudojo labai mažų paskolų (mikrokreditų) priemone. Vyriausybės skirti 28,8 mln. Lt per mikrokreditų teikimo laikotarpį buvo panaudoti daugiau nei du kartus – suteikta paskolų už daugiau kaip 62 mln. Lt. Mikrokreditai buvo teikiami 2006–2012 metais.

„Mikrokreditai sudarė galimybę skatinti verslumą savivaldybėse, kur egzistavo didelis nedarbo lygis, steigėsi mažai naujų įmonių, trūko lėšų vystyti veiklą. Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių savivaldybėse veikiančioms įmonėms teko daugiau kaip trečdalis lėšų“, – sako ūkio ministrė Birutė Vėsaitė.

Būtent Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių savivaldybių teritorijose veikiančioms smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms buvo taikytos palankesnės kreditavimo sąlygos. Anot UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinio direktoriaus Audriaus Zabotkos, tai buvo viena pirmųjų finansų inžinerijos priemonių, tiesiogiai prisidėjusių prie užimtumo skatinimo plėtotinuose regioniniuose centruose.

„Buvome vos vienus metus veikianti įmonė, kurioje dirbo 4 darbuotojai. Du mikrokreditai davė žymų postūmį į priekį, įsigijome naujų įrenginių, sukūrėme 10 naujų darbo vietų. Dabar įmonėje dirba 30 darbuotojų“, – verslo plėtra džiaugiasi Alytuje veikiančios ir novatoriškus virtuvės baldus gaminančios įmonės „Arpolis“ direktorius Paulius Žemaitis.

Daugiausia mikrokreditų buvo išdalyta įmonėms, veikiančioms Vilniaus (11,96 mln. Lt), Panevėžio (7,29 mln. Lt) ir Šiaulių apskrityse (6,9 mln. Lt). Pagal įmonių veiklos sritis daugiausia – 25,6 mln. Lt – mikrokreditų buvo suteikta prekybos įmonėms, 22,6 mln. Lt – paslaugų įmonėms ir 13,9 mln. Lt – gamybos įmonėms.

Pasak ūkio ministrės, šios Vyriausybės vienas iš prioritetų – skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, daugiausia dėmesio skiriant regioninei plėtrai. „Matydami tokios priemonės efektyvumą ir naudą, planuojame sėkmingai panaudotas ir susigrąžintas lėšas toliau skirti smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimui“, – teigia ūkio ministrė B. Vėsaitė.

Galimybė teikti mikrokreditus atsirado pasibaigus PHARE negrąžintinos paramos programoms, skirtoms Lietuvos labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuoti, ir paramos lėšas perėmus į valstybės biudžetą.

Mikrokreditai buvo pirmoji Lietuvoje finansų inžinerijos priemonė, kurią įgyvendino Ūkio ministerija. Visą mikrokreditavimo priemonę administravo INVEGA. 

Apie priemonę
Mikrokreditai – tai labai mažos paskolos, siekiančios nuo 5 tūkst. Lt iki 86 tūkst. Lt, vidutinė paskola sudarė 71,5 tūkst. Lt. Mikrokreditai buvo teikiami supaprastinta tvarka labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.

2006 m. atlikus finansinių tarpininkų atrankos konkursą, priemonei skirtos lėšos buvo paskolintos AB Šiaulių bankui (15 mln. Lt), UAB Medicinos bankui (8,3 mln. Lt) ir AB DnB NORD bankui (5,5 mln. Lt), kurie pasiūlė geriausias įmonių mikrokreditavimo sąlygas.

Įmonei grąžinus labai mažą paskolą, gautas lėšas bankas galėjo naudoti tik naujiems mikrokreditams teikti.

Vienai įmonei bankai galėjo suteikti ne daugiau kaip 2 labai mažas paskolas. Įmonės mokėjo nustatyto dydžio palūkanas ir banko maržą, kuri turėjo būti ne didesnė kaip 4 proc. Jeigu įmonės vykdė veiklą Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių sav. teritorijose, palūkanų norma buvo 0,5 proc. mažesnė.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) suteikė pirmąją lizingo garantiją „Šiaulių banko lizingui“ už UAB „Lietmeta“ imamą lizingą. UAB „Lietmeta“, gaminanti kartonines dėžes ir tiekianti jas įvairioms įmonėms, perka gamybos įrangą. Įmonė su įsigyta įranga vien savo produkcijai pagaminti planuoja sutaupyti apie 20 proc. lėšų per metus. Tikėtina, kad skirtos investicijos atsipirks per 3 metus.

„Džiaugiamės, kad INVEGA lizingo garantijos atranda savo paklausą. Mūsų siūlomos priemonės padeda ne tik lengviau gauti verslo finansavimą, bet ir sutaupyti taip trūkstamų lėšų. Tikimės, kad ir kitos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės įvertins garantijų naudą“, – teigia INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka.

INVEGA įsipareigoja sumokėti lizingo bendrovei pagal suteiktą lizingo garantiją, jei lizingo gavėjo nemokumo atveju lizingo bendrovei nepavyko ar nepavyks išsiieškoti visos lizingo sumos pagal standartines lizingo procedūras iš lizingo gavėjo.

„Dar praėjusių metų rugpjūtį, pirmieji iš Lietuvoje dirbančių lizingo bendrovių, pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su INVEGA, o šiandien jau galime džiaugtis  pirmąja INVEGA lizingo garantija. Pasidalindami rizika su INVEGA galime finansuoti mažesnio likvidumo turtą ir taip paskatinti įmones investuoti, o kadangi INVEGA kompensuoja 50 proc. kliento sumokamų palūkanų, palengvėja ir finansinė našta klientui. Vertiname bendradarbiavimą su INVEGA, nes tokiu būdu dar labiau priartėjame prie mūsų misijos – būti smulkiojo ir vidutinio verslo partneriu“, – sako „Šiaulių banko lizingo“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Mindaugas Rudys

Maksimali lizingo garantijos suma gali siekti iki 5 mln. litų. Lizingo garantija negali viršyti 70 proc. finansuojamos lizinguojamo turto sumos.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) teikia iki 80 proc. garantijas kredito įstaigoms ir finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms už smulkiųjų ir vidutinių verslo subjektų imamas paskolas ir (ar) lizingą. Garantuotas paskolas bei lizingą gali gauti įmonės, kuriose dirba iki 250 darbuotojų, ir fiziniai asmenys, užsiimantys verslu (individualia veikla, turintys verslo liudijimą; maksimalus garantijos dydis – 5 mln. Lt. SVV subjektams kompensuojama iki 50 proc. sumokėtų palūkanų, o skolinantiems iš Verslumo skatinimo fondo kompensuojama 95 proc. sumokėtų palūkanų, nepriklausomai nuo to, ar INVEGA garantija buvo suteikta ar ne.

Marketingo projektų vadovė

Asta Slapšienė, tel. 210 7438, asta.slapsiene@invega.lt

„UniCredit Leasing” klientai nuo šių metų vasario pradžios jau gali pasinaudoti verslo paskolų daliniu palūkanų kompensavimu. Ši „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojama priemonė finansuojama 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis.

INVEGA ir „UniCredit Leasing“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis numato klientams, lizingo būdu įsigyjantiems naują gamybinę ar prekybinę įrangą, galimybę perpus sumažinti mokamą lizingo bendrovei palūkanų sumą.

„Kiekvienas iš mūsų gali įgyvendinti prasmingas idėjas netgi stokodamas pradinio kapitalo. Neretai gerų verslo idėjų atsisakoma vien dėl baimės rizikuoti. Tačiau pasidomėjus esamomis paramos priemonėmis kartais paaiškėja, kad ta rizika verslininkui iš tiesų yra gerokai mažesnė, o netgi nedidelė valstybės teikiama finansinė pagalba pradžioje gali vesti prie stulbinančių rezultatų verslui toliau sėkmingai vystantis“, – tvirtina INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka.

„UniCredit Leasing“ – viena iš pirmųjų lizingo bendrovių Lietuvoje, pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su INVEGA ir suteikianti savo klientams galimybę gauti dalies sumokėtų palūkanų kompensavimą.

„Nuosekliai siekiame, kad mūsų klientai turėtų kuo palankesnes galimybes pritraukti lėšų savo veiklai. INVEGA administruojama pusės palūkanų kompensavimo priemonė – tai labai realus palengvinimas verslui“, – teigia „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo generalinis direktorius Laimonas Belickas.

Kompensuojama iki 50 proc. (bet ne daugiau kaip 5 procentiniai punktai) metinių palūkanų. Norintieji pasinaudoti šia galimybe turėtų kreiptis į INVEGĄ.

1. Kokius dokumentus būtina pateikti?

Paraiškos forma

Paraiškos pildymo instrukcija

Pažyma apie pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą paramai gauti

Pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei išeitines išmokas (pildoma tik, jei darbuotojas atleidžiamas ir išmokama išeitinė kompensacija)

Darbuotojo sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo (pildo darbuotojas)

Dalyvio apklausos anketos forma (pildo darbuotojas)

Dalyvio apklausos anketos pildymo pavyzdys

Atsisiųsti visas paraiškai būtinas formas

2. Kur darbdavys gali pasižiūrėti, kurie darbuotojai turi „pirmą kartą įsidarbinusio asmens“ statusą?

Ar darbuotojas anksčiau buvo įdarbintas gali sužinoti tik pats darbuotojas. Darbuotojas, nežinantis, ar jis dirbo anksčiau kažkur, gali tai pasitikrinti per EGAS

Instrukciją, kaip tai padaryti, rasite čia>>

3. Darbuotojas (už kurį darbdavys gaus kompensaciją) turi būti pirmą kartą įsidarbinęs. Ką tiksliai reiškia sąvoka „pirmą kartą įsidarbinęs“?

Sąvoka „pirmą kartą įsidarbinęs“ reiškia, kad žmogus turi būti niekada nedirbęs Lietuvoje pagal darbo sutartį (taip pat neturėjęs valstybės tarnautojo statuso).

Verta atkreipti dėmesį, kad pirmą kartą įsidarbinusio asmens statusas išsaugomas ne tik pirmą kartą sudarius darbo sutartį, bet 12 kalendorinių mėnesių nuo įsidarbinimo pirmą kartą. Kitaip tariant, nesvarbu, kiek kartų per tuos 12 kalendorinių mėnesių darbuotojas sudaro (nutraukia) darbo sutarčių.

Pavyzdžiui, jei žmogus 2013 m. sausio 1 d. įsidarbino bendrovėje X, vasario mėnesį – bendrovėje Y ir vėliau – dar penkiose bendrovėse, tai lapkričio 1 d. jis vis dar galėtų įsidarbinti kaip žmogus, turintis statusą „pirmą kartą įsidarbinęs“ bei tokį statusą išlaikytų iki 2013 m. gruodžio 31 d. Tiesa, reiktų atkreipti dėmesį, kad per tuos 12 kalendorinių mėnesių darbuotojo amžius vis dar turi atitikti paramos sąlygą dėl amžiaus ribos, t.y. jam turi nebūti 30 metų.

Taip pat verta pastebėti, kad į minėtą 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį nėra įskaičiuojama jauno žmogaus darbinė veikla iki 18 metų pagal darbo sutartį, pavyzdžiui, moksleivių sezoniniai darbai atostogų metu.

4. Kokio amžiaus turi būti žmogus, kurį įdarbinęs darbdavys, gali kreiptis dėl kompensavimo?

Darbo užmokesčio dalis bus kompensuojama darbuotojams nuo 16 iki 29 metų

5. Pagal šią priemonę darbdaviai gali kreiptis dėl pirmą kartą įdarbinto jauno darbuotojo darbo užmokesčio dalies kompensavimo. Koks paramos dydis?

Bus kompensuojama apie 23,3 proc. darbuotojo priskaičiuoto darbo užmokesčio

6. Kaip darbdaviui pasiskaičiuoti, kokią tiksliai kompensaciją galės gauti?

Darbuotojo darbo užmokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas taikant fiksuotąjį įkainį, kuris lygus 0,233 Lt už vieną atitinkamą mėnesį darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio litą.

Tai reiškia, kad, norint paskaičiuoti kompensuojamą sumą, reikia: darbuotojui priskaičiuotą darbo užmokesčio sumą (litais) padauginti iš minėto koeficiento (0,233). Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad maksimalus darbo užmokesčio dydis, nuo kurio skaičiuojama kompensacija už vieną darbuotoją, gali sudaryti iki 1700 Lt per mėnesį.

Pavyzdžiui, jei darbuotojui priskaičiuotas darbo užmokestis sudaro 990 Lt (per kalendorinį mėnesį), tai kompensacijos dydis bus lygus: 990 Lt x 0,233 = 230,67 Lt (per kalendorinį mėnesį). Jei darbuotojo darbo užmokestis sudaro 1700 Lt (t.y. maksimalus darbo užmokestis, nuo kurio kompensuojama), tai kompensacijos dydis bus lygus: 1700 Lt x 0,233 = 396,1 Lt. Tokiu atveju, jei darbuotojui priskaičiuotas darbo užmokestis sudaro 5000 Lt, tai kompensacijos dydis bus toks pat, kaip ir skaičiuojant, kai jaunas žmogus uždirba 1700 Lt: 1700 Lt x 0,233 = 396,1 Lt.

7. Kiek laiko galima gauti kompensaciją už įdarbintą žmogų?

Dalies darbo užmokesčio kompensavimo pradžia – ne ankstesnė kaip 2012 m. rugpjūčio 1 d. Bendruoju atveju darbo užmokesčio kompensacija gali būti teikiama 12 kalendorinių mėnesių, skaičiuojant nuo pirmą kartą įsidarbinusio asmens pirmos darbo dienos.

Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį, kad darbo užmokesčio dalis bus kompensuojama ne tik nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. įdarbintiems asmenims. Kompensuojama ir tais atvejais, kai šiuo metu vis dar dirbantis žmogus buvo įdarbintas anksčiau nei 2012 m. rugpjūčio 1 d. (anksčiausiai – 2011 m. rugsėjo mėnesį).

Pavyzdžiui, jei žmogus pirmą kartą įmonėje įsidarbino anksčiau, tarkime, nuo 2012 m. kovo 1 d., tai jis galės gauti kompensaciją nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. tiek laiko, kiek liko iš 12 kalendorinių mėnesių atėmus dirbtų mėnesių skaičių, taigi bendruoju atveju būtų kompensuojama nuo rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, ar žmogus dar prieš tai nedirbo ir kitoje įmonėje, nes turi atitikti pirmą kartą įsidarbinusio asmens statusą (darbo santykiai iki 12 kalendorinių mėnesių). Pavyzdžiui, jei žmogus nuo sausio 1 d. iki kovo 1 d. dirbo kitoje darbovietėje, kompensacija esamoje darbovietėje būtų teikiama nuo rugpjūčio 1 d. iki sausio 1 d.

Paramos teikimas pagal priemonę „Parama pirmajam darbui“ – tęstinis procesas, todėl darbdaviai dėl dalies darbo užmokesčio kompensacijos galės kreiptis bet kuriuo metu, atsiradus poreikiui. Žinoma, jei iki tol nebus išnaudotos visos priemonei skirtos lėšos (priemonei įgyvendinti skirta 32 mln. litų ES fondų lėšų).

8. Ar tiesa, kad bus galima gauti kompensaciją už darbuotoją, kuris buvo įdarbintas, pavyzdžiui, pernai rugsėjį (ir vis dar dirba įmonėje)?

Žiūrėti 7 klausimo atsakymą.

9. Ar LR teisėtai dirbantys užsieniečiai turi teisę gauti paramą?

Taip.

10. Nuo kada darbdaviai galės kreiptis dėl paramos pagal šią priemonę, t.y. nuo kada galės teikti paraiškas?

Darbdaviai jau gali teikti paraiškas. Visą informaciją apie priemonę ir reikalingus dokumentus galima rasti čia>>>.

11. Kur reikės kreiptis dėl paramos?

Paraišką ir kitus būtinus paramai gauti dokumentus darbdaviai turės teikti priemonės „Parama pirmajam darbui“ valdytojui UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Konstitucijos pr. 7, 16 aukštas,  09308 Vilnius.

Paraiška su jai priklausančiais dokumentais INVEGA turi būti teikiamos vienu iš šių būdų:

1.         atsiųstos registruotu paštu;

2.         įteiktos asmeniškai pareiškėjo ar jam atstovaujančio asmens;

3.         pristatytos pašto kurjerio. 

Kitais būdais išsiųstos, kitais adresais įteiktos arba vėliau gautos paraiškos nebus nagrinėjamos.

12. Ar būtina įmonei atsidaryti naują (atskirą) sąskaitą?

Ne, nereikia, užtenka pažymoje, kurią turi pasirašyti banko darbuotojas ir patvirtinti banko antspaudu, nurodyti įmonės atsiskaitomąją sąskaitą.

13. Ar banko pažymą apie atsiskaitomąją sąskaitą turime pateikti su kiekviena paraiška?

Pažymą apie pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą turi patvirtinti atsakingas kredito įstaigos darbuotojas savo parašu ir kredito įstaigos antspaudu ar spaudu.

Šią pažymą pridėkite tik kartu su pirma teikiama paraiška. Teikiant kitas paraiškas kompensuoti kitų darbuotojų darbo užmokesčio dalį, pažymos papildomai teikti nebereikia.

14. Ar galime gauti paramą, jei asmuo įdarbintas anksčiau nei 2012 m. rugpjūčio 1d.?

Paramą galite gauti, bet tik už nepilnus metus, t.y. kompensacija bus skaičiuojama už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1d. iki kol sueis kalendoriniai nepertraukiami metai nuo pirmosios darbuotojo įdarbinimo dienos įmonėje.

Pavyzdžiui, asmuo įdarbintas 2012-03-01, tokiu atveju kompensacija bus skiriama už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2013-03-01.

15. Darbuotojas, už kurį galėtume gauti paramą, mūsų įmonėje jau nedirba. Ar dalyvio anketa ir sutikimas yra reikalingi?

Norint gauti kompensaciją, Jūsų įmonėje jau nedirbančio asmens užpildyta ir pasirašyta dalyvio anketa bei sutikimas yra privalomi dokumentai.

16. Darbo sutartyje yra numatytas fiksuotas atlyginimas ir priedai, kurie kas mėnesį skiriasi nuo pasiektų rezultatų, ką įrašyti paraiškos formoje 10 punkte?

Paraiškos formos 10 punkte įrašykite fiksuotą atlyginimą, numatytą darbo sutartyje. Patikslintus duomenis apie apskaičiuotą atlyginimą gausime iš Sodros duomenų bazės, kuriais vadovaujantis apskaičiuosime paramos dydį.

17. Ar galime visiems mūsų darbuotojams, kurie atitinka reikalavimus, pildyti bendrą vieną paraišką?

Ne, kiekvienam darbuotojui paraiška, dalyvio anketa, sutikimas, pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir išeitines išmokas (kai darbuotojas yra atleistas) privalo būti užpildytos atskirai.

18. Ar paraiškas už tą patį darbuotoją reikės pateikti kas ketvirtį?

Ne, paraiška, dalyvio anketa, sutikimas, pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir išeitines išmokas (kai darbuotojas yra atleistas) yra teikiami tik vieną kartą.

19. Ar galime gauti paramą, jei dalyvaujame projekte „Jaunimo užimtumo didinimas“ Nr. VP1-1.2-SAMD-01-V-12-001?

Dėl paramos galite kreiptis kai baigsis subsidijavimas iš Lietuvos darbo biržos, tačiau tik už likusį laikotarpį iki kol sueis kalendoriniai metai nuo pirmosios darbuotojo įdarbinimo dienos.

Pavyzdžiui, darbuotojas pirmą kartą įsidarbino 2012-04-01. Projekte „Jaunimo užimtumo didinimas“ dalyvauja nuo 2012-04-01 iki 2012-09-30. Dėl kompensacijos pagal „Paramos pirmajam darbui“ galite kreiptis už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2013-03-31.

20. Užsiimu individualia veikla ir moku mokesčius SODRAI. Ar galima kreiptis dėl kompensacijos?

Už save kreiptis negalite. Galite kreiptis tik už asmenis įdarbintus pagal darbo sutartį, už kurios mokate mokesčius SODRAI.

Nuo 2013 m. pradžios UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), atlikdama INVEGOS fondo valdytojo funkcijas, pradeda valdyti dalį JEREMIE kontroliuojančiojo fondo, kurio valdytojas yra Europos investicinis fondas (EIF), priemonių. Siekdamos sukoncentruoti visų skolinių priemonių įgyvendinimą vienoje nacionalinėje institucijoje, Ūkio ir Finansų ministerijos kartu su INVEGA ir EIF baigiantis 2012 metams pasirašė sutartį, leidusią dvigubai padidinti INVEGOS fondą – beveik 130 mln. eurų. Padidinimas įvyko perėmus dalį EIF valdomo JEREMIE kontroliuojančiojo fondo priemonių (pasidalytos rizikos paskolos ir portfelinės garantijos), įskaitant joms administruoti skirtas lėšas.

„INVEGA turi daugiau nei 11 metų garantijų teikimo ir kitų finansinių priemonių administravimo patirtį, taip pat viena pirmųjų Lietuvoje ir Europoje pradėjo įgyvendinti finansų inžinerijos priemones. Todėl tikime, kad valdydama dar daugiau priemonių, INVEGA tik sustiprins savo pozicijas skatindama ir remdama smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą Lietuvoje, – teigia Ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė. Iš EIF perėmus dalį įgyvendinamų priemonių, jų administravimo procesas taps pigesnis. Be to, INVEGA, administruodama beveik 690 mln. Lt priemonių, kuriose dalyvauja ir didieji Lietuvos bankai, portfelį, dar labiau sustiprins partnerystę su kredito įstaigomis, finansuojančiomis Lietuvos smulkųjį ir vidutinį verslą.

„Tai, kad šios įgyvendinamos priemonės pasiteisina, matome jau dabar. Šiuo metu portfelinių garantijų paskoloms priemonės multiplikatoriaus efektas (t. y. kiek vienas struktūrinių fondų litas pritraukia privačių lėšų) siekia 6,25 karto, kai panašių priemonių, taikomų kitose Europos Sąjungos šalyse narėse, neretai siekia vos 1 kartą. Tai didelis pasiekimas, – teigia INVEGOS generalinis direktorius Audrius Zabotka. – Fondo padidinimas rodo didelį Lietuvos institucijų pasitikėjimą INVEGA vykdoma veikla, finansų inžinerijos priemonių valdymo patirties ir INVEGOS darbuotojų kompetencijos pripažinimą“.

Šios priemonės buvo pradėtos įgyvendinti iš JEREMIE kontroliuojančiojo fondo, kurį valdo EIF, o nuo 2013 metų perimtos toliau įgyvendinti iš INVEGOS fondo. Dėl didelės patirties ir įdirbio kuriant rizikos kapitalo sistemą, buvo nuspręsta EIF palikti JEREMIE kontroliuojančio fondo valdytoju, todėl EIF ir toliau valdys rizikos kapitalo priemones. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams (SVV) paskolų ėmimo ir garantijų teikimo tvarka nesikeis, t. y. kaip ir iki šiol dėl verslo finansavimo jie gali kreiptis į atitinkamas kredito įstaigas.

Apie skolines priemones

Pasidalytos rizikos paskolos – tai priemonė, pagal kurią teikiamos iki 16,5 mln. Lt paskolos investicijoms, apyvartinėms lėšoms papildyti, jei dėl tokio finansavimo plečiama ir stiprinama SVV subjekto veikla. Teikiant tokią paskolą bankai turi prisidėti 50 proc. savo lėšų. Jei projektas ir ūkio subjektas atitinka nustatytus reikalavimus, imdamos paskolas įmonės gali pasinaudoti ir INVEGOS daliniu palūkanų kompensavimu. Šias paskolas teikia Šiaulių bankas, SEB bankas ir bankas „Swedbank“. Priemonei skirta beveik 380 mln. Lt ES struktūrinės paramos lėšų.

Portfelinės garantijos – tai priemonė skirta paskatinti SVV kreditavimą, garantuojant 80 proc. paskolos sumos ir taip sumažinant SVV subjektams kliūtis gauti finansavimą, kai trūksta užstato. Garantuotų paskolų gavėjams atrinkti bankai taiko palankesnius užstato reikalavimus ir mažesnes palūkanų normas. Priemonę įgyvendina Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius ir AB Šiaulių bankas. Priemonei skirta 41,4 mln. Lt ES struktūrinės paramos lėšų.

Portfelinės garantijos lizingui – tai priemonė, pagal kurią suteikiama finansinė garantija (80 proc. lizingo sumos) naujiems SVV lizingo sandoriams (iki 6,47 mln. Lt vienam SVV subjektui). Priemonę įgyvendina finansinės nuomos bendrovė SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas. Priemonei skirta 20,7 mln. Lt ES struktūrinės paramos lėšų.

JEREMIE – tai bendra Europos Komisijos, Europos investicijų banko (EIB) ir Europos investicijų fondo (EIF) iniciatyva, kuria siekiama suteikti valstybėms narėms galimybę, pasinaudojant ES struktūrinių fondų lėšomis, pagerinti finansavimo prieinamumą labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, įkuriant atsinaujinančius kontroliuojančiuosius fondus. Kontroliuojančiojo fondo paskirtis – pagerinti finansavimo prieinamumą SVV įmonėms naudojant įvairių finansinių priemonių (produktų) rinkinį. Šiuo metu JEREMIE iniciatyva yra įgyvendinama per du kontroliuojančiuosius fondus: JEREMIE fondą ir INVEGOS fondą.

Per 2012 metus smulkiam ir vidutiniam verslui kurti ir plėtoti 42 kredito unijos iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) išdavė 214 paskolų – net 43 proc. daugiau nei 2011 metais. Bendra paskolų vertė pernai sudarė beveik 13 mln. litų, arba 40 proc. daugiau nei 2011-aisiais. 

„Paskolų gavimo sąlygomis daugiau domisi jaunesnio amžiaus pradedantieji verslininkai. 2012 metais jaunimas iki 29 metų pagal aktyvumą naudojantis paskolomis verslo pradžiai išlaikė lyderių pozicijas – šiai grupei pernai suteikta per 30 proc. visų paskolų.

Tarp populiariausių verslo šakų, kurioms suteiktos paskolos, yra viešojo maitinimo įstaigos – kavinės, restoranai, taip pat drabužių prekybos, medienos perdirbimo, odontologijos paslaugų įmonės“,– metų pažangą apibendrina Lietuvos centrinės kredito unijos projekto „Verslumo skatinimas“ koordinatorius Tomas Valauskas.

Vien tik per 2012 m. gruodžio mėnesį kredito unijos su verslo subjektais sudarė 20 sutarčių už 1,09 mln. Lt. Lietuvos centrinės kredito unijos duomenimis, iš viso dėl paskolų iš VSF nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2012 m. gruodžio 31 d. kredito unijos sudarė 372 sutartis su smulkiuoju verslu, kurių bendra suma – 20,45 mln. Lt. Paskolų gavėjams iki 2013 m. sausio 1 d. buvo išmokėta 19,76 mln. Lt. VSF lėšų.

Kaip rodo kredito unijų duomenys, net 75 proc. visų verslumo paskolų suteikta uždarosioms akcinėms bendrovėms ir individualioms įmonėms. Kita dalis paskolų gavėjų yra fiziniai asmenys, veikiantys su verslo liudijimu arba veiklos pažyma. Šias verslumo paskolas gali suteikti 57 kredito unijos.

Paskolos iš VSF galima kreiptis investicijoms ar apyvarti nėms lėšoms papildyti bei naujam verslui pradėti, nei ilgiau kaip vienerius metus veikiančios įmonės gali gauti paskolą veiklai plėtoti, didinti jos konkurencingumą ir veiklos efektyvumą.

„Iš VSF didžiausia skolinama suma yra 86 tūkst. Lt, o  vienas pagrindinių šios paskolos privalumų – 95 proc. faktiškai sumokėtų paskolos palūkanų kompensavimas. Tikimės, kad šiais metais naujo verslo lietuviai imsi taip pat aktyviai, kaip ir 2012 metais“,– komentavo T. Valauskas.

Paskolos bus teikiamos iki 2014 metų birželio 30 d. Paskolas išduoda 57 kredito unijos, paskolų išdavimą koordinuoja Lietuvos centrinė kredito unija, o fondą valdo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“.

Asmuo kontaktams:

Simona Juočepytė

Lietuvos centrinės kredito unijos komunikacijos specialistė

Tel. 868260199

El. p. s.juocepyte@lku.lt

Siekiant skatinti jaunimo užimtumą, pradedama įgyvendinti nauja ES fondų lėšomis finansuojama priemonė „Parama pirmajam darbui“. Darbdaviai, kurie įdarbino ar planuoja įdarbinti darbinės patirties neturinčius jaunus asmenis, jau gali kreiptis dėl darbo užmokesčio dalies kompensavimo. Priemonės valdytoja paskirta UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).

„Jaunimo užimtumui skatinti Lietuvoje įgyvendinama jau ne viena priemonė, bet situacija reikalauja dar daugiau pastangų, kad jaunimo nedarbas mažėtų. Ši Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva įgyvendinama priemonė sudarys palankesnes sąlygas jaunuoliams įgyti darbinės patirties, o darbdaviams drąsiau priimti į darbą žmones, kuriuos pirmaisiais darbo mėnesiais reikės nemažai mokyti, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Darbdavys, įdarbinęs jauną asmenį, turi galimybę kreiptis į INVEGĄ dėl darbo užmokesčio dalies kompensavimo, pateikdamas būtinus paramai gauti dokumentus. Darbo užmokesčio, kuris tokiam darbuotojui apskaičiuotas ne anksčiau nei nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d., dalis (t. y. 23,3 proc. nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio) bus kompensuojama kas kalendorinį ketvirtį. Iš viso darbo užmokesčio dalies kompensavimui skirta 32 mln. litų Europos socialinio fondo lėšų.

Darbdaviui pageidaujant (pateikus paraišką INVEGAI), bus kompensuojama fiksuota pirmą kartą įsidarbinusio ir iki tol pagal darbo sutartį nedirbusio jauno asmens nuo 16 iki 29 metų atlyginimo dalis (ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį). Kitaip tariant, darbdavys darbuotojui moka nustatytą darbo užmokestį ir visas su darbo užmokesčiu susijusias įmokas, o dalis darbo užmokesčio sumos darbdaviui bus kompensuojama iš priemonės „Parama pirmajam darbui“ lėšų.

„INVEGAI tai jau antroji visuotinių dotacijų administruojama priemonė, kuri prisideda prie palankių sąlygų verslo kūrimui ir plėtrai Lietuvoje. Tikimės, kad tai bus didelė paskata priimti ne tik patyrusius, bet ir jaunus, patirties neturinčius darbuotojus, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo sausio 1 dienos padidėjo minimali mėnesinė alga, – sako INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka. – Noriu atkreipti dėmesį, kad darbdaviai galės kreiptis iki 2015 metų rugsėjo mėnesio, atsiradus tokiam poreikiui, ir kol pakaks priemonei įgyvendinti skirtų lėšų“.

Kam taikoma ši priemonė?

Priemone gali pasinaudoti visi privatieji ar viešieji juridiniai asmenys (išskyrus biudžetines įstaigas), užsienio įmonių filialai ir atstovybės Lietuvoje, fiziniai asmenys, pirmą kartą įdarbinę darbinės patirties neturintį asmenį.

 Pirmą kartą įsidarbinęs asmuo – asmuo, nuo 16 iki 29 metų (tačiau neįskaičiuojant darbinės veiklos iki 18 metų pagal darbo sutartį, pvz., moksleivių sezoniniai darbai atostogų metu), pirmą kartą įsidarbinęs pagal darbo sutartį (t. y. iki tol nedirbęs pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje ir neturėjęs valstybės tarnautojo statuso). Asmuo pirmą kartą įsidarbinusiu laikomas visą kompensacijos laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kiek kartų per kompensacijos laikotarpį jis sudaro (nutraukia) darbo sutartis.

Visa su šia priemone susijusi informacija, kvietimas teikti paraiškas bei paraiškos dokumentai, kuriuos turi pateikti darbdaviai paramai gauti, skelbiami interneto svetainėse www.esparama.lt ir www.invega.lt, http://esf.socmin.lt.

Kvietimas teikti paraiškas 

Atsisiųsti visas  paraiškai reikalingas formas

Kontaktai darbdaviams

Iškilus konkretiems klausimams dėl paramos pirmą kartą įsidarbinusiems jauniems asmenims skyrimo, galite skambinti į INVEGĄ tel. (+370 5) 278 0371 ir 211 3567 bei rašyti el. paštu ppd@invega.lt.

Dažniausiai uždauodamus klausimus apie priemonę galima rasti čia>>

Kontaktai žiniasklaidai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja

Lina Burbaitė, tel. 8 5 266 8122

INVEGA Marketingo skyriaus vadovė

Asta Slapšienė, tel. 8 5 210 7438

Per 2012 metus UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) už smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovų paskolas kredito įstaigoms suteikė 544 garantijas, kurių suma siekė 126,2 mln. Lt, kas leido SVV įmonėms verslo plėtrai Lietuvoje pasiskolinti 188,7 mln. Lt.

„Garantijos – vienas iš efektyviausių būdų skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių projektų finansavimą, juo labiau kad tokiam intervencijos būdui Lietuva sugebėjo panaudoti ir ES SF lėšas, – sako INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka. – Jau dabar aišku, kad įmonių paramai skirtų ES SF lėšų panaudojimą finansų inžinerijos priemonėms įgyvendinti Europos Komisija išskiria kaip prioritetinį 2014-2020 m., nes SVV finansavimą skatinančios finansų inžinerijos priemonės neiškreipia konkurencinės aplinkos, suteikia galimybę gauti taip reikalingą finansavimą didesniam įmonių skaičiui“.

Anot Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo Vytauto Valvonio, valstybės garantijos komercinių bankų išduodamoms paskoloms sudaro palankias sąlygas pagyvinti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą.

„Valstybės užnugaris nedidelėms įmonėms ieškant lėšų savo plėtrai ypač svarbus. Paskola, išduota smulkiajai ar vidutinei įmonei, bet garantuota valstybės, vertinama kaip mažiau rizikinga, tad bankams reikia mažiau kapitalo galimoms rizikoms padengti. Todėl šiuo instrumentu besinaudojančioms įmonėms finansiniai ištekliai labiau prieinami“, – sakė V.Valvonis.

2012 m. vidutinė paskolų suma buvo 346 854 Lt, o vidutinė garantijų suma – 232 014 Lt. Vidutiniškai su INVEGA garantija SVV subjektai skolinosi 3,3 metų laikotarpiui, vidutinė garantijų trukmė atitinkamai buvo 2,3 metų.

52,6 proc. garantijų suteikta įmonėms, veikiančioms ilgiau nei 5 metus. Paskolų garantijų teikimo ir papildomų finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimo derinys turėjo įtakos verslą pradedančiosioms įmonėms bei verslininkams – net 28,13 proc. garantijų buvo suteikta už įmonių, veikiančių iki vienerių metų, paskolas.

Daugiausia INVEGA garantijų suteikta už įmonių, besiverčiančių gamyba, paskolas – joms atiteko 37,68 proc. visų garantijų. Kiek mažiau – 35,1 proc. – garantijų suteikta už prekybos įmonių imtas paskolas. O už teikiančių įvairias paslaugas įmonių paskolas suteikta 27,21 proc. garantijų.

Už paskolas apyvartinėms lėšoms, skirtoms verslo plėtrai, suteikta 43,2 proc. garantijų, o už investicines paskolas garantijų buvo suteikta šiek tiek daugiau – 56,8 proc.

Nuo veiklos pradžios (2001 m.) iki 2012 m. gruodžio 31 d. INVEGA kredito įstaigoms už smulkiojo ir vidutinio verslo paskolas jau suteikė 3978 garantijas, garantuotų paskolų suma sudarė 1,56 milijardo Lt, garantijų suma – 1,1 milijardo Lt.

 UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) teikia iki 80 proc. garantijas kredito įstaigoms ir finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms už smulkiųjų ir vidutinių verslo subjektų imamas paskolas ir (ar) lizingą. Garantuotas paskolas bei lizingą gali gauti įmonės, kuriose dirba iki 250 darbuotojų, ir fiziniai asmenys, užsiimantys verslu (individualia veikla, turintys verslo liudijimą; maksimalus garantijos dydis – 5 mln. Lt. SVV subjektams kompensuojama iki 50 proc. sumokėtų palūkanų, o skolinantiems iš Verslumo skatinimo fondo kompensuojama 95 proc. sumokėtų palūkanų, nepriklausomai nuo to, ar INVEGA garantija buvo suteikta ar ne.

Marketingo projektų vadovė

Asta Slapšienė, tel. 210 7438, asta.slapsiene@invega.lt 

Nuo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamo Atviro kreditų fondo (AKF) veiklos pradžios iki 2012 m. pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės investicijoms ir plėtrai jau panaudojo kiek daugiau nei 100 mln. litų. Pakeitus dalį paskolų teikimo iš Atviro kreditų fondo sąlygų, pratęsus skolinimo terminą ir sumažėjus kreditavimo kainai, atsivers daugiau galimybių verslo plėtrai Lietuvoje.

„Nuo 2010 m. ypač daug dėmesio skirta palankioms sąlygoms verslo plėtrai užtikrinti. Pradėtos įgyvendinti priemonės tikrai pasiteisino. Atviras kreditų fondas – tai viena patraukliausių priemonių smulkiajam ir vidutiniam verslui. Stebėdami pozityvius verslininkų planus ir investicijų prognozes 2013 metams, planuojame, kad iki 2014 metų vidurio bus panaudos visos AKF lėšos“, - tikisi INVEGOS generalinis direktorius Audrius Zabotka.

Dėl paskolų investicijoms ir apyvartinėms lėšoms iš AKF pagal atnaujintas kreditų teikimo sąlygas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai (SVV) gali kreiptis ir į UAB Medicinos banką. „Šis susitarimas leidžia SVV įmonėms pasiūlyti finansavimą patrauklesnėmis sąlygomis. Svarbu ir tai, kad priemonė apima tiek trumpalaikes paskolas apyvartiniam kapitalui, tiek ilgalaikes investicines paskolas“ – teigia Medicinos banko Verslo plėtros departamento direktorė Vaida Stamburaitė.

Šiuo metu jau pasirašyti susitarimai dar su keturiais bankais – AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriumi, AB banku „Citadele“, AB banku „Finasta“ ir AB Ūkio banku.

2012 m. rugpjūčio mėn. buvo paskelbtas patikslintas kvietimas dalyvauti bankų atrankoje finansų inžinerijos priemonei AKF įgyvendinti. Atviro kredito fondui buvo papildomai skirta 50 mln. Lt ir šiuo metu fondą sudaro 150 mln. litų. Taip pat buvo pratęstas AKF lėšų naudojimosi terminas bankams iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir sumažinta kreditavimo kaina SVV subjektams. Padidinto INVEGOS fondo papildomomis lėšomis galės pasinaudoti visi bankai, pasirašę Atviros kredito linijos sutartis su INVEGA pagal patikslintas sąlygas. 

Atviras kreditų fondas – tai 2009 m. balandžio mėn. įsteigto INVEGOS fondo administruojama finansų inžinerijos priemonė „Atviras kreditų fondas“ (AKF). AKF tikslas – sudaryti atviros kredito linijos sutartis su atrinktais bankais, kurie, priėmę sprendimą suteikti nustatytus reikalavimus atitinkantį kreditą, kreipiasi į INVEGĄ dėl AKF lėšų (ne daugiau kaip 75 proc. kredito sumos) skyrimo SVV subjektui finansuoti. Kreditus iš AKF lėšų INVEGOS atrinkti bankai gali suteikti SVV subjektams, investicijoms ar apyvartiniam kapitalui finansuoti. AKF lėšų dalis banko suteikiamame kredite SVV subjektui negali viršyti 75 proc. ir 1,5 mln. Lt.

Marketingo skyriaus vadovė

A.Slapšienė, tel. 2107438

„UniCredit Leasing” klientai lizingo būdu pirkdami naują gamybinę įrangą ir techniką nuo šiol gali pasinaudoti „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) teikiamomis lizingo garantijomis. Tokią galimybę įmonėms suteikia bendrovių INVEGA ir „UniCredit Leasing“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.

„Augant su INVEGA bendradarbiaujančių įmonių skaičiui, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių plėtrai atsiveria vis daugiau galimybių. Lizingo garantijos aktualios bendrovėms, kurios neturi sukaupusios pakankamos sumos pradiniam įnašui arba turto kaip papildomam garantui, kurie reikalingi kreipiantis į banką dėl lizingo paslaugų“, – sako Audrius Zabotka, INVEGOS generalinis direktorius.

Maksimali lizingo garantijos suma gali siekti iki 5 mln. litų. Lizingo garantija negali viršyti 60 proc. lizinguojamo turto kainos.

„Būdami sparčiausiai augančia smulkųjį ir vidutinį verslą finansuojančia lizingo bendrove siekiame gerinti lėšų prieinamumą verslui. INVEGA suteikiamos rizikos valdymo priemonės padės „UniCredit Leasing“ klientams gauti finansavimą dar palankesnėmis sąlygomis. Tai ypač pasakytina apie nestandartinius objektus įsigyjančias įmones, investuojančias į atsinaujinančiąją energetiką, įvairią įrangą“ – teigia „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo Generalinis direktorius Laimonas Belickas.

INVEGA įsipareigoja sumokėti lizingo bendrovei pagal suteiktą lizingo garantiją, jei lizingo gavėjo bankroto ar veiklos nutraukimo atveju lizingo bendrovei nepavyko ar dėl objektyvių priežasčių tikėtina, kad nepavyks išsiieškoti visos lizingo sumos iš lizinguojamo turto, lizingo gavėjo ir jo pateiktų kitų lizingo sumos grąžinimą užtikrinančių būdų.

Ūkio bankas, pasirašęs Atviros kredito linijos sutartį su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), atliekančia INVEGOS fondo valdytojo funkcijas, teiks paskolas iš Atviro kreditų fondo (AKF) pagal atnaujintas kreditų teikimo sąlygas. Į AKF kreditus pretenduoti gali smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės. 

„Pakeitus kai kurias kreditų teikimo iš Atviro kreditų fondo sąlygas, bankai AKF lėšas smulkiajam ir vidutiniam verslui galės skolinti ilgiau nei buvo numatyta anksčiau, o sumažėjusi kreditavimo kaina prisidės prie verslo plėtros Lietuvoje“, – teigia INVEGA direktorius Audrius Zabotka.

„Ūkio bankas turi sukaupęs didelės darbo su smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėmis patirties ir yra detaliai susipažinęs su šio verslo segmento poreikiais. Su INVEGA pasirašyta sutartis pagal patikslintas sąlygas leis suteikti kreditavimą SVV įmonėms su valstybės garantija dar palankesnėmis sąlygomis nei iki šiol ir taip užtikrinti jų veiklos tvarumą bei augimą“, - sakė Ūkio banko valdybos pirmininkas Arnas Žalys.

Pasak A. Žalio, valstybės garantija leidžia paskolas gauti įmonėms, kurios neturi ar turi nepakankamai turto, kuris gali būti užstatomas bankui ir užtikrintų kredito grąžinimą. Valstybės garantija įmonėms taip pat leidžia ir sutaupyti, kadangi gali būti kompensuojama dalis palūkanų. Kreditų, suteikiamų panaudojant INVEGOS fondo lėšas, skirtas priemonei „Atviras kreditų fondas“ įgyvendinti paskirtis – investicijoms ir/ar apyvartinėms lėšoms. Kredito suma – iki 2 mln. litų (arba ekvivalentas eurais). Kredito grąžinimo terminas – ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Per 12 mėnesių laikotarpį vienai įmonei gali būti suteikiami ne daugiau kaip du kreditai. Kredito palūkanos kintamos: skolinantis litais – 3 mėn. VILIBOR plius marža (ne didesnė nei 3,1 proc.), bet ne daugiau nei 8 proc. metinių palūkanų; kreditams eurais – 3 mėn. EURIBOR plius marža (ne didesnė nei 3,1 proc.), bet ne daugiau nei 6 proc. metinių palūkanų. Kredito grąžinimui užtikrinti gali būti įkeičiamas nekilnojamasis ar kitas turtas, pateikiamos INVEGA garantijos, kompensuojamos sumokėtos palūkanos.

Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms šių metų lapkričio pabaigoje Ūkio banke teko daugiau kaip 90 proc. visų kreditavimo sutarčių. „Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės yra itin aktyvios, jos ieško savo nišų ir įdeda daug pastangų, kad pasiektų savo tikslų. SVV ir šiemet matome kaip ekonomikos variklį, todėl tikimės, kad ir šių įmonių kreditavimas nuosaikiai augs“, - pastebi A.Žalys. 

Ūkio bankas dalyvavo 2012 m. rugpjūčio mėn. paskelbtoje bankų atrankoje finansų inžinerijos priemonei AKF įgyvendinti. Atviro kredito fondui buvo papildomai skirta 50 mln. Lt ir šiuo metu fondą sudaro 150 mln. litų. AKF lėšų naudojimo laikotarpis – iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Ūkio bankas yra pirmasis komercinis bankas Lietuvoje, jau trečią dešimtmetį teikiantis finansines paslaugas plačiame nuosavame klientų aptarnavimo tinkle, kurį sudaro daugia kaip 60 padalinių visoje šalyje. Ūkio bankas aktyviai bendradarbiauja su verslo įmonėmis, teikdamas joms aktualius finansinius sprendimus ir pasiūlymus. Bankas ypač daug dėmesio skiria smulkiajam ir vidutiniam verslui bei įmonėms, dirbančioms šalies regionuose.

Atviras kreditų fondas – tai 2009 m. balandžio mėn. įsteigto INVEGOS fondo Europos regioninės plėtros fondo lėšomis administruojama finansų inžinerijos priemonė „Atviras kreditų fondas“ (AKF). AKF tikslas – sudaryti atviros kredito linijos sutartis su atrinktais bankais, kurie, priėmę sprendimą suteikti nustatytus reikalavimus atitinkantį kreditą, kreipiasi į INVEGĄ dėl AKF lėšų (ne daugiau kaip 75 proc. kredito sumos) skyrimo SVV subjektui finansuoti. Kreditus iš AKF lėšų INVEGOS atrinkti bankai gali suteikti SVV subjektams, investicijoms ar apyvartiniam kapitalui finansuoti. AKF lėšų dalis banko suteikiamame kredite SVV subjektui negali viršyti 75 proc. ir 1,5 mln. Lt.

2012 m. III–IV ketvirčiais išaugo gaunamų projektų dėl saulės elektrinių statybos ir įrengimo skaičius. Tačiau pastebėta, kad kredito įstaigos, esant identiškoms paskolos gavėjų situacijoms, priima skirtingus finansavimo sprendimus. Siekiant efektyviau valdyti projektų vertinimo sąnaudas, nutarta, kad INVEGOS garantijos teikiamos už paskolas, skirtas saulės elektrinės (iki 30 kW) statyti ir/ar įrengti, kai projektai finansuojami šiomis sąlygomis:

1. Paskola, teikiama neintegruotos į pastatą ar statinį saulės elektrinės projektui (su PVM) finansuoti, negali viršyti 200 000 Lt. Tokiais atvejais maksimali garantijos suma negali viršyti 100 000 Lt.

2. Paskola, teikiama integruotos į pastatą ar statinį saulės elektrinės projektui (su PVM) finansuoti, negali viršyti – 250 000 Lt. Tokiais atvejais maksimali garantijos suma negali viršyti 125 000 Lt.

3. Jeigu paskolos gavėjas yra PVM mokėtojas ir jo nuosavos lėšos projekte sudaro mažiau kaip 41 proc. visos projekto vertės, grįžtantis sandorio PVM turi būti nukreiptas garantuotai paskolai dengti. Papildomai grąžinti PVM nereikalaujame, kai projektas finansuojamas be PVM arba kai paskolos gavėjas dalyvauja projekte nuosavomis lėšomis daugiau kaip  41 proc.

4. Garantijos atsakomybės limitas iki 50 proc.

5. Garantuotos paskolos lėšos gali būti išmokamos tik po leidimo gaminti elektros energiją gavimo ir sutarties tarp paskolos gavėjo ir AB LESTO dėl prijungimo prie tinklo paslaugos pasirašymo.

6. Paskolos grąžinimui užtikrinti kredito įstaigai turi būti įkeista:

• už paskolos lėšas perkama saulės elektrinės (iki 30 kW) įranga;
• žemės sklypas (jo nuomos teisė) arba kitas nekilnojamasis turtas (jo nuomos teisė), ant kurio statoma ar integruojama saulės elektrinė;
• 100 proc. paskolos gavėjo akcijų;
• reikalavimo teisės, kylančios iš sutarties tarp paskolos gavėjo ir AB LESTO;
• esamos piniginės lėšos ir būsimos įplaukos į paskolos gavėjo sąskaitas, esančias paskolą suteikusioje kredito įstaigoje.

7. Žemės sklypo ar pastato, ant kurio statoma elektrinė, nuomos sutartis turi būti sudaryta ne trumpesniam nei paskolos laikotarpiui ir registruota VĮ „Registrų centras“.

8. Kai paskolos gavėjas yra viena iš įmonių, kurios yra valdomos ar kontroliuojamos kitos įmonės, įmonių grupės, fizinio asmens, fizinių asmenų grupės arba vadovaujamos to paties fizinio asmens, ir kai tokia įmonių grupė vykdo tą pačią ar panašią ūkinę veiklą (saulės energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių), INVEGOS garantijų suteikimo atveju, garantijų suteikimui už šių įmonių imamas paskolas ar lizingus taikomi maksimalūs dydžiai, kurie nustatyti vienam paskolos gavėjui (lizingo gavėjui), tai yra, bendra garantijų, suteiktų įmonių grupei, suma negali būti didesnė kaip 2 mln. litų (jeigu paskolos gavėjas garantijos prašymo pateikimo dienai veikė trumpiau nei 3 metus) ir ne didesnė kaip 5 mln. litų (jeigu paskolos gavėjas garantijos prašymo pateikimo dienai veikė ilgiau nei 3 metus).

9. Kai paskolos gavėjo nuosavos lėšos (įstatinis kapitalas ir sukauptas nepaskirstytas pelnas) yra mažesnis nei saulės elektrinės projektui finansuoti reikalinga nuosavų lėšų dalis, paskolos gavėjo akcininkų suteiktomis paskolomis ir (ar) papildomais piniginiais įnašais turi būti padidintas paskolos gavėjo įstatinis kapitalas ir iki garantijos lakšto išleidimo pateikti tai įrodantys dokumentai (pateikiamas išrašas iš VĮ „Registrų centras“ ir atnaujintas paskolos gavėjo balansas, po įstatinio kapitalo padidinimo).

10. Jeigu parduodamas ar kitu būdu perleidžiamas (išskyrus paveldėjimą ar dovanojimą tarp artimų giminaičių) paskolos gavėjo, už kurio paskolą saulės elektrinei statyti ar įrengti buvo suteikta INVEGOS garantija, kontrolinis akcijų paketas, laikoma, kad suteikta INVEGOS garantija pasibaigia akcijų nuosavybės perleidimo dieną.

„Swedbank lizingo” klientai lizingo būdu pirkdami naują gamybinę įrangą ir techniką nuo šiol gali pasinaudoti „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) teikiamomis lizingo garantijomis. Tokią galimybę įmonėms suteikia bendrovių INVEGA ir „Swedbank lizingas“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.

„Augant su INVEGA bendradarbiaujančių įmonių skaičiui, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių plėtrai atsiveria vis daugiau galimybių. Lizingo garantijos aktualios bendrovėms, kurios neturi sukaupusios pakankamos sumos pradiniam įnašui arba turto kaip papildomam garantui, kurie reikalingi kreipiantis į banką dėl lizingo paslaugų“, – sako Gintautas Vilkas, INVEGOS generalinio direktoriaus pavaduotojas.

„Matome, kad Lietuvos įmonių gamybiniai pajėgumai yra maksimaliai išnaudoti. Tačiau įmonės neskuba investuoti į gamybos priemonių modernizavimą ar plėtrą. Tikimės, kad pagerėjusios finansavimo sąlygos paskatins smulkias ir vidutines įmones aktyviau didinti verslo našumą“, – teigia Dainius Vilčinskas, „Swedbank” Finansavimo ir lėšų valdymo departamento direktorius.

Maksimali lizingo garantijos suma gali siekti iki 5 mln. litų. Lizingo garantija negali viršyti 60 proc. lizinguojamo turto kainos.

INVEGA įsipareigoja sumokėti lizingo bendrovei pagal suteiktą lizingo garantiją, jei lizingo gavėjo bankroto ar veiklos nutraukimo atveju lizingo bendrovei nepavyko ar dėl objektyvių priežasčių tikėtina, kad nepavyks išsiieškoti visos lizingo sumos iš lizinguojamo turto, lizingo gavėjo ir jo pateiktų kitų lizingo sumos grąžinimą užtikrinančių būdų.

Paskolų garantijos, finansų inžinerijos priemonių administravimas naudojant struktūrinių fondų lėšas – tai smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) finansavimo skatinimo ateitis. Būtent tokią išvadą padarė dauguma konferencijos „Smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo priemonės: nuveikti darbai ir ateities perspektyvos“, kurią baigiantis lapkričiui savo partneriams ir svečiams iš Europos suorganizavo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), pranešėjai ir dalyviai.

„Finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimas papildo INVEGA teikiamų garantijų naudą ir įgauna didesnės reikšmės. SVV finansavimą skatinančios priemonės neiškreipia, o palaiko konkurencinę aplinką, suteikia galimybę gauti taip reikalingo finansavimo didesniam smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skaičiui, – sako INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka. – Konferencijoje buvo dar kartą patvirtinta, kad paskolų garantijų teikimo ir papildomų finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimo derinys – tai nauji ir tvirti žingsniai smulkaus verslo rėmimo ir finansavimo skatinimo istorijoje. Žengdami šiuo keliu galėsime prisidėti prie konkurencingos ir pridėtinę vertę kuriančio smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriaus stiprinimo“.

Konferencijoje pranešimus skaitė savo srities ekspertai iš Lietuvos ir Europos: José Fernando Figueiredo, Tarptautinės Europos garantijų institucijų asociacijos (AECM) prezidentas, Dieter Fleischer, Bürgschaftsbank Baden-Württenberg GmbH atstovas, Kęstutis Juras, atstovas iš Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato, Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, Harro Pitkänen, “Nordic Investment Bank“ vyresnysis direktorius ir paskolų grupės vadovo pavaduotojas, Audrius Zabotka, INVEGA generalinis direktorius, Inga Miliauskienė, Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento Finansinių priemonių skyriaus vedėja, Nijolė Mackevičienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ES struktūrinės paramos departamento direktorė, Šarūnas Šiugžda, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos prezidentas. Konferenciją atidarė ilgametė INVEGA vadovė ir valdybos narė Zita Gurauskienė, o konferencijos rezultatus apibendrino Daumantas Lapinskas INVEGA valdybos pirmininkas ir ūkio viceministras.

2012 m. lapkričio 28 d. Vilniuje vyko konferencija "Smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo priemonės: nuveikti darbai ir ateities perspektyvos".

Konferencijos pranešimus galima rasti čia>>

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) valdyba aptarė situacijas, kai ūkio subjektui, turinčiam panaudotas paskolas BAB banke SNORAS, nepratęsiamas paskolos terminas apsunkina jo veiklą ir atsiranda poreikis kreiptis į banką ir INVEGA dėl garantijos terminų pratęsimo ar dėl papildomo finansavimo. Todėl manoma, kad tikslinga sudaryti galimybę BAB banko SNORAS klientams, turintiems paskolas su INVEGOS garantija, gauti papildomą finansavimą ir jį arba jo dalį panaudoti BAB banko SNORAS paskolai refinansuoti. Siekiant užtikrinti daugiau galimybių ir saugesnę verslo aplinką, siūloma:

1. išimties tvarka leisti BAB banko SNORAS klientas, turintiems paskolas su INVEGOS garantija, gauti papildomą kreditavimą su INVEGOS garantija, ir jį arba jo dalį panaudoti BAB banko SNORAS paskolai refinansuoti.

2. nustatyti, kad tais atvejais, kai BAB SNORAS visa paskola su INVEGOS garantija yra panaudota ir paskolos gavėjo paskolos likutį refinansuoja kitas bankas:

2.1. gali būti suteikta nauja INVEGOS garantija už paskolą, skirtą BAB banko SNORAS paskolai (paskolos likučiui) padengti, su sąlyga, jei garantuota BAB banko SNORAS paskola bus visiškai padengta;

2.2. už naujai suteikiamą INVEGOS garantiją jos atlyginimas skaičiuojamas ir kompensuojamas bendra tvarka;

2.3. paskolos gavėją kredituojantis bankas refinansavimo atveju neprivalo turėti dokumentų, pagrindžiančių BAB bankui SNORAS suteiktos garantijos suteikimo sąlygų įvykdymą;

2.4. naujai suteikiama INVEGOS garantija už paskolą, skirtą BAB banko SNORAS paskolos likučiui padengti, į priemonės „Garantijų fondas“ garantijų portfelį nėra traukiama.

2.5. palūkanos, sumokėtos pagal INVEGOS garantuotą paskolą, skirtą BAB banko SNORAS paskolos likučiui padengti, nėra kompensuojamos pagal priemonę „Dalinis palūkanų kompensavimas“.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), atlikdama INVEGOS fondo valdytojo funkcijas, pasirašė Atviros kredito linijos sutartį su AB banku "Finasta". Bankas galės teikti paskolas iš Atviro kreditų fondo (AKF) pagal atnaujintas kreditų teikimo sąlygas.

„Pakeisdami kai kurias kreditų teikimo iš Atviro kreditų fondo sąlygas, siekėme sudaryti galimybę bankams AKF lėšas smulkiajam ir vidutiniam verslui skolinti ne tik ilgiau nei buvo numatyta anksčiau, bet ir paskatinti verslo plėtrą Lietuvoje, sumažinant kreditavimo smulkiajam verslui kainą“, – teigia INVEGA direktorius Audrius Zabotka.

2012 m. rugpjūčio mėn. buvo paskelbtas patikslintas kvietimas dalyvauti bankų atrankoje finansų inžinerijos priemonei AKF įgyvendinti. Atviro kredito fondui buvo papildomai skirta 50 mln. Lt ir šiuo metu fondą sudaro 150 mln. litų. Taip pat numatyta pratęsti AKF lėšų naudojimosi terminą bankams iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Padidinto INVEGOS fondo papildomomis lėšomis galės pasinaudoti visi bankai, pasirašę Atviros kredito linijos sutartis su INVEGA pagal patikslintas sąlygas.

Atviras kreditų fondas – tai 2009 m. balandžio mėn. įsteigto INVEGOS fondo administruojama finansų inžinerijos priemonė „Atviras kreditų fondas“ (AKF). AKF tikslas – sudaryti atviros kredito linijos sutartis su atrinktais bankais, kurie, priėmę sprendimą suteikti nustatytus reikalavimus atitinkantį kreditą, kreipiasi į INVEGĄ dėl AKF lėšų (ne daugiau kaip 75 proc. kredito sumos) skyrimo SVV subjektui finansuoti. Kreditus iš AKF lėšų INVEGOS atrinkti bankai gali suteikti SVV subjektams, investicijoms ar apyvartiniam kapitalui finansuoti. AKF lėšų dalis banko suteikiamame kredite SVV subjektui negali viršyti 75 proc. ir 1,5 mln. Lt.

Trečiadienį Kaune įvyko trečiasis pažintinio-informacinio turo žiniasklaidai susitikimas. Renginio „Griausmingas, žaismingas, kaitinantis verslas“ metu aplankytos sėkmingai verslą pradėjusios įmonės, pasinaudojusios UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamo Verslumo skatinimo fondo (VSF) teikiamomis lengvatinėmis paskolomis. Tokie susitikimai didelio susidomėjimo jau susilaukė Vilniuje ir Klaipėdoje.

Svečiai aplankė tris smulkiojo verslo įmones, pasinaudojusias VSF teikiamomis lengvatinėmis paskolomis – griausmingus renginius organizuojantį loftą „Gargaras“, Lietuvoje aktyvų žaidimą su lazeriniais šautuvais populiarinančią įmonę „Lazertronas“ bei išskirtinius keramikinius koklius gaminančią bendrovę „Kachel keramika“.

Pasak INVEGA generalinio direktoriaus Audriaus Zabotkos, dažniausiai plėtojant smulkųjį verslą imamasi tradicinių verslų, tokių kaip prekyba avalyne, drabužiais, santechnika, kuriamos reklamos, laisvalaikio organizavimo, viešojo maitinimo, grožio bei trumpalaikes automobilių nuomos paslaugas teikiančios įmonės: „Kol kas tik nedaugelis verslininkų ryžtasi imtis naujo, neįprasto verslo. Tačiau jis gali būti ne mažiau sėkmingas, kaip rodo turo metu aplankytų įmonių pavyzdžiai.“.

Verslumo skatinimo fondas taip pat neseniai paskolas suteikė saulės jėgainių projektų vystytojams, grupinių pirkimų internetu portalą kuriantiems verslininkams, ortopedijos prekių, sėdmaišių gamintojams.

Turo metu INVEGOS ir kredito unijų atstovai pristatė savo veiklą, siūlomas galimybes bei smulkiojo verslo finansavimo tendencijas.    

„Iš Verslumo skatinimo fondo, įsteigto 2010 metais, kredito unijos smulkiojo verslo įmonėms jau suteikė 338 paskolas, kurių bendra vertė siekia 18,6 mln. litų. Aktyviausiai fondo paskolomis verslininkai naudojasi būtent Kauno apskrityje – čia išduotos paskolos sudaro 35 proc. visų Verslumo skatinimo fondo Lietuvoje suteiktų paskolų. Vilniaus apskrityje išduota apie 31 proc., o Klaipėdos – 10 proc. visų paskolų,“ – pastebi Lietuvos centrinės kredito unijos projekto „Verslumo skatinimas“ koordinatorius Tomas Valauskas.

Planuojantys pradėti savo verslą dėl lengvatinių paskolų gali kreiptis į Lietuvos centrinę kredito uniją arba artimiausią kredito uniją. Informacijos galima teirautis nemokamu tel. numeriu 8 800 11211 arba ieškoti www.lku.lt/projektas-verslumo-skatinimas/

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA), atlikdama INVEGOS fondo valdytojo funkcijas, pasirašė Atviros kredito linijos sutartį su AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriumi. Tai pirmasis bankas, galėsiantis teikti paskolas iš Atviro kreditų fondo (toliau – AKF) pagal atnaujintas kreditų teikimo sąlygas. Su kitais bankais sutartis planuojama pasirašyti artimiausiu metu.

„Pakeisdami kai kurias kreditų teikimo iš Atviro kreditų fondo sąlygas, siekėme sudaryti galimybę bankams AKF lėšas smulkiajam ir vidutiniam verslui skolinti ne tik ilgiau nei buvo numatyta anksčiau, bet ir paskatinti verslo plėtrą Lietuvoje, sumažinant kreditavimo smulkiajam verslui kainą“, – teigia INVEGA direktorius Audrius Zabotka.

„Džiugu, kad sutartis su INVEGA pasirašyta ir dabar galėsime smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms pasiūlyti projektų finansavimą patrauklesnėmis sąlygomis. Taip pat svarbu tai, kad priemonė apima tiek trumpalaikes paskolas apyvartiniam kapitalui, tiek ilgalaikes investicines paskolas. Mūsų banko komanda jau aktyviai pradėjo siūlyti šią finansavimo formą esamiems ir potencialiems verslo klientams“, - teigia AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus direktorius Gintaras Maželis.

2012-08-02 buvo paskelbtas patikslintas kvietimas dalyvauti bankų atrankoje finansų inžinerijos priemonei AKF įgyvendinti. Atviro kredito fondui buvo papildomai skirta 50 mln. Lt ir šiuo metu fondą sudaro 150 mln. litų. Taip pat numatyta pratęsti AKF lėšų naudojimosi terminą bankams iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Padidinto INVEGOS fondo papildomomis lėšomis galės pasinaudoti visi bankai, pasirašę Atviros kredito linijos sutartis su INVEGA pagal patikslintas sąlygas.

Atviras kreditų fondas – tai 2009 m. balandžio mėn. įsteigto INVEGOS fondo administruojama finansų inžinerijos priemonė „Atviras kreditų fondas“ (AKF). AKF tikslas – sudaryti atviros kredito linijos sutartis su atrinktais bankais, kurie, priėmę sprendimą suteikti nustatytus reikalavimus atitinkantį kreditą, kreipiasi į INVEGĄ dėl AKF lėšų (ne daugiau kaip 75 proc. kredito sumos) skyrimo SVV subjektui finansuoti. Kreditus iš AKF lėšų INVEGOS atrinkti bankai gali suteikti SVV subjektams, investicijoms ar apyvartiniam kapitalui finansuoti. AKF lėšų dalis banko suteikiamame kredite SVV subjektui negali viršyti 75 proc. ir 1,5 mln. Lt.

Siekiant sudaryti palankias sąlygas verslui įdarbinti jaunus žmones, darbdaviams bus sudaryta galimybė kreiptis dėl pirmą kartą įdarbinto žmogaus darbo užmokesčio dalies kompensavimo. Toks kompensavimas numatytas pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) inicijuotą priemonę „Parama pirmam darbui“.

Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamos priemonės „Parama pirmam darbui“ esmė – dalies darbo užmokesčio kompensavimas pirmą kartą įsidarbinusiam žmogui. Ji pakeis iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. galiojusias „Sodros“ įmokų lengvatas.

Kokių žmonių darbo užmokestis gali būti subsidijuojamas?

Kadangi priemonės pagrindinis tikslas – skatinti jaunų žmonių integravimą į darbo rinką, dalis darbo užmokesčio bus kompensuojama būtent jauniems žmonėms, t.y. darbuotojams nuo 16 iki 29 metų.

Taip pat toks žmogus turi būti pirmą kartą įsidarbinęs, kitaip tariant, niekada nedirbęs Lietuvoje pagal darbo sutartį (taip pat neturėjęs valstybės tarnautojo statuso). Verta atkreipti dėmesį, kad pirmą kartą įsidarbinusio asmens statusas išsaugomas ne tik pirmą kartą sudarius darbo sutartį, bet 12 kalendorinių mėnesių nuo įsidarbinimo pirmą kartą. Kitaip tariant, nesvarbu, kiek kartų per tuos 12 kalendorinių mėnesių darbuotojas sudaro darbo sutarčių.

Pavyzdžiui, jei žmogus 2012 m. sausio 1 d. įsidarbino bendrovėje X, vasario mėnesį – bendrovėje Y ir vėliau – dar penkiose bendrovėse, tai lapkričio 1 d. jis vis dar galėtų įsidarbinti kaip žmogus, turintis statusą „pirmą kartą įsidarbinęs“ bei tokį statusą išlaikytų iki š. m. gruodžio 31 d. Tiesa, reiktų atkreipti dėmesį, kad per tuos 12 kalendorinių mėnesių darbuotojo amžius vis dar turi atitikti paramos sąlygą dėl amžiaus ribos, t.y. jam turi nesukakti 30 metų.

Taip pat verta pastebėti, kad į minėtą 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį nėra įskaičiuojama jauno žmogaus darbinė veikla iki 18 metų pagal darbo sutartį, pavyzdžiui, moksleivių sezoniniai darbai atostogų metu.

Kaip apskaičiuojama dalies darbo užmokesčio kompensacija?

Darbuotojo darbo užmokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas taikant fiksuotąjį įkainį, kuris lygus 0,233 Lt už vieną atitinkamą mėnesį darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio litą. Tai reiškia, kad, norint paskaičiuoti kompensuojamą sumą, reikia: darbuotojui priskaičiuotą darbo užmokesčio sumą (litais) padauginti iš minėto koeficiento (0,233). Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad maksimalus darbo užmokesčio dydis, nuo kurio skaičiuojama kompensacija už vieną darbuotoją, gali sudaryti iki 1700 Lt per mėnesį.

Pavyzdžiui, jei darbuotojui priskaičiuotas darbo užmokestis sudaro 990 Lt (per kalendorinį mėnesį), tai kompensacijos dydis bus lygus: 990 Lt x 0,233 = 230,67 Lt (per kalendorinį mėnesį). Jei darbuotojo darbo užmokestis sudaro 1700 Lt (t.y. maksimalus darbo užmokestis, nuo kurio kompensuojama), tai  kompensacijos dydis bus lygus: 1700 Lt x 0,233 = 396,1 Lt. Tokiu atveju, jei darbuotojui priskaičiuotas darbo užmokestis sudaro 5000 Lt, tai  kompensacijos dydis bus toks pat, kaip ir skaičiuojant, kai jaunas žmogus uždirba 1700 Lt: 1700 Lt x 0,233 = 396,1 Lt.

Kaip skaičiuojamas kompensacijos laikotarpis?

Dalies darbo užmokesčio kompensavimo pradžia – ne ankstesnė kaip 2012 m. rugpjūčio 1 d. ir ne vėlesnė kaip 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendruoju atveju darbo užmokesčio kompensacija gali būti teikiama 12 kalendorinių mėnesių, skaičiuojant nuo pirmą kartą įsidarbinusio asmens pirmos darbo dienos.

Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį, kad darbo užmokesčio dalis bus kompensuojama ne tik nuo š.m. rugpjūčio 1 d. įdarbintiems asmenims. Kompensuojama ir tais atvejais, kai šiuo metu vis dar dirbantis žmogus buvo įdarbintas anksčiau nei š. m. rugpjūčio 1 d. (anksčiausiai – praėjusiųjų metų rugsėjo mėnesį).

Pavyzdžiui, jei žmogus pirmą kartą įmonėje įsidarbino anksčiau, tarkime, nuo š. m. kovo 1 d., tai jis galės gauti kompensaciją nuo rugpjūčio 1 d. tiek laiko, kiek liko iš 12 kalendorinių mėnesių atėmus dirbtų mėnesių skaičių, taigi bendruoju atveju būtų kompensuojama nuo rugpjūčio 1 d. iki kovo 1d. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, ar žmogus dar prieš tai nedirbo ir kitoje įmonėje, nes turi atitikti pirmą kartą įsidarbinusio asmens statusą (darbo santykiai iki 12 kalendorinių mėnesių). Pavyzdžiui, jei žmogus nuo sausio 1 d. iki kovo 1 d. dirbo kitoje darbovietėje, subsidija esamoje darbovietėje būtų teikiama nuo rugpjūčio 1 d. iki sausio 1 d.

Paramos teikimas pagal priemonę „Parama pirmajam darbui“ – tęstinis procesas, todėl darbdaviai dėl dalies darbo užmokesčio kompensacijos galės kreiptis bet kuriuo metu, atsiradus poreikiui. Žinoma, jei iki tol nebus išnaudotos visos priemonei skirtos lėšos (priemonei įgyvendinti skirta 32 mln. litų ES fondų lėšų).

Darbdavių dėmesiui: šiuo metu baigiami rengti su priemonės įgyvendinimu susiję teisės aktai, todėl jau lapkritį darbdaviai galės teikti paraiškas. Tiksli data, nuo kada bus galima teikti paraiškas, bus paskelbta per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą EDAS (apie tai bus informuoti visi Lietuvos darbdaviai). Tačiau jau dabar verslo subjektai gali susipažinti, kokiems esamiems ir būsimiems darbuotojams galės gauti paramą.

Iškilus konkretiems klausimams dėl paramos pirmą kartą įsidarbinusiems jauniems asmenims, galite skambinti į INVEGĄ tel. (8 5) 210 0601 ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją tel. (8 5) 266 8193.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA), atlikdama INVEGOS fondo valdytojo funkcijas, skelbia patikslintą kvietimą dalyvauti bankų atrankoje finansų inžinerijos priemonei „Atviras kreditų fondas“ (toliau – AKF) įgyvendinti. Ši priemonė skirta bankams, teikiantiems kreditus smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektams.
Patikslinto kvietimo tikslas – pakeisti kai kurias kreditų iš AKF lėšų teikimo sąlygas ir sudaryti galimybę bankams AKF lėšas skolinti ilgiau nei tai buvo įmanoma iki šiol – AKF lėšų grąžinimo terminas pratęsiamas iki 2018 m. gruodžio 31 d. Taip pat sudaryta galimybė SVV skolintis ne tik verslo plėtrai, t. y. imti paskolas apyvartiniam kapitalui, skirtam veiklai plėtoti, bet ir jai stiprinti, papildyti bei sumažinti kreditavimo SVV subjektams kainą.
Kita naujovė ta, kad AKF buvo padidintas 50 mln. Lt suma ir šiuo metu sudaro 150 mln. Lt. Šiomis papildomomis AKF lėšomis galės pasinaudoti visi bankai, pasirašę Atviros kredito linijos sutartis su INVEGA pagal Patikslintas kvietimo sąlygas. AKF suma gali būti keičiama (didinama ar mažinama) pagal poreikį, neskelbiant papildomo kvietimo. Informacija apie AKF sumos pakeitimą skelbiama INVEGOS internetiniame puslapyje adresu www.invega.lt.
Patikslinti pasiūlymai ir Pasiūlymai teikiami tęstiniu paraiškų teikimo būdu, kurio galutinis terminas negali būti vėlesnis nei 2013 m. gegužės 31 d. 15 val. Siunčiant registruotu laišku, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turėtų būti ne vėlesnė kaip 2013 m. gegužės 31 d. Patikslinti pasiūlymai ir Pasiūlymai turi būti pateikti iki nurodyto termino pabaigos UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, Konstitucijos pr. 7, 09308 Vilniuje.

Kvietimo galiojimas gali būti stabdomas anksčiau nurodytos datos, kai skirta AKF suma yra visiškai panaudota, apie tai paskelbiant UAB „Investicijų ir verslo garantijos internetiniame puslapyje adresu www.invega.lt. Kvietimo sustabdymas įsigalioja paskelbimo dieną.

Bankai, sudarę Atviros kredito linijos sutartis pagal 2009 m. birželio 10 d. ir 2009 m. rugsėjo 28 d. kvietimų sąlygas ir nedalyvaujantys šiame patikslintame kvietime, ir toliau galės naudotis AKF lėšomis, tačiau tik pradine AKF suma (100 mln. Lt), tol, kol ji bus visiškai išnaudota. Informacija, apie sumos išnaudojimą bus skelbiama INVEGOS internetiniame puslapyje adresu www.invega.lt.

Bankai, su kuriais buvo sudarytos Atviros kredito linijos sutartys pagal 2009 m. birželio 10 d. ir 2009 m. rugsėjo 28 d. kvietimų sąlygas, ir pageidaujantys teikti kreditus SVV subjektams pagal patikslinto kvietimo sąlygas, galės kreditus iš AKF lėšų SVV teikti pateikę Patikslintą pasiūlymą ir pasirašę Atviros kredito linijos sutarties pakeitimą. Patikslinto pasiūlymo forma pateikiama Patikslintų kvietimo sąlygų 3 priede.
Bankai, dalyvavę bankų atrankoje priemonei AKF įgyvendinti ir atrinkti kaip tinkami finansiniai tarpininkai, tačiau nesudarę su INVEGA Atviros kredito linijos sutarties, kreditus iš AKF galės teikti pateikę Patikslintą pasiūlymą arba naują Pasiūlymą tuo atveju, kai ankstesnio kvietimo metu pateiktas banko pasiūlymas nebegalioja, ir sudarę Atviros kredito linijos sutartį, parengtą pagal Patikslintas kvietimo sąlygas.
Visi kiti bankai, pageidaujantys teikti kreditus SVV iš AKF lėšų pagal Patikslintas kvietimo sąlygas ir nedalyvavę bankų atrankoje priemonei „Atviras kreditų fondas“ įgyvendinti, turės pateikti Pasiūlymą. Pasiūlymus bankai turi pateikti pagal Patikslintose kvietimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Pasiūlymo forma pateikiama Patikslintų kvietimo sąlygų 2 priede.
Visa informacija apie patikslintas AKF priemonės įgyvendinimo sąlygas, bankų atranką ir pateiktų Pasiūlymų vertinimą pateikiama Patikslintose kvietimo sąlygose.
   
Pirmąjį kvietimą dalyvauti bankų atrankoje finansų inžinerijos priemonei AKF įgyvendinti INVEGA paskelbė 2009 m. birželio 10 d. Patikslintas kvietimas buvo paskelbtas 2009 m. rugsėjo 28 d.
AKF tikslas – sudaryti atviros kredito linijos sutartis su atrinktais bankais, kurie, priėmę sprendimą suteikti nustatytus reikalavimus atitinkantį kreditą, kreipiasi į INVEGĄ dėl AKF lėšų (ne daugiau kaip 75 proc. kredito sumos) skyrimo SVV subjektui finansuoti. Kreditai iš AKF lėšų gali būti teikiami investicinėms ar apyvartinėms paskoloms. SVV subjektai iš AKF gali pasiskolinti iki 2 mln. Lt (1,5 mln. Lt iš AKF plius ne mažiau kaip 25 proc. lėšų turi pridėti bankas).

AKF patikslintas kvietimas

AKF patikslinto kvietimo sąlygos

AKF patikslinto kvietimo sąlygų 1 priedas

AKF patikslinto kvietimo sąlygų 2 priedas

AKF patikslinto kvietimo sąlygų 3 priedas

AKF patikslinto kvietimo sąlygų 4 priedas

Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamo Verslumo skatinimo fondo (VSF) buvo išduotos 93 lengvatinės paskolos už 5,3 mln. Lt. Palyginus su pernai tuo pačiu laikotarpiu, pastebimas aktyvesnis skolinimasis – išduota 31 proc. daugiau paskolų, o jų suma – 23 proc. didesnė nei 2011 m. pirmąjį pusmetį. Lyginant su praėjusių metų antruoju pusmečiu, augimas dar didesnis – 50 proc. daugiau paskolų ir 43 proc. didesnė jų suma. Per visą priemonės laikotarpį kompensuota beveik 278 tūkst. Lt paskolų palūkanų.

„Išaugęs nedarbas vertė ieškoti būdų, kaip sudaryti galimybes ir finansines paskatas naujoms darbo vietoms kurti, verslumui ir savarankiškam užimtumui skatinti. Būtent tam buvo sukurta priemonė ,,Verslumo skatinimas“, kurios tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas labai mažoms ir mažoms įmonėms, fiziniams asmenims pradėti savo verslą“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri yra viena iš VSF steigėjų, kancleris Alvydas Puodžiukas.
Iš VSF teikiamos lengvatinės paskolos iki 86 tūkst. Lt. Vidutinė išduodamos paskolos suma šį pusmetį siekė 60 tūkst. Lt. Dažniausiai tokios paskolos imamos investiciniams projektams, tai sudaro 75 proc. visų paskolų.
„Aktyviausiai iš VSF skolinasi mažmeninės ir didmeninės prekybos, viešojo maitinimo, grožio paslaugų, mašinų trumpalaikės nuomos, laisvalaikio organizavimo ir reklamos įmonės. 35 proc. suteikta jaunimui iki 29 m., 8 proc. – vyresniems nei 50 m. amžiaus gyventojams, 6 proc. – bedarbiams. Šios gyventojų grupės yra prioritetinės skirstant VSF paramą“, - sakė Lietuvos centrinės kredito unijos Europos Sąjungos projektų skyriaus vadovė Jūratė Tamošaitytė.
Net neįtartumėte, kiek Vilniuje žinomų ar sparčiai populiarėjančių įdomių verslų, kurie pradėti pasinaudojus INVEGOS teikiama parama verslui. Pavyzdžiui, prancūzišku išskirtinumu dvelkiančios „Notre Vie“ vyninės savininkai didžiuojasi neilgu, bet įspūdingų rinktinių vynų sąrašu ir jau susiformavusiu nuolatinių klientų ratu.
„Seniai brandinome idėją sostinėje atidaryti kokybiško vyno krautuvę. Pasinaudojus INVEGA vykdoma priemone „Verslumo skatinimas“ gavome progą savo svajones paversti realybe. Dvejiems metams ėmėme 65 tūkst. paskolą su 7,5 proc. palūkanomis, kurias iš dalies kompensuoja INVEGA. Skolintas lėšas investavome į baro ir parduotuvės įrangą, naudojome kaip būtinas apyvartines lėšas. Šiandien galime džiaugtis išskirtinumu – klientams siūlome dar neatrastų, su masiniu vartojimu nesiejamų produktų“, - sakė vyninės „Notre vie“ direktorius Marius Linikas. 

VSF lėšomis finansuojantieji savo verslą kartu su lengvatine paskola gali pasinaudoti ir kitomis INVEGOS paslaugomis – iki 80 proc. paskolos sumos garantija ir 95 proc. paskolos palūkanų kompensavimu. Anot INVEGA l. e. generalinio direktoriaus pareigas Audriaus Zabotkos, palūkanų kompensavimu pasinaudojo beveik visi, ėmusieji paskolas iš VSF. 70 proc. paskolų buvo suteikta su INVEGOS garantija.

INVEGA su šešiais bankais (Šiaulių banku, Ūkio banku, DNB banku,  Medicinos banku, banku "Finasta" ir Big Bank AS filialu) pasirašė susitarimus dėl bendradarbiavimo  administruojant palūkanų kompensavimą INVEGAI nesuteikus garantijos už paskolą. Tai reiškia, kad nuo šiol INVEGA jau gali iš dalies kompensuoti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų paskolų, paimtų iš nurodytų bankų ir už kurias nebuvo suteikta INVEGOS garantija, palūkanas. Susitarimai dėl bendradarbiavimo nustato INVEGOS ir atitinkamo banko bendradarbiavimo tvarką INVEGOS negarantuotų paskolų palūkanų kompensavimo atvejais.

Šiandien įsigaliojo ūkio ministro Rimanto Žyliaus pasirašytas įsakymas, kuriuo išplečiama priemonės „Dalinis palūkanų kompensavimas“ aprėptis. Nuo šiol daliniu palūkanų kompensavimu galės pasinaudoti ir tie smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) atstovai, kuriems nesuteikta INVEGOS garantija.

Pasak ūkio ministro Rimanto Žyliaus, valstybė yra pasiruošusi dalytis rizika su tais, kurie dabar investuoja, ir kompensuoti 50 proc. palūkanų investicijų į aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų gamybą ir įsigijimą. Taip pat palengvinta paskolų ir finansinės nuomos (lizingo) našta investuojant į naują ar naudotą gamybos įrangą, kompiuterinę techniką, licencijas, programinę įrangą, specialiąją techniką ir dalį transporto priemonių.

„Dėl dalinio palūkanų kompensavimo pagal atnaujintas priemonės sąlygas gali kreiptis tie SVV atstovai, kurie bus pasirašę ar pasirašys sutartis dėl investicinės paskolos ar finansinės nuomos (lizingo) nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d. Taigi kuo anksčiau investavusioms įmonėms palūkanos bus kompensuotos už ilgesnį laikotarpį“, – sako ūkio ministras Rimantas Žylius.

Pasak R. Žyliaus, taip siekiama paskatinti įmones laisvas lėšas investuoti į įrangos, tiesiogiai susijusios su gamybos apimčių didinimu, gaminamos produkcijos kokybės gerinimu ir naujų darbo vietų kūrimu, atnaujinimą.

SVV atstovai, norintys pasinaudoti daliniu palūkanų kompensavimu, turi kreiptis į INVEGĄ ir pateikti atitinkamus dokumentus (http://www.invega.lt/lt/paslaugos/dalinis-paskolu-palukanu-kompensavimas.htm). Apie priimtą sprendimą į paramą pretenduojančios bendrovės bus informuojamos raštu. Palūkanos kompensuojamos nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.

Palūkanoms kompensuoti yra skirta iki 30 mln. Lt. Ūkio ministerija prognozuoja, kad šia parama pasinaudos apie 100 įmonių.

Daliniu palūkanų kompensavimu negalės pasinaudoti SVV subjektai, kurie vykdo veiklą žuvininkystės ir akvakultūros, žemės ūkio produktų gamybos, transporto, laivų statybos, sintetinio pluošto sektoriuose bei nenumato investicines lėšas naudoti namų ūkyje, nuomoti, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto paslaugų, nekilnojamojo turto nuomos, laisvalaikio, sporto, sveikatingumo (išskyrus medicininę ir sveikatinimo veiklą) veiklai.


Ūkio ministerijos informacija

Nuo šių metų vasario kompensuojama 95 proc. sumokėtų palūkanų už mikrokreditą iš Verslumo skatinimo fondo (VSF). Tai vienos palankiausių sąlygų šiuo metu šalies paskolų rinkoje imantiems paskolą verslo pradžiai, ir jos jau davė rezultatų: kovo mėnuo buvo rekordinis. Kredito unijos pirmąjį pavasario mėnesį smulkiam ir vidutiniam verslui išdavė 27 paskolas, tai yra, 2,4 karto daugiau nei sausį. Bendra išduotų paskolų suma sudaro beveik 1,58 mln. Lt.

Palūkanų kompensavimo galimybės sudarytos bendradarbiaujant trims ministerijoms – Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio bei Finansų bei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).

Ši lengvata taikoma ne tik naujai iš VSF paimtoms paskoloms, bet ir toms, kurios jau buvo paimtos pagal VSF priemonę „Verslumo skatinimas“ siekiant pradėti ar plėtoti verslą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, tai labai geras pavyzdys, kad pagalba jaunam verslui yra reikalinga ir ja noriai naudojamasi.

„Dažnai sakoma, kad žmogui reikia duoti ne žuvį, o meškerę. Verslumo skatinimo fondo teikiamos paskolos verslui ir yra tokia meškerė, o beveik šimtaprocentinis palūkanų kompensavimas tą „meškerę“ daro dar efektyvesnę. Tai rodo, jog toks mūsų sprendimas buvo vietoje, laiku ir labai reikalingas siekiant paskatinti smulkųjį verslą, norinčius pradėti savo veiklą, ypač jaunimą, kuris paprastai nėra dar sukaupęs daug kapitalo, kad galėtų aktyvinti savo verslą. Svarbu ir tai, kad naudotis VSF pagalba galima savo gyvenamojoje savivaldybėje, tam nebūtina vykti į sostinę, taip skatinamas regioninis verslas“, - įsitikinęs ministras D. Jankauskas. 

Akyviausiai paskolas išduoda šios kredito unijos: Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (43), Akademinė kredito unija (28), Kauno kredito unija (27), Pareigūnų kredito unija (8), Kredito unija „Prienų taupa“ (8), Kauno arkivyskupijos kredito unija (8), Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa" (7).

Iš prioritetinių grupių galime išskirti jaunimą, kuris nuo priemonės pradžios iki 2012 m. kovo 31 dienos yra gavęs daugiau nei 36 proc. visų išduotų paskolų.

Paskolų išdavimo tendencijos pagal tipą išlieka tokios pat – dažniausiai pradedantieji verslininkai lėšas skolinasi investicijoms įgyvendinti. Tik 25 proc. išduotų paskolų skirtos apyvartinėms lėšoms papildyti.

Verslumo skatinimo fondo paskolų klientų pagrindą sudaro uždarosios akcinės bendrovės, kurioms nuo paskolų teikimo pradžios išduota beveik 70 proc. visų paskolų. Kita dalis klientų yra individualios įmonės arba fiziniai asmenys, veikiantys su verslo liudijimu arba veiklos pažyma.

Nuo 2010 m. liepos 30 d. iki 2012 m. kovo 31 d. kredito unijos išdavė 216 paskolų iš Verslumo skatinimo fondo. Kartu su kredito unijų lėšomis (10 proc.) bendra paskolų portfelio suma sudaro 13,03 mln. Lt.  Vidutinis išduotos paskolos dydis – 60,3 tūkst. Lt.

Verslumo skatinimo fondas buvo įsteigtas 2009 m. gruodžio 30 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) iniciatyva, pasirašius trišalę steigimo sutartį tarp SADM ir Finansų ministerijos bei bendrovės INVEGA.


Pranešimą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovai nuo šiol verslo paskolą su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) garantija galės gauti ir banke BIGBANK. Siekdami sudaryti kuo palankesnes sąlygas smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai INVEGA ir BIGBANK AS filialas pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl garantijų teikimo už SVV subjektų imamas paskolas.

INVEGA generalinė direktorė Zita Gurauskienė, BIGBANK administracijos vadovas Rolandas Norvilas, INVEGA generalinio direktoriaus pavaduotojas Audrius Zabotka

„Tai, kad vis daugiau kredito įstaigų išreiškia norą dirbti kartu su INVEGA, ne tik sustiprina bendrą INVEGA kaip garantijų institucijos vaidmenį verslo rinkoje, bet kartu pasiūloma ir daugiau alternatyvų smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams, norintiems plėsti ar pradėti savo verslą, bet neturintiems pakankamai lėšų“, – teigia INVEGA generalinė direktorė Zita Gurauskienė.

Paskolos su iki 80 proc. valstybės garantija bus teikiamos investiciniams projektams įgyvendinti ar apyvartinėms lėšoms, reikalingoms verslui plėtoti, papildyti. Garantuotas paskolas galės gauti įmonės, kuriose dirba iki 250 darbuotojų.

„Verslo kredito su INVEGA garantija nauda smulkiajam ir vidutiniam verslui – akivaizdi. Dėl paskolos į banką besikreipiančios SVV įmonės dažnai susiduria su užstato problema. Kreditas su INVEGA garantija padės tai išspręsti. Be to, su INVEGA garantija SVV subjektams gali būti finansuojama dalis palūkanų,“ – teigia Rolandas Norvilas, BIGBANK AS filialo vadovas.

Maksimalus garantijos dydis negalės viršyti 5 mln. Lt. SVV subjektams, gavusiems BIGBANK paskolą su INVEGA garantija, gali būti kompensuojama iki 50 proc. sumokėtų paskolų palūkanų, bet ne daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų.
---
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) – 2001 m. LR Vyriausybės įsteigta ir Ūkio ministerijos valdoma garantijų institucija, kuri, be garantijų teikimo SVV subjektams, administruoja dalinį paskolų palūkanų kompensavimą ir lengvatinių paskolų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto, teikimą. Nuo veiklos pradžios (2001 m.) iki 2011-05-31 INVEGA kredito įstaigoms jau suteikė 3 094 garantijas už SVV subjektų imamas paskolas, bendra garantuotų paskolų suma jau siekia 1 248,1 mln. Lt, o už jas suteiktų garantijų suma – 837,5 mln. Lt.

BIGBANK AS yra vienas iš didžiausių bankų Baltijos šalyse, specializuojantis vartojimo kreditų ir terminuotųjų indėlių fiziniams asmenims rinkoje bei SVV tipo įmonių kreditavime. BIGBANK grupė turi 30 klientų aptarnavimo skyrių Baltijos šalyse, Suomijoje ir Ispanijoje. Austrijoje bei Vokietijoje BIGBANK teikia tarptautinę (angl. „cross border") terminuotųjų indėlių paslaugą.

LitCapital rizikos kapitalo fondas investuoja į UAB „Putokšnis“. Įmonės pagrindinė veikla - PET pakuotės gamyba Lietuvoje ir Ukrainoje. Praėjusių metų įmonės apyvarta viršijo 110 mil. LTL. Ši investicija įmonei leis iki maksimalaus lygio išnaudoti savo gamybinius pajėgumus. Taip pak ketinama plėsti gamybinius pajėgumus bei papildomai investuoti į kogeneracinės elektrinės, skirtos UAB „Putokšnis“ technologiniams poreikiams tenkinti.

„Džiaugiamės dėl šios investicijos į UAB „Putokšnis“ - vieną pažangiausių gamybinių įmonių Lietuvoje. Ponas A. Stulpinas sugebėjo sukurti puikią, dinamišką įmonę, kuri nuolat siekia tobulėti technologiškai ir sugeba greitai prisitaikyti prie savo klientų poreikių. Tai rimtas konkurencinis pranašumas. Pora paskutinių metų įmonei buvo sudėtingi, tačiau dabar yra naujas verslo etapas, kurio metu stengsimės išnaudoti visas gerąsias įmonės ir darbuotojų komandos savybes. Plastikinės taros ateitis yra labai gera. PET pakuotės poreikis pasaulyje kasmet auga 6-7%. Nuolat plečiasi PET pakuotės asortimentas ir tuo pačiu ši pakuotė tampa priimtina vis didesniam ratui naujų produktų. Be to, PET pakuotė yra visiškai perdirbama ir pagal perdirbimo apimtis toli lenkia visas kitas pakuotės rūšis. Tai reiškia, kad ji yra „žaliausia’’ pakuotė, o mūsų fondui tai yra labai svarbu, nes siekiame investuoti į aplinką tausojančius produktus ir technologijas ,“ – pasak Šarūno Šiugždos, fondo LitCapital steigėjo ir vadovaujančiojo partnerio.

A. Stulpinas: „Įmonė džiaugiasi gavusi tokį įvertinimą iš LitCapital fondo ir sugebėjusi pritraukti lėšas pagal JEREMIE programą. Ši investicija leis įmonei dar šį sezoną žengti spartesnį žingsnį didinant pardavimus su esamais ir potencialiais klientais, tiek ir kuriant naujus produktus, didinant gamybinius pajėgumus. Kartu tikimės ateityje pasiekti geriausių rezultatu.“

Graham Cope, Europos Investicijų Fondo regiono vadovas: “Ši naujausia LitCapital investicija dar kartą patvirtina kapitalo investicijų Lietuvoje svarbą, o tai yra daroma su Europos Investicijų Fondo valdomo JEREMIE kortroliuojančio fondo pagalba. Be to, tai taip pat įrodo, kad augančios įmonės gali pritraukti privatų kapitalą ir taip sugebėti pasinaudoti gerėjančia ekonomine aplinka.”

Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas: „Sveikinu LitCapital su dar viena investicija, leidžiančia teigti, kad įsibėgėja valstybės remiamų rizikos kapitalo fondų investicinė veikla. Taip pat svarbu paminėti efektyvią ir koordinuotą LitCapital, Ūkio banko bei INVEGA ir Ūkio ministerijos veiklą, kurios rezultatas yra investicijos, paskolos ir garantijos kombinacija, leisianti šiai įmonei įgyti naują kvėpavimą ir tvirtai pasukti tolimesnės plėtros keliu.“

LitCapital yra rizikos kapitalo fondas, įsteigtas kartu su Europos Investicijų Fondu 2010 m. Fondo dydis yra 20 mil. EUR, jis investuoja į smulkias ir vidutines (privačias) įmones Lietuvoje. Investicijų tipas – ilgalaikės investicijos į privačių įmonių įstatinį kapitalą, siekiant spartesnio įmonių augimo ir plėtros. Vienos investicijos dydis – nuo 2 iki 10.4 mil. litų. Investavimo laikotarpis – 4-6 metai. Vėliau tokiai privačiai įmonei yra ieškomas strateginis investuotojas, kuriam fondas savo akcijas ir parduoda.

UAB „Putokšnis“ – vienas stambiausių Baltijos šalių ir Skandinavijos regiono PET pakuotės gamintojas. Bendrovė pagamina iki 40 tūkstančių tonų PET pakuotės produkcijos. 90% UAB „Putokšnis“ produkcijos yra eksportuojama gėrimų gamintojams tokioms rinkoms kaip Vokietija, Lenkija, Skandinavijos šalys ir kt.

Apie JEREMIE programą
JEREMIE yra finansinė priemonė, kurią sukūrė Europos Komisija (DG Regional Policy), bendradarbiaudama su Europos investicijų banku ir Europos investicijų fondu, kad padidintų ES regionų labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių galimybes gauti lėšų. Siekiama iš regioninių fondų skirti tam tikras sumas rizikos kapitalui finansuoti, taip skatinant novatoriškumą ir padedant įmonėms augti.

Ūkio ministerijos informacija

Projektą „Verslumo skatinimas“, suteikiantį gyventojams galimybę pradėti nuosavą verslą,  įgyvendina  57 Lietuvoje veikiančios kredito unijos. Projektas kviečia nemokamai dalyvauti įvairiuose verslumo mokymuose ir įgyti pamatines žinias,  reikalingas įkurti savo verslą bei jo pradžiai gauti paskolą iš specialiai tam įsteigto Verslumo skatinimo fondo (VSF).

Vilniaus (43 proc.), Kauno (17 proc.) bei Klaipėdos (10 proc.) gyventojai ir toliau išlaiko didžiausią aktyvumą bendroje apmokytų gyventojų skalėje. Iš projekte numatytų prioritetinių grupių jaunimas iki 29 metų pagal aktyvumą išlaiko lyderių pozicijas ir sudaro 43 proc. visų išklausiusių mokymus. Mokymų paslaugų teikėjai pastaruoju metu daugiausia dėmesio skiria konsultuodami potencialius paskolų gavėjus dėl verslo idėjos, verslo plano rengimo ir kitais, su paskolos gavimu susijusiais klausimais.

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) duomenimis, šių metų gegužės antroje pusėje  bent vienuose verslo pagrindų mokymuose ir konsultacijose buvo sudalyvavę apie 3,3 tūkst. asmenų. Iš Verslumo skatinimo fondo suteiktų 69 verslo paskolų bendra suma gegužės antroje pusėje buvo daugiau nei 3,7 mln. litų. Kartu su kredito unijų lėšomis (10 proc.) bendra pasirašytų verslo paskolų suma sudarė 4,1 mln. litų.

Daugiausia paskolų pagal projektą „Verslumo skatinimas“ yra išdavę kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ – 11, Kauno kredito unija – 10 , Akademinė kredito unija (Kaunas) – 9, Pareigūnų kredito unija (Vilnius), „Mėmelio taupomoji kasa“ (Klaipėda) – 4. Lengvatinių verslo paskolų išdavę ir daugiau skirtinguose Lietuvos miestuose veikiančių kredito unijų: „Jonavos žemė“, „Savas rūpestis“ (Šiauliai), „Vievio taupa“, „Moterų taupa“ (Kaunas), „Giminėlė“ (Kaunas), Skuodo bankelis, Raseinių, Vilniaus regiono, Kretingos, Kėdainių krašto, Kauno arkivyskupijos, Jūreivių, Grigiškių, Palangos bei kitos kredito unijos. Minėtos kredito unijos išdavę po 1 – 3 verslo paskolas.

Verslumo skatinimo fondas buvo įsteigtas 2009 m. gruodžio pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo (SADM), Finansų ministerijų bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašyta trišale sutartimi. Paskolas iš VSF teikia 57 Lietuvos kredito unijos, LCKU narės. Lėšos Verslumo skatinimo fondui skirtos iš SADM administruojamos  Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos finansų inžinerijos priemonės „Verslumo skatinimas“. Ji finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.

Jei turite verslo idėją ir trūksta žinių bei pinigų ją įgyvendinti, kreipkitės į artimiausią kredito uniją pagal gyvenamąją, darbo ar veiklos vietą. Informacijos taip pat galite teirautis nemokamu telefonu 8 800 11 211 arba ieškoti internete www.lku.lt.

Pagrindinės paskolų iš Verslumo skatinimo fondo sąlygos:

• Paskolos teikiamos mažoms ir labai mažoms įmonėms, veikiančioms ne ilgiau kaip vienerius metus, socialinėms įmonėms bei fiziniams asmenims, ketinantiems pradėti arba norintiems plėtoti savo verslą.
• Paskolos gali būti skiriamos investicijoms ir apyvartinėms lėšoms finansuoti.
• Didžiausia paskolos suma – 86 tūkst. litų.
• Paskolos palūkanos šiuo metu yra 5,49 proc. (palūkanos gali keistis nuo 5,49 proc. iki 9,49 proc., priklausomai nuo tuo metu galiojančios kintamos palūkanų VILIBOR dalies).
• Paskolos galutinis grąžinimo terminas – 2015 m. gruodžio 31 d.
• Paskolos panaudojimo ir grąžinimo terminą bei grafiką, užtikrinimo priemones ir kitas paskolos suteikimo sąlygas nustato paskolos gavėjas ir kredito unija abipusiu sutarimu, sudarydami paskolos sutartį.
• Iki 80 proc. paskolos sumos gali būti užtikrinta INVEGA garantija.
• Paskolą paėmusiam ir INVEGA garantiją gavusiam verslininkui ar įmonei yra kompensuojama 50 proc. sumokėtų palūkanų.

Lietuvos centrinės kredito unijos informacija

LR Vyriausybė šiandien pritarė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) 2010 metų veiklos rezultatams, kurie buvo išskirtinai sėkmingi – suteiktų garantijų suma daugiau kaip ketvirtadaliu (26,6 proc.) arba 28,1 mln. Lt viršijo 2009 metų suteiktų garantijų sumą (2010 m. suteiktų garantijų suma siekė 133,8 mln. Lt), kredito įstaigoms garantuota beveik penktadaliu (18,1 proc.) daugiau Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams suteiktų paskolų (174,3 mln. Lt). Iš viso per 2010 metus suteiktos 449 garantijos už paskolas, skirtas SVV subjektų, kurie nėra bankrutuojantys ar restruktūrizuojami, gebantys vykdyti esamus ir būsimus įsipareigojimus finansų institucijoms, projektams finansuoti. Sėkmingai įgyvendinus šiuos projektus planuojama sukurti beveik 600 naujų darbo vietų.

„INVEGOS veiklos rezultatai akivaizdžiai parodo verslininkų ir kredito įstaigų pasitikėjimą bei palankumą siūlomai valstybės paramai garantijų forma. Garantijas gavusios įmonės be INVEGA garantijos nebūtų galėjusios pritraukti jų veiklos plėtrai reikalingo finansavimo, nebūtų kūrusios naujų ar išlaikiusios esamas darbo vietas visuose Lietuvos regionuose. Be jokios abejonės, INVEGA garantijų forma prisiimti valstybės įsipareigojimai smarkiai prisidėjo prie krizės kamuojamos ekonominės bei socialinės padėties Lietuvoje gerinimo“, – teigia INVEGA generalinė direktorė Zita Gurauskienė.

Dėl Pasaulinės finansų krizės nuo 2009 m. prasidėjęs Lietuvos ūkio ekonomikos lėtėjimas neišvengiamai turėjo įtakos Lietuvos įmonių veiklai, jų prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymui ir, natūralu, INVEGA garantijų išmokų padidėjimui. Nuo veiklos pradžios iki 2010 metų pabaigos INVEGOS už Lietuvos įmones prisiimtų ir įvykdytų garantinių įsipareigojimų suma sudarė 17 mln. Lt, o vien per 2010 metus kredito įstaigoms išmokėta net 60 proc. visos šios sumos, t. y. 10,6 mln. Lt.

„Per pastaruosius metus padidėjusi INVEGA garantijų išmokų suma, dar kartą patvirtina, kad INVEGA, lengvindama SVV subjektams priėjimą prie finansavimo šaltinių, efektyviai įgyvendina jai paskirtas valstybės finansinės paramos verslui funkcijas, yra patikimas partneris bei solidus valstybės vardu prisiimtų įsipareigojimų vykdytojas kredito įstaigoms, kas neleidžia pastarosioms abejoti vykdomos SVV paramos politikos efektyvumu bei tvarumu ir tuo pačiu užtikrina Lietuvos įmonėms lengvesnį ir palankesnį kreditavimą net ir esant šalyje sudėtingoms ekonominėms sąlygoms“ – kalba Z. Gurauskienė.

Kai 2009 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas buvo pasiekęs žemiausią ribą per pastaruosius 10 metų (-14,7 proc.) ir ekonominė bei socialinė situacija Lietuvoje buvo išties nepavydėtina, INVEGA suteikė rekordinį garantijų skaičių – 519 SVV projektų buvo garantuoti valstybės. Taigi daugumai įmonių buvo ištiesta reali pagalbos ranka lipant iš krizės duobės. Nežiūrint į tai, kad garantijų išmokų suma 2010 m. buvo sąlyginai didelė, INVEGA veikla, valstybės lėšų panaudojimas ir valstybės per INVEGA teikiama parama SVV subjektams yra efektyvi. Nuo veiklos pradžios iki 2010 m. pabaigos INVEGA išmokėtų garantijų išmokų ir visų suteiktų garantijų santykis buvo 2,32 proc.

Nors ekonomika jau atsigauna po finansų krizės, šiandien verslui taikomos tos pačios palankios finansavimo sąlygos iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) valdomos Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuoto INVEGOS fondo kaip ir sunkmečiu. Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai gali pasinaudoti Atviro kreditų fondo (AKF) priemonės teikiamomis paskolomis su mažomis palūkanomis. Iš skirtų 100 mln. Lt AKF priemonei įgyvendinti dar yra likę 39,24 mln. Lt ES lėšų.

„Skatiname įmones naudotis šia priemone. Atviras kreditų fondas yra aiški ir patraukli finansinė priemonė verslui, siekiančiam didinti veiklos efektyvumą ir konkuruoti rinkoje“, – sako ūkio viceministras Daumantas Lapinskas.

Priemonė įgyvendinama kaip atviras kreditų fondas bankams, teikiantiems kreditus SVV subjektams. Septyni Lietuvos bankai, su kuriais sudarytos atviros kredito linijos sutartys, priima sprendimą suteikti kreditą verslo subjektui ir kreipiasi į INVEGA dėl AKF lėšų skyrimo kreditui bendrai finansuoti. Verslininkai gali kreditų kreiptis į UAB Medicinos banką, AB banką „Finasta“, AB Ūkio banką, AB „Citadele“ banką, AB Šiaulių banką, AB „DnB NORD“ banką ir AB „Snoro“ banką.

Maksimali galima skirti lėšų suma iš AKF vienam kreditui – 1,5 mln. Lt, kuri turi neviršyti 75 proc. viso suteikiamo kredito sumos. Kredito terminas gali būti ne ilgesnis kaip 72 mėnesiai. Paskola negali būti skirta verslo subjektų finansiniams įsipareigojimams mažinti.

Kreditai iš AKF lėšų SVV subjektams gali būti suteikiami litais ir eurais. Už paskolą litais SVV subjektai moka 3 mėn. VILIBOR +0,1 proc., bet ne daugiau kaip 7 proc. ir ne mažiau kaip 2 proc. metinių palūkanų, pridedant banko maržą, kurios maksimalus dydis neturi viršyti 3 proc. Už paskolą eurais mokama 3 mėn. EURIBOR +0,1 proc., bet ne daugiau 3 proc. ir ne mažiau 1 proc. metinių palūkanų, pridedant banko maržą, kurios maksimalus dydis neturi viršyti 3 proc. Esant tokiai palūkanų normos įmonėms nustatymo formulei, verslas gali palyginti tiksliai įsivertinti būsimos didžiausios finansinės naštos dydį net ir esant nepalankiems svyravimams finansų rinkose.

AKF priemonė buvo pradėta įgyvendinti 2009 m. pabaigoje. Iki 2011 m. vasario 28 d. jau suteikti 125 kreditai. Bendra suteiktų kreditų suma, įskaitant ir bankų lėšas, yra 81 mln. Lt, iš jų 60,76 mln. Lt – AKF lėšų.

INVEGOS fonde šiuo metu taip pat įgyvendinama mažų kreditų teikimo (II etapas) finansų inžinerijos priemonė. Iš viso per INVEGA fondo priemones iki š. m. vasario 28 d. 1553 verslo subjektams suteikta paskolų už 269,3 mln. Lt.

Dar viena INVEGOS įgyvendinama priemonė – Garantijų fondas – padeda įmonėms, garantuodama pirmos paskolos dalies grąžinimą bankui iki 80 proc. paskolos sumos. Tai leidžia sumažinti kredito įstaigų riziką, o finansų įstaigos taip skatinamos kredituoti verslo subjektų projektus. Vien per pirmąjį 2011 m. ketvirtį kredito įstaigoms suteiktos 163 garantijos už SVV subjektų paskolas. INVEGA taip pat skiria lėšų SVV subjektų paskolų palūkanoms kompensuoti. Verslui kompensuojama 50 proc. sumokėtų palūkanų, bet ne daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų.

Ūkio ministerijos informacija

Per pirmąjį 2011 m. ketvirtį UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) kredito įstaigoms suteikė 144 garantijas už smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektų paskolas, tai 14,3 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Garantuotų paskolų suma šiemet šoktelėjo 1,8 karto arba 80,6 proc., palyginti su pernai duomenimis, ir siekė 63,8 mln. Lt. Suteiktų garantijų suma, palyginti su 2010 metų lyginamuoju laikotarpiu, taip pat gerokai išaugo ir pasiekė 46,8 mln. Lt (arba 75,6 proc. daugiau nei pernai).

„INVEGA pagal per pirmus tris mėnesius suteiktų garantijų skaičių 14,3 proc. pralenkė net ekonominio pakilimo metų, t. y. 2007-ųjų, pirmojo ketvirčio duomenis, – sako INVEGA generalinė direktorė Zita Gurauskienė. – Kredito įstaigos vis dažniau kreipiasi dėl valstybės garantijų, vadinasi, jų reikšmė auga, o smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai vis dažniau pasilengvina savo verslo finansavimą, naudodamiesi INVEGA administruojamomis priemonėmis“.

34 proc. INVEGA garantijų buvo suteikta už besiverčiančių gamyba, 21,5 proc. – už teikiančių įvairias paslaugas įmonių paskolas ir 38,9 proc. garantijų atiteko už prekybos įmonių imamas paskolas.

Įmonėms, veikiančioms daugiau nei 5 metus, suteikta 49,3 proc. visų garantijų, naujai įsteigtoms įmonėms, veikiančioms iki 1-erių metų, šiemet teko 25 proc. garantijų.

„Per pastaruosius dvejus metus dauguma verslininkų skundėsi apyvartinių lėšų trūkumu, todėl didžioji garantijų dalis buvo teikiama už tokias verslininkų paskolas, – teigia Z.Gurauskienė. – Šiemet situacija pasikeitė – garantijos pasiskirstė apylygiai, t.y. už investicines paskolas jų suteikta 45,1 proc., o apyvartinėms lėšoms papildyti – 54,7 proc.“.

I šių metų ketvirtį aktyviausiai iš bankų paskolas su INVEGA garantija ėmė Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskričių verslininkai. Pasyviausiai valstybės pagalba, teikiama garantijų forma, naudojosi Utenos apskrities SVV subjektai.

Nuo veiklos pradžios (2001 m.) iki 2011-03-31 INVEGA kredito įstaigoms jau suteikė 2 968 garantijas už SVV subjektų imamas paskolas, bendra garantuotų paskolų suma jau siekia 1.207,1 mln. Lt, o už jas suteiktų garantijų suma – 808,4 mln. Lt.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) 2011 metams nustatė įsipareigojimų limitą, kuris pagal garantijų sutartis vienu metu neturi būti didesnis kaip 673 mln. litų. Iš naujai patvirtinto įsipareigojimų limito 63 mln. Lt limitas nustatomas garantijų institucijos išduodamoms garantijoms, įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2009, Nr. 112-4776).

„Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teikiama parama INVEGA garantijų forma privalo neperžengti nurodytų finansavimo ribų. Taigi LR Vyriausybės kasmet patvirtinamas įsipareigojimų limitas nustato, kiek INVEGA bet kuriuo metu gali būti maksimaliai prisiėmusi įsipareigojimų už smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus, kuriems kredito įstaigos suteikė paskolas ir už kurias INVEGA suteikė garantiją“, – teigia INVEGA generalinė direktorė Zita Gurauskienė.